- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- I3-2247-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04230-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- K. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- R. J., "Stebulė"
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. B. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys R. J., uždaroji akcinė bendrovė „Stebulė“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja K. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį papildė (1 t., b. l. 1–17, 91–108), prašydama:
1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019-11-21 raštą Nr. A51-113077/19(3.310.4E-AD24) „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo išnagrinėti 2019-08-01 skundą“;
Šalies argumentai
2) įpareigoti Administraciją nedelsiant įvykdyti visas jos kompetencijai įstatymų ir kitų kapinių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų priskirtas funkcijas ir išspręsti neteisėtų kapavietės tvarkymo darbų klausimą, įpareigojant (duomenys neskelbtini) kapinėse kapavietę neteisėtai tvarkiusius asmenis nedelsiant pašalinti kapavietės tvarkymo pažeidimus, atstatyti kapavietės ribas į buvusias bei atlyginti žalą, kurią neteisėtais veiksmais padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms;
3) panaikinti Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019-07-16 sprendimą (protokolas Nr. 17) dalyje, kuria nustatytas pareiškėjos tėvo, V. B., kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, dydis 1,10 x 1,80 m.;
4) panaikinti Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019-07-16 sprendimą (protokolas Nr. 17) dalyje, kuria nustatytas gretimos (neteisėtai tvarkomos) kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, dydis 1,80 x 1,75 m.;
Šalies argumentai
5) įpareigoti Administraciją atkurti pareiškėjos pažeistas teises į pirmines prižiūrimo kapo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, jog pareiškėja 2019-05-05 pamatė, kad šalia jos tėvo kapavietės išlieti nauji cementinio-betoninio mišinio apvadai. Liejant minėtus apvadus buvo atlikti neteisėti veiksmai, kuriais pažeistas ir pareiškėjos tėvo kapas, sumažintas pareiškėjos tėvo kapavietės plotis, taip pat nebuvo paliktas joks takas tarp pareiškėjos tėvo kapavietės ir tvarkytos kapavietės. Reaguodama į susiklosčiusią situaciją, pareiškėja 2019-05-10 kreipėsi į Administraciją bei į kapavietę prižiūrinčią įmonę – UAB „Stebulė“. Atsakovės padalinys 2019-05-24 raštu nurodė, kad patikrinus minėtą kapavietę nustatyta, jog pareiškėjos ir kaimyninė kapavietė yra neįregistruotos, todėl negalima nustatyti, kas ir kada jose buvo palaidotas bei kokio dydžio kapavietės buvo skirtos. Aptariamu raštu patvirtinta, jog šalia pareiškėjos tėvo kapo esanti kapavietė buvo tvarkoma neteisėtai, nepranešus ir nesuderinus tvarkymo projekto darbų.
Pareiškėja 2019-05-24 raštu Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui pateikė prašymą identifikuoti jos tėvo kapą, nustatyti kapavietės dydį, įregistruoti pareiškėją kapavietės prižiūrėtoja ir kapo duomenis įrašyti į (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą. Administracijos 2019-06-13 raštu pareiškėja informuota, kad skyriuje yra sena nuotrauka, kurioje matyti, kad šalia pareiškėjos tėvo kapo yra įrengta kapavietė, kuri ir anksčiau buvo toje vietoje. Rašte padaryta išvada, kad pareiškėjos tėvo kapo antkapis ir kryžius dėl neaiškių priežasčių buvo specialiai perkelti arčiau.
Pareiškėja neginčija, jog šalia jos tėvo kapavietės kita kapavietė buvo ir anksčiau, bet 2019 m. gegužės mėn. buvo atlikti neteisėti minėtos kapavietės tvarkymo darbai, dėl kurių pažeistas pareiškėjos tėvo kapas. Iš atsiųstos senos fotonuotraukos negalima tiksliai nustatyti, koks faktiškai buvo neteisėtai tvarkomos kapavietės plotas, o išvada, kad pareiškėjos tėvo kapo antkapis ir kryžius buvo specialiai perkelti arčiau, yra nepagrįsta.
Administracija 2019-07-17 raštu pranešė pareiškėjai, kad 2019-07-16 priimtas sprendimas, jog (duomenys neskelbtini) kapinėse palaidotas pareiškėjos tėvas, kapavietė suformuota, o jos dydis yra 1,10 m x 1,80 m. Su nustatytu kapavietės dydžiu pareiškėja kategoriškai nesutiko ir 2019-08-01 pateikė skundą, reikalaudama įpareigoti kapavietę neteisėtai tvarkiusius asmenis pašalinti kapavietės tvarkymo pažeidimus, atstatyti kapavietės ribas į buvusias bei atlyginti žalą. Pareiškėjai 2019-08-21 pateiktas atsakovės raštas, jog norėdama pašalinti kapavietės valdymo pažeidimus pareiškėja turėtų kreiptis į atsakingą už gretimos kapavietės priežiūrą asmenį dėl valdymo teisės pažeidimų pašalinimo, o tokie ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Nesutikdama su šiuo raštu pareiškėja pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2019-10-03 sprendimu įpareigojo Miesto ūkio ir transporto departamentą išnagrinėti pareiškėjos 2019-08-01 skundą ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą.
Praėjus daugiau kaip 20 darbo dienų ir nesulaukus jokių atsakovės veiksmų dėl Komisijos sprendimo vykdymo, pareiškėja pati kreipėsi į atsakovę ir 2019-11-21 gavo ginčijamą raštą. Iš ginčijamo 2019-11-21 rašto turinio matyti, kad atsakovė neįvykdė Komisijos sprendimo, neišnagrinėjo pareiškėjos skundo. Atsakovė, nustačiusi faktą, kad šalia pareiškėjos prižiūrimos kapavietės esanti kapavietė tvarkoma neteisėtai, nesiėmė jokių veiksmų, kad neteisėti tvarkymo darbai būtų sustabdyti, nesiėmė veiksmų, siekiant užkirsti kelią žalai, taip pat nenurodė, ar kapavietę tvarkę asmenys turėjo laidojimą įrodančius dokumentus, nenurodė, ar tvarkymo veiksmai buvo teisėti. Pareiškėja nesutiko, kad darbai kapavietėje buvo baigti, todėl yra pagrindas įteisinti neteisėtus kapavietės tvarkymo darbus. Atsakovė nepagrįstai patvirtino neteisėtai tvarkytos kapavietės dydį, t. y. nepagrįstai įteisino išplėstas kapavietės ribas, taip sumažindamas pareiškėjos prižiūrimo kapo ribas. Be to, atsakovė nepateikė nei Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019-11-16 protokolo, kuriuo buvo nustatytas kapavietės dydis, nei įrodymų, kuriais remiantis buvo nustatyti būtent tokie kapaviečių dydžiai.
Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019-11-16 sprendimo dalys, kuriomis nustatyti kapaviečių dydžiai, priimtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėja apie 2019-11-16 sprendimą sužinojo iš atsakovės 2019-07-17 rašto, prie kurio nebuvo pridėta nei Kapaviečių identifikavimo komisijos posėdžio protokolo kopijos, nei kapo apžiūros akto, nei kitų dokumentų ar įrodymų, kuriais remiantis buvo nustatytas būtent toks identifikuotos kapavietės dydis. Pareiškėjai nebuvo paaiškinta sprendimo apskundimo tvarka, ji nebuvo informuota apie komisijos sudėtį, jos susirinkimo laiką, pareiškėjai nežinoma konkreti medžiaga, susijusi su identifikuotų kapaviečių dydžiais, nepateikti apžiūros aktai. Pareiškėja neturi informacijos, kokias faktais remtasi priimant sprendimą dėl kapaviečių dydžių.
Šalies argumentai
Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, jog priimant Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019-07-16 sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. (1 t., b. l. 155–163).
Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 139–147).
Paaiškina, jog nors pareiškėjos tėvas pagal pateiktus dokumentus mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėja dėl kapavietės įregistravimo į atsakovę kreipėsi tik 2019-07-10, po to, kai Administracija nurodė, jog kapavietė turi būti identifikuota, pateikiant laidojimą įrodančius dokumentus. Tai, kad ginčo kapavietė nebuvo identifikuota, patvirtina faktą, jog nebuvo nustatytos kapavietės ribos, kurias pareiškėja prašo atstatyti į buvusias.
Atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą identifikuoti prižiūrimą kapavietę, Administracijos direktoriaus 2018-09-25 įsakymu sudaryta komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktus dokumentus. Komisija 2019-07-16 priėmė sprendimą pritarti pareiškėjos prašymui identifikuoti kapavietę ir pripažino, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse palaidotas jos tėvas, kapavietė suformuota, jos dydis 1,10 m x 1,80 m. Kapavietę prižiūrinčiuoju asmeniu įrašyta pareiškėja.
Patikrinus gretimos kapavietės dokumentus nustatyta, kad laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnaluose nėra abiejų kapaviečių laidojimo dokumentų ir įrašų. Be to, (duomenys neskelbtini) kapines administruojančiai bendrovei nebuvo pranešta apie gretimos kapavietės tvarkymo darbus, todėl tvarkomos kapavietės vietoje buvo paliktas pranešimas, kad asmuo, vykdantis tvarkymo darbus, nedelsdamas atvyktų į kapinių administraciją. Taip buvo surastas kapavietę prižiūrintis asmuo ir jam išsiųstas raštas, kuriuo nurodoma, kad vykdomi darbai tvarkomoje kapavietėje būtų sustabdyti ir galės būti tęsiami po to, kai Administracijai pateiks laidojimą (-us) įrodančius dokumentus, nuotraukas prieš tvarkymą, kitą reikšmingą informaciją, o kapaviečių identifikavimo komisija priims sprendimą dėl laidojimų ir laidojimo vietos įteisinimo. Kol buvo surastas kapavietę tvarkantis asmuo, darbai kapavietėje praktiškai jau buvo baigti. Administracija atliko visus pagal kompetenciją galimus veiksmus. Atsakovas neatlieka kapinėse tvarkomo objekto monitoringo, todėl negali prisiimti atsakomybės už baigtus tvarkymo darbus.
Pareiškėjos prižiūrimos kapavietės ribos nustatytos tik 2019-07-16, todėl nėra aišku, kokios pareiškėjos nurodomos buvusios kapavietės ribos pažeistos. Kadangi pareiškėjos kapavietė iki 2019-07-16 nebuvo identifikuota, prieš priimant sprendimą buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) kapines, kur apžiūrėtos abi kapavietės, išnagrinėta pateikta medžiaga, gauti prašymai identifikuoti tiek pareiškėjos, tiek gretimą kapavietę, palygintos senos nuotraukos iki kapavietės sutvarkymo ir po jos. Tai, kad pareiškėja nebuvo informuojama apie visus Administracijos atliekamus veiksmus, susijusius su trečiaisiais asmenimis, t. y. asmenimis, tvarkančiais gretimai esančią kapavietę, nėra pagrindas pripažinti Administracijos sprendimą neteisėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Kapavietės identifikuojamos vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-08-29 sprendimu Nr. 1-1692 numatyta kapaviečių identifikavimo tvarka. Vienas iš įtvirtintų reikalavimų yra pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai. Kadangi jokių dokumentų apie buvusias kapavietės ribas pareiškėja nepateikė, kapavietės dydis nustatytas pagal faktą. Pareiškėjos teiginiai, susiję su kapavietės dydžiu, nepateikus tai įrodančių dokumentų, nepatvirtina fakto, kad buvo jos nurodomas kapavietės dydis. Nors pareiškėja, grįsdama savo argumentus, rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-08-29 sprendimu Nr. 1-1692 patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklėmis, šie teisės aktai priimti jau po laidojimo kapavietėse ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).
Ginčijamas Administracijos 2019-11-21 raštas yra teisėtas, o jį priimdama Administracija veikė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Administraciją pakartotinai išnagrinėti prašymą ir pateikti naują atsakymą yra perteklinis.
Atsiliepimas
Atsakovė papildomuose paaiškinimuose (2 t., b. l. 142–146) nurodo, jog kapavietės buvo apžiūrėtos ir kapaviečių apžiūros rezultatai buvo įforminti 2019-07-15 Kapaviečių apžiūros aktu.
Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Stebulė“ ir R. J. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-11-21 rašto Nr. A51-113077/19(3.310.4E-AD24) ir Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019-07-16 sprendimo (protokolas Nr. 17) dalių, kuriomis nustatyti pareiškėjos prižiūrimos ir gretimos kapaviečių dydžiai, pagrįstumo ir teisėtumo bei teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą panaikinti neteisėtus kapavietės tvarkymo darbų padarinius, atlyginti žalą bei įpareigoti atsakovą atkurti pareiškėjos pažeistas teises į pirmines prižiūrimo kapo ribas pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, siekdamas apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-03-25 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė (2 t., b. l. 76–83). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021-02-10 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjos skundo dalis dėl Administracijos direktoriaus sudarytos Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019-07-16 sprendimo (protokolas Nr. 17) dalių, kuriomis nustatyti pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens prižiūrimų kapaviečių dydžiai, panaikinimo, ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (2 t., b. l. 125–134). LVAT konstatavo, jog nagrinėjamo ginčo atveju duomenys, kad atsakovo Kapaviečių identifikavimo komisija, iki priimdama 2019-07-16 sprendimus, nurodytus protokolo Nr. 17 1 ir 2 punktuose, kuriais nustatyti pareiškėjos prižiūrimos ir gretimos kapaviečių dydžiai, būtų apžiūrėjusi kapavietes, o kapaviečių apžiūros rezultatai būtų įforminti identifikuojamų kapaviečių apžiūros aktais, nėra pateikti, todėl Kapaviečių identifikavimo komisijos sprendimo dalys, kuriais nustatyta, kad kapavietės, kurios prižiūrinčiu atveju įrašyta pareiškėja, dydis yra 1,10 m x 1,80 m, o kapavietės, kurią prižiūrinčiuoju asmeniu įrašyta R. J., dydis – 1,80 m x 1,75 m – grindžiamas objektyviais duomenimis, nėra pagrįsta. Atsižvelgiant į minėtus LVAT nutartyje pateiktus išaiškinimus, teismas toliau pasisakys dėl Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019-07-16 sprendimo (protokolas Nr. 17) dalies, kuria nustatyti pareiškėjos prižiūrimos ir gretimos kapaviečių dydžiai, pagrįstumo ir teisėtumo.
Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėja atsakovei 2019-05-10 pateikė skundą (1 t., b. l. 29–30), kuriame nurodė, jog 2019-05-05, atvykusi aplankyti tėvo kapo į (duomenys neskelbtini) kapines, pamatė, kad kapavietėje, esančioje iš dešinės pusės, išlieti nauji cementinio – betoninio mišinio apvadai, kuriuos vykdant buvo atlikti neteisėti veiksmai, kuriais buvo pažeistas ir išniekintas pareiškėjos tėvo kapas. Pareiškėja skundu prašė nedelsiant nustatyti tvarkymo darbų organizatorius ir vykdytojus, įpareigoti juos pašalinti tvarkymo pažeidimus, atlyginti žalą ir atstatyti pareiškėjos tvarkomos kapavietės ribas (apie 1,5 x 1,8 m) į buvusias.
Pareiškėjai atsakovės 2019-05-24 raštu (1 t., b. l. 43) paaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale ir pareiškėjos prižiūrima, ir kaimyninė kapavietė yra neįregistruotos, todėl negalima nustatyti kas jose buvo palaidota, kada palaidota ir kokio dydžio kapavietės buvo skirtos; Kapaviečių identifikavimo komisija priims sprendimą dėl laidojimų ir laidojimo vietos įteisinimo, o apie tai pareiškėją informuos.
Kapaviečių identifikavimo komisijos posėdis įvyko 2019-07-16, jo metu nutarta pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J. prašymams identifikuoti kapavietės pritarti. Komisija pripažino, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse yra palaidotas pareiškėjos tėvas (miręs (duomenys neskelbtini)). Kapavietė suformuota, jos dydis – 1,10 m x 1,80 m. Kapavietę prižiūrinčiuoju asmeniu įrašyta pareiškėja. Komisija taip pat pripažino, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse yra palaidotos R. J. anūkės. Kapavietė suformuota, jos dydis – 1,80 m x 1,75 m. Kapavietę prižiūrinčiuoju asmeniu įrašyta R. J. (1 t., b. l. 172).
Pareiškėja 2019-08-01 atsakovei pateikė skundą (1 t., b. l. 52–55), prašydama:1) įpareigoti (duomenys neskelbtini) kapinėse kapavietę neteisėtai tvarkiusius asmenis nedelsiant pašalinti kapavietės tvarkymo pažeidimus, atstatyti kapavietės ribas į buvusias bei atlyginti žalą, kurią neteisėtais veiksmais padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms (savo sąskaita atstatyti pareiškėjos tėvo kapavietę į buvusią padėtį); 2) atkurti pareiškėjos pažeistas teises į pirmines jos prižiūrimo kapo ribas, t. y. atstatyti jos tėvo kapavietės ribas į buvusias (1,5 m x 1,8 m), taip užtikrinant pareiškėjos teisę tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti tėvo kapą. Atsakovė 2019-08-21 rašte (1 t., b. l. 56) nurodė, kad pareiškėja turėtų kreiptis į atsakingą asmenį už gretimos kapavietės priežiūrą dėl valdymo teisės pažeidimų pašalinimo. Tokie atvejai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Nesutikdama su šiuo raštu, pareiškėja jį apskundė Komisijai, kuri 2019-10-03 sprendimu įpareigojo Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentą išnagrinėti pareiškėjos 2019-08-01 skundą ir priimti VAĮ reikalavimus atitinkantį sprendimą (1 t., b. l. 64–66).
Administracija 2019-11-21 priėmė nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamą raštą (1 t., b. l. 69–70).
Gavus pareiškėjos 2019-05-10 raštą, iš UAB „Stebulė“, kuri administruoja (duomenys neskelbtini) kapines, pranešta apie vykdomus kapavietės rekonstravimo darbus minėtose kapinėse, todėl šios bendrovės administracijos buvo paprašyta duomenų apie pareiškėjos ir gretimą kapavietę. Patikrinus kapinių administracijoje saugomus dokumentus nustatyta, kad laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnaluose nėra abiejų kapaviečių laidojimo dokumentų ir įrašų. Taip pat išsiaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) kapines administruojančiai bendrovei nebuvo pranešta apie gretimos kapavietės tvarkymo darbus, todėl tvarkomos kapavietės vietoje buvo paliktas pranešimas, kad asmuo, vykdantis tvarkymo darbus, nedelsdamas atvyktų į kapinių administraciją. Taip pat buvo surasta kapavietės šeimininkė ir jai išsiųstas raštas, kurio nurodyta, kad vykdomi darbai tvarkomoje kapavietėje būtų sustabdyti ir galės būti tęsiami tik po to, kai Administracijai pateiks laidojimą (-us) įrodančius dokumentus, nuotraukas prieš tvarkymą, kitą reikšmingą informaciją, o kapaviečių identifikavimo komisija priims sprendimą dėl laidojimų ir laidojimo vietos įteisinimo ir informuos apie priimtą sprendimą. Komisijai priėmus teigiamą sprendimą kapavietės sutvarkymo projektas turės atitikti statomų paminklų reikalavimus dėl laidojimų ir laidojimo vietos įteisinimo ir informuos apie priimtą sprendimą. Komisijai priėmus teigiamą sprendimą kapavietės sutvarkymo projektas turės atitikti statomų paminklų reikalavimus ir turės būti užregistruotas kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Kol buvo surastas kapavietę tvarkantis asmuo, darbai kapavietėje praktiškai jau buvo baigti. Pareiškėjai taip pat nurodyta, jog Kapaviečių identifikavimo komisija 2019-07-16 nutarė suformuoti kapavietę (dydis 1,10 m x 1,80 m), vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-08-29 sprendimu nustatyta kapaviečių identifikavimo tvarka. Kadangi jokių dokumentų apie buvusias kapavietės ribas nebuvo pateikta, kapavietės dydis buvo nustatytas pagal faktą. Atsakovė nurodė, jog pareiškėjos teiginiai, susiję su kapavietės dydžiu, nepateikiant įrodymų, nepatvirtina buvusio kapavietės dydžio, o pareiškėjos nurodomi teisės aktai priimti jau po laidojimo kapavietėse. Rašte taip pat nurodyta, kad savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja savivaldybė, tačiau ji nesprendžia žalos atlyginimo klausimų, už kapavietės pertvarkymo darbus yra atsakingas ją prižiūrintis asmuo. Atsakovė nurodė, kad jai nėra aiškus pareiškėjos prašymas iš naujo nagrinėti 2019-06-03 raštą, kuriuo buvo prašoma identifikuoti kapavietę. Kapavietė yra identifikuota, todėl laikytina, kad tas pareiškimas pagal VAĮ jau yra išnagrinėtas ir priimtas sprendimas (2019-07-16 protokolas Nr. 17).
Bendrosios žmonių palaikų laidojimo sąlygas ir tvarką nustatančios taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (toliau – ir Žmonių palaikų laidojimo įstatymas). Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalį, kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus ir paslaugų atlikimo tvarką pavesta nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-11-19 nutarimo Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-05-22) 1.1 punktu patvirtino Kapinių tvarkymo taisykles.
Kapinių tvarkymo taisyklių V skyriuje (31-33 punktai) yra reglamentuota kapaviečių (kapų) identifikavimo tvarka, t. y. 1) asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi: pateikti rašytinį prašymą savivaldybei, kurios teritorijoje yra kapinės; prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą); pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, mirties faktą liudijantys dokumentai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis (31 punktas); 2) sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą) <...> (32 punktas).
Analogiškos kapaviečių (kapų) identifikavimo nuostatos numatytos ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklėse (51-53 punktai), patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1692 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-11-27). Kapinių tvarkymo taisyklių IX skyriuje, be nuostatų, nurodytų Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse, įtvirtinta, kad sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjus kapavietę (kapą). Komisija sprendimą priima visų komisijos narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma, remdamasi kapavietės (kapo) apžiūros rezultatais, kurie įforminami identifikuojamos kapavietės (kapo) apžiūros aktu (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 52 p.).
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 17.3 punktą, kapinių prižiūrėtojas registruoja palaidojimus, kapavietėje pastatytų statinių statymo ir rekonstravimo datas, kitų paminklų, antkapių ir kapavietės aptvėrimo įrengimo datas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 arba kitu aktualiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
Vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punktu, skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5 x 2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8 x 2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 22 punktą, vienos vietos kapavietės matmenys 1,5 x 2,5 m. Teismas pastebi, kad Kapinių tvarkymo taisyklės (įskaitant ir Vilniaus miesto), nustatančios vienam kapui tenkantį plotą, įsigaliojo jau po pareiškėjos prižiūrimo kapo atsiradimo, taigi minėtose taisyklėse taikomi kapo išmatavimai pareiškėjos prižiūrimo kapo atžvilgiu nėra taikytini.
Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu matyti, jog kapaviečių identifikavimo tvarka išimtinai priskirta savivaldybės kompetencijai. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnaluose nebuvo išlikę abiejų (tiek pareiškėjos prižiūrimos, tiek gretimos kapavietės) kapaviečių laidojimo dokumentų ir įrašų. Pagal nurodytas teisės aktų nuostatas, asmeniui, siekiančiam identifikuoti kapavietę, apie kurią duomenų žurnale neišliko, tenka pareiga pateikti visus turimus duomenis, kurių pagrindu kapavietė galėtų būti identifikuota (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnų išduoti mirties liudijimai, nuotraukos ir kita). Taigi pareiškėjos, kaip ginčo kapavietę prižiūrinčio asmens, pateiktų dokumentų pagrindu, ginčo kapavietė galėjo būti identifikuota ir nustatytas jos buvęs (iki pareiškėjos nurodomų veiksmų atlikimo) plotas.
Ginčijamu 2019-07-16 protokolu Nr. 17 nustatyta, kad pareiškėjos prižiūrimos kapavietės dydis yra 1,10 x. 1,80 m., kapavietę prižiūrinčiu asmeniu įrašyta pareiškėja; gretimos kapavietės (kurią prižiūri R. J.) dydis nusatytas 1,80 x. 1,75 m. (t. 1, b. l. 172–173). Nors pareiškėja teigia, kad jos tėvo kapavietės ribos yra 1,50 m x 1,80 m, o R. J. prižiūrimos kapavietes ribas praplėtus, tokios ribos pažeistos, teismas tokius pareiškėjos teiginius nagrinėjamos bylos kontekste vertina kaip neįrodytus.
Nagrinėjamu atveju, byloje nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių abiejų kapaviečių buvusias ribas iki pareiškėjos nurodomų veiksmų atlikimo – gretimos kapavietės ribų išplėtimo. Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalai patvirtina, jog nėra abiejų kapaviečių laidojimo dokumentų ir įrašų, taigi, pagal aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, ginčo kapavietės plotas galėtų būti nustatytas tik pagal kapavietę prašančio identifikuoti asmens pateiktus įrodymus. Pareiškėjos prižiūrimos kapavietės plotas nebuvo nustatytas ir registruotas iki pat 2019-07-16, t. y. iki ginčijamo protokolo priėmimo dienos jokie kapavietės matavimai atlikti nebuvo. Pareiškėjos pateiktas 2019-05-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 170-19-11, kuriame užfiksuota aplinkybė, kad ginčo kapavietės yra viena greta kitos, pareiškėjos prižiūrima kapavietė liečiasi su gretima kapaviete antkapio viršūne, tarpas tarp pareiškėjos prižiūrimos kapavietės ir gretimos kapavietės cementinio-betoninio mišinio apvadų ties viduriu yra 0,08 m., o tarp kapaviečių apatinėje dalyje – 0,145 m. (t. 1, b. l. 155–156). Taip pat pareiškėja pateikė foto nuotraukas iš kurių matyti, kad ginčo kapavietės iš tiesų yra greta viena kitos, tačiau tokie duomenys nepatvirtina iki gretimos kapavietės koregavimo darbų buvusių šių kapaviečių išmatavimų. Todėl byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjos prižiūrimos tėvo kapavietės ribos buvo 1,50 m x 1,80 m, o trečiojo suinteresuoto asmens kapavietės ribos praplėstos pareiškėjos prižiūrimos kapavietės sąskaita.
Pareiškėjos teiginiai dėl kapavietės ploto grindžiami subjektyviais paaiškinimais, tačiau nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Tuo tarpu atsakovė teismui pateikė objektyvius duomenis, pagrindžiančius ginčijamame protokole užfiksuotas pareiškėjos prižiūrimos kapavietės ribas. Atsakovė teismui pateikė 2019-07-15 Kapaviečių apžiūros aktą (2 t., b. l. 146), kuris patvirtina, jog Kapaviečių identifikavimo komisija, iki priimdama 2019-07-16 sprendimus, nurodytus protokolo Nr. 17 1 ir 2 punktuose, kuriais nustatyti pareiškėjos prižiūrimos ir gretimos kapaviečių dydžiai, apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) kapinėse esančias, prašyme minėtas K. B. tėvo V. B. ir R. J. anūkių kapavietes. Nustatyta, kad pareiškėjos tėvo kapavietė įterpta tarp dviejų kapaviečių, kurios yra įrėmintos, pastatyti paminklai, įrengti aptvėrimai. Kapavietėse stovi gelžbetoninis antkapis. Kapavietės išmatavimai iš kapavietės apačios ir viršaus skiriasi: 1,10 m x 1,80 m viršutinėje dalyje ir 1,20 m x 1,80 m apatinėje dalyje. R. J. anūkių kapavietė aprėminta, kapavietėje stovi paminklas su užrašu. Kapavietės išmatavimai 1,80 m x 1,75 m. Byloje pateiktas 2019-07-15 Kapaviečių apžiūros aktas, kurio rezultatais remiantis buvo priimtas Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019-07-16 sprendimas (protokolas), patvirtina, jog atsakovė nepiknaudžiavo Kapinių tvarkymo taisyklėse nustatytomis kapaviečių identifikavimo procedūromis, t. y. apžiūrėjo kapavietes ir remdamasis turima medžiaga pagrįstai kapaviečių ribas nustatė pagal esamą situaciją, t. y. pagal faktą, nes kitų duomenų, kurie pagrįstų kitokias kapavietės ribas nebuvo.
Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų fotonuotraukų, nėra galimybės nustatyti, kokio pločio perėjimas tarp kapaviečių buvo prieš pradedant tvarkyti gretimą kapavietę, ar praėjimas buvo platesnis. Pareiškėja nepateikė senųjų kapavietės nuotraukų, patvirtinančių kapavietės išmatavimus iki gretimos kapavietės tvarkymo darbų. Iš trečiojo suinteresuoto asmens atsakovei pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kapavietės ir prieš išliejant naujus gretimos kapavietės apvadus buvo greta viena kitos. Pažymėtina, jog 2021-03-03 Kapaviečių apžiūros akte (2 t., b. l. 150) atsakovas taip pat nurodė, jog apžiūrint kapavietę nustatyti, dėl kokių priežasčių pasikeitė praėjimas, nepavyko. Kaip minėta, pareiškėjos prižiūrima kapavietė suformuota (duomenys neskelbtini) metais, o trečiojo suinteresuoto asmens – (duomenys neskelbtini) metais, todėl nesant objektyvių įrodymų, nėra galimybės spręsti, jog praėjimas tarp šių kapaviečių būtų kitoks.
Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė kapaviečių identifikavimo procedūros pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti ginčijamą Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019-07-16 sprendimą (protokolą Nr. 17). Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 52 punktu, sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjus kapavietę (kapą). Komisija sprendimą priima visų komisijos narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma, remdamasi kapavietės (kapo) apžiūros rezultatais, kurie įforminami identifikuojamos kapavietės (kapo) apžiūros aktu. Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.
Vertindamas pareiškėjos prižiūrimos kapavietės identifikavimo procedūrą, teismas nustatė, kad pareiškėja Administracijai prašymą dėl kapavietės identifikavimo pateikė 2019-06-03, prašydama identifikuoti ginčo kapavietę ir nustatyti jos dydį (ribas), identifikuotos kapavietės dydį įrašyti į (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą (1 t., b. l. 44). Administracija, atsakydama į pareiškėjos prašymą 2019-06-13 pranešė, kad pareiškėjos pateiktų dokumentų nepakanka kapavietės identifikavimui, todėl paprašė pareiškėjos pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad tėtis palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse, nuotraukas, iš kurių būtų matoma laidojimo vieta, pareiškėjos ir V. B. giminystės ryšį įrodančius dokumentus, nurodė, kad gavus visus dokumentus parešikėjos prašymas bus svarstomas Kapaviečių identifikavimo komisijoje (t. 1, b. l. 45). Pareiškėja 2019-06-25 pateikė Administracijai papildomus dokumentus, o Administracija 2019-07-17 raštu informavo pareiškėją apie 2019-07-16 priimtą sprendimą (protokolą Nr. 17) ir suformuotos jos prižiūrimos kapavietės dydį (1,10 x. 1,80) (t. 1, b. l. 46–51).
Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad Administracijos Kapaviečių identifikavimo komisija sprendimą dėl kapavietės identifikavimo priėmė nepraleidusi 20 darbo dienų termino nuo pareiškėjos prašymo ir papildomai paprašytų dokumentų pateikimo dienos. Kapaviečių apžiūros aktas 2019-07-15 (2 t., b. l. 146) patvirtina, kad kapaviečių dydžiai nustatyti fiksuojant faktines aplinkybes vietoje. Sprendžiant prašymą dėl ginčo kapaviečių dydžių nustatymo atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti ar identifikuoti ir aplinkinių kapaviečių plotus, kaip pareiškėja teigia savo rašytiniuose paaiškinimuose. Nors pareiškėja teigia, kad jai nebuvo pateiktas Administracijos direktoriaus 2018-09-25 įsakymas, kuriuo sudaryta komisija, priėmusi ginčijamą 2019-07-16 sprendimą (protokolą Nr. 17), iš protokolo turinio yra matyti sudaryta komisijos sudėtis, kuri pareiškėjai galėjo būti žinoma iš šio akto turinio. Faktiniai apžiūros duomenys yra matomi iš protokolo priedų, pridedamų fotonuotraukų.
Atsižvelgdamas į šiame teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog pareiškėjos skundžiamos Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019-07-16 sprendimo (protokolas Nr. 17) dalys, kuriomis buvo nustatytos pareiškėjos prižiūrimos ir gretimos kapaviečių plotai, yra grindžiamos objektyviais duomenimis, priimta laikantis teisės aktų nuostatų, procedūrinių reikalavimų. Todėl naikinti pareiškėjos ginčijamų Administracijos Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019-07-16 sprendimo (protokolas Nr. 17) dalių nėra teisinio pagrindo nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais motyvais. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos K. B. (K. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.