- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-11
- Bylos Nr.
- e1-1514-914/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31399-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- S. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Marius Steponaitis išnagrinėjo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), procesinius dokumentus siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis S. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: 2024-08-03 apie 19.55 val. bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia su šlepete ne mažiau kaip 3 kartus sudavė ant sofos gulinčiai sugyventinei A. G. per galvą bei sugriebęs už kairės kojos čiurnos, ją stipriai suspaudė, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą ir padarydamas netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės čiurnos užpakaliniame – išoriniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis S. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su A. G. kaip sugyventiniai gyveno apie 9 metus, turi bendrą vaiką. Šiuo metu su A. kartu nebegyvena, išsiskyrė. Paskutiniu metu jų santykiai pradėjo prastėti, nes A. negrįždavo naktimis namo, prasidėjo žodiniai konfliktai. 2024-08-02 A. taip pat negrįžo namo. Kai kitą dieną, t. y. 2024-08-03 apie 17 val. ji parėjo į namus, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis A. liepė susirinkti daiktus ir išeiti. Apie 19.50 val. A. sėdėjo kambaryje ant sofos. Konflikto metu jis nuo žemės paėmė A. šlepetę ir kelis kartus, galimai 3-4 kartus šlepete sudavė A. Galimai jai pataikė per galvą. Šlepetė minkšta, tad tikrai šlepete sužaloti A. negalėjo. A. tuo metu pradėjo spardytis kojomis ir jam pataikė į kairįjį šoną, tada jis griebė jai už kairės kojos čiurnos, mėgindamas ją nutempti nuo sofos, tačiau nepavyko. Kai sugriebė A. už čiurnos, galėjo jis jai tuo metu sukelti fizinį skausmą ir padaryti poodinę kraujosruvą. A. nemušė, paleido jos koją ir išėjo iš kambario. Kai tarp jų vyko žodinis konfliktas, A. tuo metu kalbėjosi telefonu su savo tėvais ir jie girdėjo jų barnį, todėl policiją iškvietė A. tėvai. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, buvo surašytas apribojimas nesilankyti bute 15 parų. Per tą laiką A. išėjo iš minėto buto ir šiuo metu jis grįžo toliau gyventi į savo namus. A. jis atsiprašė už savo elgesį, tai buvo pirmas kartas ir daugiau tai nepasikartos. Jis labai gailisi dėl tokio savo elgesio.
Nukentėjusioji A. G. parodė, kad 2024-08-03 apie 19.55 val. (duomenys neskelbtini), būnant namie, į kambarį įėjo agresyvus sugyventinis S. R., kuris paėmęs į rankas šlepetę apie 3-4 kartus sudavė į galvą. Po šių veiksmų viena ranka sugriebė už kairės kojos čiurnos. Dėl šių S. R. veiksmų patyrė tęstinį fizinį skausmą. Papildomai parodė, kad su S. R. kaip sugyventiniai gyveno kartu apie 9 metus nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, turi bendrą vaiką. Po 2024-08-03 įvykio ji su S. išsiskyrė ir šiuo metu jie gyvena atskirai. Ją užsipuolė šaukdamas bei klausė kur ji vakar buvo, kadangi prieš tai dieną buvo išėjusi į viktoriną ir namo grįžo apie 1 val. Nenorėdama konfliktuoti, ji nuėjo į kambarį, atsigulė ant sofos, žiūrėjo televizorių. S. išėjo į parduotuvę, grįžęs įpuolė į kambarį ir pradėjo šaukti, reikalaudamas pasiaiškinti, kur vakar buvo. Atsakius „kokią teisybę“, nes nesuprato kokio paaiškinimo jis nori, S. nuo grindų paėmė šlepetę ir su ja sudavė smūgius per veidą. Užsidengė veidą rankomis ir pasisuko šonu, kad apsaugoti veidą. Tada S. sugriebė už kairės kojos ir mėgino ištempti nuo sofos. S., suspausdamas koją, sukėlė fizinį skausmą, todėl kita koja spyrė jam, kad šis paleistų koją. S. paleidus koją, ji paskambino savo tėvams. S. daugiau nesmurtavo. Atvykusiems policijos pareigūnams ji papasakojo kas nutiko.
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad atlikus A. G. veido, galvos pakaušio, kairiojo peties bei kairės kojos čiurnos apžiūrą, jokių sužalojimų nenustatyta.
Iš specialisto išvados matyti, kad A. G. padaryti netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės čiurnos užpakaliniame - išoriniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Iš apžiūros protokolo matyti, kad aprašyta bendrosios pagalbos centro pateikta skambučio išklotinė, kur užfiksuota, kaip vyras skambinęs į BPC prisistato V. G., informuoja operatorę, kad reikalinga policija (duomenys neskelbtini), kadangi jam paskambino dukra, pranešė apie patiriamą namuose sugyventinio smurtą.
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad aprašyta iš A. G. išimta juodos spalvos, įmaunama, medžiaginė, minkšta su pūkeliu šlepetė. Šlepetės padas baltos spalvos, minkštas. Šlepetė minkšta, lengvai lankstosi į visas puses.
Iš tyrėjo D. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-08-03 gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prieš 5 min. telefonu pranešėjui paskambino dukra, kuri paminėjo, kad vyras ją žada sumušti. Pokalbio metu fone girdėjosi šauksmai, nepilnamečių nėra, dėl GMP reikalingumo nėra aišku. Praneša tėvas, vietoje nebus. 20.07 val. atvykus bute juos pasitiko A. G., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis S. R. apie 19.55 val. šlepete kelis kartus sudavė jai per veidą bei ranka sugriebė kairės kojos čiurną ir ją suspaudė, dėl ko A. G. patyrė fizinį skausmą. Po konflikto A. G. paskambino savo tėčiui, kuris iškvietė policiją. Anot jos konfliktas prasidėjo dėl to, nes S. R. priekaištavo, jog ji vakar vakarą praleido su drauge. Ant A. G. išorinių kūno vietų sužalojimų nesimatė, ji medikų pagalbos atsisakė. Bendraujant su S. R., jis buvo agresyvus, apie įvykusią situaciją daug nepasakojo, sakė kad kilo žodinis konfliktas, nes A. G. pamelavo apie savo buvimo vietą, anot jo konflikto metu jis prieš ją nesmurtavo.
Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad kaltinamasis S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis S. R. sutiko su jam siūloma bausme ir jos dydžiu.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus.
Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. S. R. neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama sankcijoje numatyta bausmė - laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, kuri vertintina kaip pakankama, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, sužalojimų mastą, padarytų veiksmų intensyvumą, taip pat kitas anksčiau paminėtas aplinkybes, ir tai padės pasiekti bausmės tikslus.
Bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintinos.
Daiktas – šlepetė, saugoma Klaipėdos AVPK daiktų saugykloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintina A. G..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. R. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąsias priemones, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikinti.
Šlepetę grąžinti A. G..
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.