Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei – Baniulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vedusiam, aukštojo išsilavinimo, administracine tvarka baustam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-10-31 A. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu (direktoriumi), per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau-Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendroves steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metais sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2017-06-01. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. teisme neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nurodė, kad įmonė veiklos nevykdė. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2015 metais. Įstatymiškai jis Registrų centre paskirtas akcininku kaip įmonės vadovas. Šiai dienai įmonės veikla nėra pradėta, jis su įmone neturi darbo sutarties, o pagal įstatymą darbo sutartis privaloma. Įmonė buvo įsteigta tam, kad būtų galima teikti teisines paslaugas, Klaipėdoje juridines paslaugas teikianti įmonė negali atstovauti kitą juridinį asmenį, todėl įmonė nevykdė veiklos. Valstybinė mokesčių inspekcija jam nurodė, jog įmonė turi būti išregistruota, jei ji nevykdo veiklos 5 metus, be to, pats žino, kad pirmiausiai įmonė turi būti užregistruota valstybinėje mokesčių inspekcijoje, tik tuomet prasideda finansiniai metai, o balansas yra teikiamas tuomet, kai įmonė pradeda finansinę veiklą. Mano, jog nusižengimo nepadarė, nes įmonė veiklos nevykdė ir neturėjo pateikti dokumentų, todėl teismo prašo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės padarius nurodytą administracinį nusižengimą nepripažino, jo kaltė įrodyta tiek paties A. S. parodymais teisme, tiek byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 2), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kurio matyti, kad Visuotinis akcininkų susirinkimas registruotas nuo 2015-04-29, vadovu A. S. registruotas nuo 2015-04-29 (b.l. 4), 2017-06-09 Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo direktoriaus įsakymu dėl administracinių nusižengimų protokolų surašymo, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo (b.l. 5), UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėtojo identifikacinis numeris (kodas) (duomenys neskelbtini), 2017-11-07 juridinio asmens pranešimu apie jo duomenų pakeitimą mokesčių mokėtojų registre (b.l. 11-12).

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip. ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. To paties įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2017-06-01, tačiau tokie dokumentai nustatytu terminu Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti nebuvo.

Pagrindinis argumentas, kuriuo remiantis A. S. prašo jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti, yra tai, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” jokios veiklos realiai nevykdo, todėl negali įgyvendinti CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos.

Su tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentais teismas nesutinka, nes asmuo įstatymų normas aiškina jam palankia linkme, neatsižvelgdamas į jų paskirtį bei realią prasmę analizuojamo klausimo teisinio reglamentavimo kontekste.

Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas yra padalytas į akcijas. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2,5 tūkstančio eurų. Bendrovės steigėjais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Kiekvienas bendrovės steigėjas turi įsigyti bendrovės akcijų ir tapti jos akcininku. Akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai (pvz. per akcijų biržą), jei įstatymai nenustato kitaip. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria juridinio asmens teisinės formos, statuso ar kitų kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Todėl ši pareiga imperatyviai privaloma tiek privatiems, tiek viešiesiems juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie atskaitiniais metais gavo pelno, ar ne.

Teismas nesutinka su A. S. teiginiu, jog, su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, kuri privalo būti sudaryta, todėl jam nekyla pareiga pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinio.

ABĮ 37 str. 12 d. nustato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą.

ABĮ 37 str. 3 d. numatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip.

Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad A. S. 2015-04-10 paskirtas ir 2015-04-29 registruotas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, išrašo 7-ame punkte nurodyta, kad nuo 2015-04-29 juridinio asmens vardu veikia vadovas – tai yra A. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatytas vienasmenis atstovavimas. Tai, kad A. S. faktiškai vadovauja minėtai įmonei patvirtina ir jo paties užpildyti ir į bylą pateikti formos FR0791 duomenys „Juridinio asmens pranešimas apie jo duomenų pasikeitimą mokesčių mokėtojų registre“, kuriuos A. S. nurodė pateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Taigi, A. S. turėjo visus įgaliojimus teikti metines finansines ataskaitas, tačiau to nepadarė, todėl administracinio nusižengimo protokolas jam surašytas pagrįstai. A. S. keliamas teisinio reglamentavimo neaiškumas laikytina jo gynybine versija ir vertinamas kritiškai.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius), pažeisdamas CK 2.66 straipsnio 4 dalies ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalies reikalavimus, per nustatytą laikotarpį iki 2017-06-01 nepateikė Registro tvarkytojui 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėtį - juridinio asmens finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. S. padarė vieną administracinį nusižengimą, dirba, administracine tvarka baustas (informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenys), jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 200 EUR (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį, ROIK: 17074365457, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.