Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant vertėjoms Svetlanai Agafonovai, Violetai Žemaitienei, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. D. atstovui advokatui Laimonui Straukai, teismo posėdyje išnagrinėjusi I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), galiojančių administracinių nuobaudų neturinčio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas I. D. surašytas už tai, kad jis 2015-11-17, apie 17.15 val., ties Laukininkų g. 17 namu, Vingio g., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę BMW 330 XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo ties pėsčiųjų perėja, kai gretimoje juostoje važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiosios ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją. Vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta pėsčiosios sveikata. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 31, 219.4 punktų reikalavimus.

I. D. teismo posėdžio metu parodė, kad protokole nurodytą dieną, apie 17.00 val. važiavo iš parduotuvės „Ermitažas“. Važiuojan link pėsčiųjų perėjos sulėtino greitį, mergina pėsčiųjų perėjoje išėjo iš po juodos mašinos, jis stabdė, tačiau jo automobilis išvažiavo į pėsčiųjų perėją. Mergina eidama pėsčiųjų perėja kalbėjo telefonu, ir staiga pamačiusi jo automobilį išsigando ir suklupo prie automobilio. Merginos atsiprašė, siūlė pagalbą, tačiau ji pasakė, kad jai viskas gerai ir leido važiuoti toliau. Vėliau buvo susitikęs su mergina ir jos mama ir sumokėjo už galimai padarytą žalą.

Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo nuo Smiltelės g. link Jūrininkų pr. Jos priekyje važiavo automobilis BMW, kuris pėsčiųjų perėjoje partrenkė merginą, kuri pėsčiųjų perėjoje ėjo iš dešinės į kairę. Matė patį smūgio momentą, kuomet automobilis BMW trenkėsi merginai į šoną ir mergina nuo smūgio pėsčiųjų perėjoje nukrito į balą. Automobilio BMW vairuotojas palaukė kol mergina atsistos, kažką per langą jai šaukė, tačiau iš automobilio neišlipo, uždarė langą ir nuvažiavo. Mergina verkė, drebėjo, buvo šoke, ji iškvietė jai greitąją pagalbą.

Liudytoja L. T. teismo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį dukrai sužinojo telefonu. Dukra gulėjo ligoninėje su lašeline, skundėsi peties, galvos skausmais, ant jos kūno buvo mėlynės. Po įvykio ilgai gydėsi, dukra nelankė mokyklos, negalėjo miegoti. Dukrą partrenkęs vairuotojas atsiprašinėjo, siūlė kompensaciją. Dukros bloga sveikata tęsiasi, vaikšto pas specialistus.

Liudytoja D. T. teismo posėdžio metu parodė, kad grįždama iš korepetitoriaus ėjo per pėsčiųjų perėją. Vienoje juostoje automobilis sustojo jos praleisti, o kitoje juostoje mašina pradėjo stabdyti, tačiau įvažiavo į perėją ir ją partrenkė. Automobilio vairuotojas kažką jai sakė, tačiau nepamena ką ir vairuotojas nuvažiavo, ji buvo šoke, skausmo nejuto. Po įvykio buvo išvežta į ligoninę, skaudėjo šonkauliai, negalėjo užmigti. Ilgai gydėsi namie, dvi savaites samdė masažuotoją, gėrė antibiotikus. Po autoįvykio suprastėjo mokslai, pablogėjo sveikata.

2016-06-01 teisme gautas D. T. įstatyminės atstovės L. T. prašymas pripažinti jos dukrą nukentėjusiąja, nes autoįvykio metu jai buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala.

ATPK 273 str. numato, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad D. T. patyrė krūtinės ląstos ir juosmens kairės pusės sumušimą. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 43). Faktas, kad D. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas suponuoja apie jos patirtą fizinę žalą. Iš teismo posėdžio metu duotų L. T. ir D. T. parodymų matyti, kad galimai D. T. patyrė tiek turtinę, tiek neturinę žalą. Nagrinėjamu atveju pripažįstant asmenį nukentėjusiuoju nevertintinas duomenų dėl padarytos žalos ir jos dydžio pakankamumas, nes tokiu atveju, pirma, teismas iš anksto pasisakytų dėl surinktų, bet dar neištirtų įrodymų vertinimo, antra, teismui bylą nutraukus, pripažinus, jog nepakanka įrodymų dėl padarytos žalos, ypač veikose, kurių kvalifikavimui reikšmingas žalos faktas, jo dydis, nuo neteisėtos veikos nukentėjęs asmuo nebetektų teisės apskųsti nutarimą, nes jis nebūtų laikomas nukentėjusiuoju. Esant nurodytoms aplinkybėms, D. T. pripažintina nukentėjusiąja šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

LR ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų lengvą kūno sužalojimą, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIX skyriuje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus kai dėl įvykusio eismo įvykio nesunkiai ar sunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata ir kt. (LR BK 281, 282 straipsniai). Pažymėtina, kad pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 2 punktą sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą (...) nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad buvo atliktas D. T. medicininis tyrimas pagal medicininius dokumentus ir 2015-12-21 specialisto išvada Nr. G 2338/15(03) nustatyta, kad D. T. patyrė krūtinės ląstos ir juosmens kairės pusės sumušimą. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 43). Iš D. T. ir L. T. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad D. T. sveikata iki šiol yra prasta, vaikšto pas specialistus, vartoja vaistus. Šios aplinkybės suponuoja, kad autoįvykio metu patirti sužalojimai D. T. galėjo sukelti didesnio mąsto sveikatos sitrikdymą. Esant prieštaravimui teismui nepakanka duomenų nustatyti, ar veika kvalifikuota teisingai. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės ištyrimas gali suponuoti jau ne administracinės, o baudžiamosios teisės normų taikymą kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, jog teismui perduotoje nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas I. D., yra prieštaravimų dėl D. T. sukelto sveikatos sutrikdymo mąsto, kliudančių bylą nagrinėti teisme, taip pat į tai, jog teismas negali išeiti už pareikšto kaltinimo ribų ir keisti I. D. veikos kvalifikacijos, kaip ir protokole nurodytų faktinių aplinkybių, vadovaujantis ATPK 284 str. 2 d., byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, t.y. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 273 straipsniu, 280 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

D. T. pripažinti nukentėjusiąja administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje I. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje I. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, medžiagą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutartis neskundžiama.