Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Viktorijai Bereznauskaitei, suinteresuotiems asmenims R. B., jos atstovui J. Z., T. B., Alytaus Vaikų globos namų atstovui direktoriui Romučiui Žebuoliui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aistei Grigaravičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B., T. B., Alytaus Vaikų globos administracijai dėl nuolatinio globėjo ir rūpintojo nušalinimo nuo pareigų, kito nuolatinio globėjo ir rūpintojo skyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nepilnamečio T. B. nuolatinę rūpintoją R. B. atleisti iš nuolatinės rūpintojos pareigų, nuolatiniu rūpintoju paskirti Alytaus vaikų globos namų administraciją bei nustatyti T. B. nuolatinę rūpybos ir gyvenamąją vietą Alytaus vaikų globos namuose, A. Juozapavičiaus g. 33, Alytuje. Nepilnametės K. J. nuolatinę globėją R. B. atleisti iš nuolatinės globėjos pareigų, nuolatiniu globėju paskirti Alytaus vaikų globos namų administraciją bei nepilnametės K. J. nuolatinę globos ir gyvenamąją vietą nustatyti Alytaus vaikų globos namuose, A. Juozapavičiaus g. 33, Alytuje. Nepilnamečių K. J. ir T. B. piniginių lėšų tvarkytoju paskirti rūpintoją ir globėją Alytaus vaikų globos namų administraciją, kuri skirtais pinigais disponuos uzufrukto teise.

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad S. J. ir D. J. santuokoje turi nepilnametę dukrą K. J. gimusią (duomenys neskelbtini), S. J. turi nepilnametį sūnų T. B., gimusį (duomenys neskelbtini), vaiko gimimo liudijime tėvas nenurodytas. S. J. ir D. J. šeima pareiškėjui žinoma nuo 2009 metų, kaip girtaujanti ir tinkamai neprižiūrinti nepilnamečių vaikų K. J. ir T. B.. Nuo 2009 m. gruodžio 11 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-844, S. J. ir D. J. šeima buvo įrašyta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2010 m. gegužės 10 d. dėl tėvų S. J. ir D. J. girtavimo ir mažametės K. J. netinkamos priežiūros, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-309 K. J. buvo nustatyta laikinoji globa Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, Daugų g. 7, Alytuje. T. B. tuo metu laikinai augo pas senelę R. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini), nes, S. J. teigimu, abu vaikus auginti ji neturėjo materialinių sąlygų. 2010 m. birželio 8 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. DV-364 ir Nr. DV-365, K. J. ir T. B. skirta laikinoji globa R. B., gyvenančios, (duomenys neskelbtini), šeimoje, nes S. J. ir D. J. girtavo, nesugebėjo nepilnamečiams vaikams sudaryti saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų. Vaikams nustačius laikinąją globą senelės R. B. šeimoje, S. J. ir D. J. vaikus lankė retai, vaikų materialiai nerėmė, nedalyvavo jų auklėjime, dėl šių priežasčių, Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu S. J. ir D. J. neterminuotai apribojo tėvų valdžią nepilnamečių vaikų K. J. ir T. B. atžvilgiu bei nepilnamečiams vaikams K. J. ir T. B. nustatė nuolatinę globą, nuolatinę gyvenamąją vietą senelės R. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimoje. Apsigyvenus nepilnamečiams K. J. ir T. B. globėjos R. B. šeimoje, globėja rūpinosi globotiniais, įgyvendindama savo pareigas globojamųjų atžvilgiu. Globėją ir globotinius siejo tarpusavio ryšys. Globėjos senelės R. B. šeimoje K. J. ir T. B. jautėsi saugūs, nepilnamečiams buvo sudarytos sąlygos vystytis, mokytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujų gebėjimų. 2011 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas gavo raštą iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad R. B. ir S. B. girtavo ir neužtikrino saugios aplinkos globojamiems vaikams K. J. ir T. B.. 2011 m. gruodžio 20 d. atvykusi pas pareiškėją, globėja R. B. patikino, kad alkoholiu ji nepiktnaudžiauja, tačiau pripažino, kad šventė sutuoktinio gimtadienį ir buvo neblaivi. R. B. buvo įspėta, kad esant girtavimo ar netinkamų nepilnamečių vaikų priežiūros ir auklėjimo požymių šeimoje, ji gali būti nušalinta nuo globėjos pareigų bei sprendžiamas klausimas dėl K. J. ir T. B. paėmimo iš šeimos ir apgyvendinimo vaikų globos institucijoje. 2016 m. balandžio 25 d. pareiškėjas gavo Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą Nr. VT2-303, kuriuo buvo informuotas, kad 2016 m. balandžio 25 d. naktį nepilnamečiai K. J. ir T. B. iš globėjos R. B. namų pristatyti į Alytaus vaikų globos namus, nes globėja ir jos buvęs sutuoktinis namuose buvo neblaivūs. Neblaivi globėja negalėjo užtikrinti tinkamos nepilnamečių K. J. ir T. B. priežiūros, nepilnamečiams kilo socialinės ir fizinės grėsmės pavojus. Įvertinus šias aplinkybes ir padėtį globėjos šeimoje (globėja su buvusiu sutuoktiniu linkę vartoti alkoholį), buvo nuspręsta nepilnamečiams K. J. ir T. B. nustatyti laikinąją globą ir rūpybą Alytaus vaikų globos namuose ir kreiptis į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl nuolatinio globėjo ir rūpintojo nušalinimo bei kito nuolatinio globėjo ir rūpintojo paskyrimo. Nepilnamečių K. J. ir T. B. globos ir rūpybos priežiūra buvo vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 patvirtintais Vaiko globos organizavimo nuostatais. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. DV-382 nepilnametei K. J. buvo nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirti Alytaus vaikų globos namai iki kol teismo nutartimi bus paskirtas kitas nuolatinis globėjas. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. DV-383 nepilnamečiui T. B. buvo nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinuoju rūpintoju paskirti Alytaus vaikų globos namai iki kol teismo nutartimi bus paskirtas kitas nuolatinis rūpintojas. Globėja R. B. neteista, administracine tvarka bausta: 2011 m. gruodžio 2 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį, 2012 m. balandžio 9 d. pagal ATPK 181 straipsnį, 2015 m. gruodžio 8 d. pagal ATPK 131 straipsnio 1 ir 4 dalis. Nuo 2016 m. balandžio 24 d. nepilnamečiai vaikai K. J. ir T. B. gyvena Alytaus vaikų globos namuose. Alytaus vaikų globos namai sutinka, kad nepilnamečiui T. B. būtų skirta nuolatinė rūpyba Alytaus vaikų globos namuose, o K. J. būtų skirta nuolatinė globa Alytaus vaikų globos namuose. Pareiškėjas nurodo, jog asmenų, kurie galėtų nepilnamečius T. B. ir K. J. globoti ir rūpintis savo šeimoje, nežino. Pareiškėjas pažymi, kad Alytaus vaikų globos namuose gyvena panašaus amžiaus vaikai, kuriuos sieja atitinkami emociniai išgyvenimai, juose sudarytos visos būtinos materialinės gyvenimo ir buitinės sąlygos, saugi, jauki aplinka nepilnamečių vaikų vystymuisi, ugdymui ir tobulinimui. Pareiškėjas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo gaunamus pranešimus, kad globėja R. B. tinkamai neatlieka globėjos ir rūpintojos pareigų, nevykdo prisiimtų įsipareigojimų keisti gyvenimo būdą bei vadovaudamasis CK 3.246 straipsnio 3 dalimi teigia, jog yra pagrindas globėją ir rūpintoją R. B. nušalinti nuo nepilnametės K. J. globėjos pareigų ir nuo nepilnamečio T. B. rūpintojos pareigų.

Suinteresuoto asmens Alytaus Vaikų globos namų atstovas direktorius atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog sutinka, kad nepilnamečio T. B. rūpintoju būtų paskirta Alytaus vaikų globos namų administracija ir jo nuolatinė rūpybos bei gyvenamoji vieta būtų nustatyta Alytaus vaikų globos namuose, A. Juozapavičiaus g. 33, Alytuje. Alytaus vaikų globos namų administracija taip pat sutinka, kad nepilnametės K. J. nuolatiniu globėju būtų paskirta Alytaus vaikų globos namų administracija ir jos nuolatinė globos vieta ir gyvenamoji vieta būtų nustatyta Alytaus vaikų globos namuose, A. Juozapavičiaus g. 33, Alytuje. Atstovas nurodė, kad 2016 balandžio 25 d. nepilnamečius vaikus T. B. ir K. J. policija pristatė į Alytaus vaikų globos namus. Vaikai buvo apleisti, nešvarūs, netvarkingi, nuo jų sklido paukščių išmatų kvapas, ypač nuo T. B.. Vaikų globos namuose jį prausė tris kartus. Kiek žino, T. B. mama serga atvira tuberkoliuzės forma. T. B. taip pat serga šia liga, bet ne atvira forma. Nurodo, kad vaikai anksčiau palaikydavo kontaktą su mama. T. B. buvo pabėgęs iš vaikų globos namų ir grįžęs pas globėją (senelę) R. B.. Tomas grįžęs pasislėpė ir tik su policijos pagalba jį pavyko surasti ir grąžinti į vaikų globos namus. Tomui sunkiai sekėsi priprasti prie vaikų globos namų taisyklių. Tomas suinteresuotas grįžti į buvusias gyvenimo sąlygas, kur labai daug laisvės, eina, kur nori ir kada nori. Mano, kad globėja R. B. turėjo būti nušalinta nuo pareigų jau anksčiau. Atstovas pažymėjo, jog „užsikodavimas“ nieko nereiškia, nes nėra jokios garantijos, kad globėja daugiau negirtaus. Mano, kad būtų tikslinga skirti vaikams globą vaikų globos namuose, o paskui ieškoti tam alternatyvų. Kamilei tikrai pavyktų surasti naują šeimą, nes ji dar labai jauna. Mano, kad nebuvo tikslinga Tomą atiduoti globoti R. B. šeimai, skiriant ją globėja, nebuvo iki galo išnagrinėtos visos aplinkybės.

Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėjo pareiškime reiškiamais reikalavimais visiškai nesutinka. R. B. pabrėžė, kad CK 3.246 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog globėjas ar rūpintojas gali būti atleistas nuo šių pareigų, jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. CK 3.269 straipsnio 8 punkte nurodoma, kad asmuo negali būti vaiko globėju (rūpintoju), jeigu jis serga chronišku alkoholizmu, narkomanija, psichinėmis ar kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Suinteresuotas asmuo R. B. pabrėžė, jog ji kaip savo anūkų globėja ir rūpintoja neserga nei chronišku alkoholizmu, niekuomet nevartojo narkotikų, niekuomet nebuvo narkologinio ar psichiatrinio kabineto įskaitose. Jos globojami anūkai T. B. ir K. J. visą globos laiką buvo visapusiškai aprūpinti, lankė mokyklą, jais nuolat buvo rūpinamasi, jie buvo prižiūrimi, mano, kad juos tinkamai auklėjo, nuolat rūpinosi jų sveikata, jų moraliniu bei fiziniu ugdymu, stengėsi, kad jie būtų pamaitinti, kaip ir kiti jų amžiaus vaikai gautų saldumynų, turėtų rankpinigių. Stengėsi, kad globojami anūkai būtų tinkamai aprengti pagal sezoną, turėtų kuo daugiau įvairių drabužių. Suinteresuotas asmuo R. B. teigia, kad savo globotiniams, pagal galimybes, sudarė tinkamas gyvenimo sąlygas. Abu vaikai turi nors ir nedidelius, bet atskirus kambarius, turi ir naudojasi įvairiomis laisvalaikio bei technikos priemonėmis, kas sudaro sąlygas jiems savarankiškai tobulėti. Globėja pastoviai su jais bendravo, vaikai yra prisirišę prie jos ir jų paėmimas į globos namus jiems buvo didelė moralinė trauma. R. B. teigia dabartiniu metu nenutraukusi su vaikais ryšio, juos pastoviai lanko globos namuose, jiems nuperka ko jie prašo, vaikai pastoviai užduoda jai klausimą, kada jie galės grįžti į namus. Nė vieno karto jos globojami anūkai nėra skundęsi kam nors, tame tarpe ir valstybinėms valdžios institucijoms, netinkamu globėjos elgesiu jų atžvilgiu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų patikrinimų metu, nebuvo užfiksuota kokių nors pažeidimų, kad ji netinkamai elgtųsi su globojamais anūkais, juos netinkamai prižiūrėtų, jais nesirūpintų, o tai matosi ir iš pateiktų patikrinimo aktų teismui. R. B. pažymėjo, jog gailisi dėl savo elgesio, tačiau ji mano, kad jos šeimoje, kaip ir kiekvienoje šeimoje, būna švenčių, gimtadienių, tame tarpe, ir globojamų anūkų, atvyksta svečių. Paaiškino, jog 2016 m. balandžio 24 d., pas ją taip pat buvo atvykę svečių, kuriuos pagal tradicijas pavaišino ir jie vėlai vakare išvažiavo. Globėja nemano, kad dėl šio įvykio kaip nors būtų nukentėję jos globotiniai - būtų nepavalgę ar neprižiūrėti. Atvykus policijos pareigūnams, anūkė buvo rasta mieganti savo kambaryje, o anūkas taip pat buvo savo kambaryje, prie kompiuterio. Suinteresuotas asmuo R. B. nesutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašo jį atmesti.

Suinteresuotas asmuo T. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškimu nesutinka, paaiškino, kad jam buvo geriau gyventi pas senelę R. B.. Kai pakliuvo į vaikų globos namus, jam kilo visokių problemų. Pas senelius jam buvo gerai, normalios, jį pilnai tenkinančios sąlygos gyventi. Seneliai retai išgerinėdavo, dažniausiai per Naujuosius metus, vieną kartą per metus. Daugiausiai seneliai išvykdavo kelioms valandoms, niekada nebuvo išvykę kelioms paroms. Nurodė, kad namuose viskas būdavo tvarkinga, švaru. Atvežtas į vaikų globos namus, jis prausėsi vieną kartą, su paukščiais visiškai nebūna, nežino, iš kur galėjo atsirasti paukščių išmatų kvapas. Senelis laiko balandžius ir vištas, tačiau visiškai atskirame su namais nesusijusiame pastate, kur jis nebūna. Jis turėjo savo pareigas namuose, tvarkydavosi savo kambarį, daiktus. Sesė po truputį irgi mokėsi tvarkytis pati. Sesę senelė mokė savimi pasirūpinti. Dabar jis eis į 8 klasę, mokslai sekasi normaliai, semestro pabaigoje rusų kalbos turėjo neigiamą pažymį, todėl buvo likęs pataisų. Senelė skatindavo ruošti namų darbus, ypač ji padėdavo sesei. Vaikų globos namuose jam nepatinka disciplina, griežta tvarka, tai jį per daug varžo. Sako, kad vaikų globos namuose nepažįstamasis iš jo atėmė telefoną, tuomet T. bandė telefoną atsiimti, dėl ko buvo sumuštas. Teigia, jog šį faktą pasakė vaikų globos namų vadovybei, po incidento jis į gydytojus nesikreipė. Senelė vaikų globos namuose jį lanko dažnai, įprastai 3 kartus per savaitę, o kai jis senelei paskambina ir kažko paprašo, tuomet irgi atvažiuoja. Senelės namuose visuomet būdavo maisto, nuperkami visi reikmenys mokslui. Senelė duodavo pinigų pietums, po 1 eurą jam ir K.. Mokykloje pietums tokios sumos pakakdavo. Jis nori grįžti pas senelę, nes ten pripratęs, ten geriau gyventi. S. K. irgi nori grįžti, būna, kad vakarais ji net verkia.

Pareiškimas atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių, interesų apsaugos bei gyvenimo principas, kuris reiškia, kad bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Jungtinių vaiko teisių apsaugos konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikai yra ypatinga visuomenės grupė, kurios teisės ir teisėti interesai privalo būti užtikrinami. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialiniai raidai. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad nurodytos teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai vaikas neturi tėvų, kai tėvai negali sudaryti sąlygų vaiko, fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai ar kai tėvų valdžia yra apribota. Būtent vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali ar nenori daryti vaiko tėvai (CK 3.248 straipsnis). CK 3.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko globos ir rūpybos uždaviniai, paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų vaiko teises ir teisėtus interesus; sudarytų sąlygas vaiko gyvenimui, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei rengtų vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsniu vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kada vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006).

1989-11-20 Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos 1995-07-03 įstatymu, preambulėje nurodyta, kad valstybės, Konvencijos dalyvės, susitarė dėl šios Konvencijos, atsižvelgdamos į ypatingą vaiko apsaugos būtinumą, kuri yra būtina dėl vaiko fizinio ir psichinio nebrandumo, į tai, kad vaikui reikia ypatingos apsaugos, ypatingo dėmesio ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos tiek iki gimimo, tiek ir po jo. Šios Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Pagal Konvencijos 27 straipsnio 1 dalį vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Nepilnamečiams vaikams globa (rūpyba) nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti vaikų teises ir pareigas. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). CK 3.271 straipsnyje nustatytos vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitas svarbias aplinkybes, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei polinkius, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintojo teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jie gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.

CK 3.246 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad nustačius, jog yra pagrindas atleisti globėją (rūpintoją) nuo pareigų, neabejotinai iškiltų kito globėjo (rūpintojo) fizinio ar juridinio asmens paskyrimo klausimas.

Bylose dėl vaiko globos ir rūpybos teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų vaikų teisės ir teisėti interesai (CPK 491 straipsnio 2 dalis), aiškintis, kas geriausiai atitinka vaikų interesus. Vaiko interesų pirmumas yra pagrindinis ir svarbiausias globos (rūpybos) nustatymo principas (CK 3.249 straipsnio 1 dalis).

Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų bei byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011-09-16 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia S. J. K. J. ir T. B. atžvilgiu. Neterminuotai apribota tėvo valdžia D. J. dukros K. J. atžvilgiu. Nustatyta nuolatinė globa ir nuolatinė gyvenamoji vieta K. J. ir T. B. senelės R. B. šeimoje. Iš 2011-12-05 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto Nr. 52-S-11453 Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui nustatyta, kad 2011-11-24 R. ir S. B. savo namuose girtavo ir neužtikrino vaikams K. J. ir T. B. saugios ir sveikos aplinkos, vaikai buvo palikti be priežiūros. 2011-12-02 R. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181-1 straipsnį, paskirta piniginė bauda. Iš 2013-2015 metų šeimos aplankymo aktų nustatyta, jog Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas apsilankęs šeimoje, kiekvienais metais duodavo išvadą, kad R. B. šeimoje sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, būtinos fiziniam, protiniam, dvasiniam bei socialiniam vystymuisi. Iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-04-25 pakartotinio šeimos aplankymo akto Nr. VT4-187, nustatyta, kad 2016-04-25 naktį iš neblaivios globėjos (rūpintojos) R. B. paimti K. J. ir T. B. bei patalpinti į Alytaus vaikų globos namus. Konstatuota, jog tuo metu vaikams nesaugu sugrįžti į globėjos (rūpintojos) šeimą, kadangi globėja (rūpintoja) rasta neblaivi 2016-04-25 ryte apsilankius VTAS specialistams jos namuose. 2016-04-27 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-382 K. J. nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirti Alytaus vaikų globos namai iki kol teismo nutartimi bus paskirtas kitas nuolatinis globėjas. Taip pat 2016-04-27 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-383 T. B. nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinuoju rūpintoju paskirti Alytaus vaikų globos namai iki kol teismo nutartimi bus paskirtas kitas nuolatinis rūpintojas.

Teismas nustatė, kad vaiko teisių apsaugos specialistas lankydavosi globėjos (rūpintojos) namuose vieną kartą per metus, atvykdavo neperspėjęs, todėl akivaizdu, kad R. B. neturėjo galimybės žinoti, kada atvyks specialistai ir negalėjo pasiruošti atvykimui. Nors buvo tikrinamos globojamos K. J. gyvenimo sąlygos, akivaizdu, jog buvo stebima visa aplinka. Specialisto surašytuose globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose nurodyta, jog vaiko (K. J.) apranga ir avalynė tinkama, švari, atitinka amžių, patalynė švari, vaikas turi visas reikalingas higienos priemones. K. globėjos šeimoje jaučiasi saugi, mylima ir reikalinga, R. B. bei K. santykiai yra draugiški, prieraišūs. Dėl ko darytina išvada, kad globėja sugeba tinkamai rūpintis buitimi ir anūkais. Juolab akivaizdu, kad globėjos ir globotinės K. tarpusavio santykiai tikri ir nesuvaidinti. Dėl ko teismas vertina, kad anūkai senelės namuose buvo saugūs ir mylimi. Be to, iš teismui pateiktų T. B. gydymo dokumentų matyti, kad globėja tinkamai vykdė visus gydytojų nurodymus dėl pakartotinių konsultacijų, su siuntimu vežė anūką į Kauno klinikas, dėl ko vertinama, kad R. B. tinkamai rūpinimosi anūku T., jo sveikata, kas sudaro pagrindą išvadai, jog globėja (rūpintoja) sugeba tinkamai rūpintis anūkais.

R. B. 2011 metais pradėjus globoti abu anūkus, užfiksuoti du globėjos (rūpintojos) piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai. Pirmasis kartas 2011 metų lapkričio mėnesį, tačiau po to, keturis metus specialistai globėjai pretenzijų neturėjo, po patikrinimų konstatuodavo, kad globėjos (rūpintojos) šeimoje gyvenimo sąlygos tinkamos. Antrasis kartas užfiksuotas 2016 metų balandžio mėnesį, po kurio nuspręsta, kad vaikai negali gyventi pas globėją (rūpintoją). Iš šių dviejų atvejų nėra pagrindo išvadai, kad globėja sistemingai piktnaudžiauja alkoholiu, kadangi daugiau nenuginčijamų įrodymų teismui nepateikta. Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovė duodama išvadą nurodė, kad buvo gauta anoniminių pranešimų dėl R. B. alkoholio vartojimo, tačiau nuvykus pas globėją (rūpintoją), nei vienas anoniminis pranešimas nepasitvirtino.

Iš Alytaus (duomenys neskelbtini) mokyklos K. J. ir T. B. charakteristikų matyti, kad globėja (rūpintoja) rūpinosi anūkais, dalyvaudavo susirinkimuose, organizuojamuose renginiuose, vaikai buvo aprūpinti reikalingomis mokymosi priemonėmis, pratybomis. Mokslo metų eigoje globėja (rūpintoja) domėdavosi kaip sekasi mokintis, K. būdavo visuomet paruošusi pamokas, anūkų nedalyvavimas pamokose visada būdavo pateisinamas. Tik antrame pusmetyje pedagogai pastebėjo, kad vaikai ateidavo į mokyklą nešvariais drabužiais, nesiprausę, neparuošę pamokų, trūko įvairių mokymosi priemonių, nedalyvavimas pamokose nebuvo pateisintas. Teismo posėdžio metu R. B. paaiškino, jog ši situacija susiklostė, dėl to, kad ji susirgo onkologine liga. 2015 metų balandžio mėnesį jai buvo nustatytas krūties vėžys, dėl ko teko vykti tyrimams, o po to ir operacijai į Kauno klinikas (2015-06-17). Pastarojoje gydymo įstaigoje R. B. praleido ir pooperacinį laikotarpį, po to buvo taikomas chemoterapijos kursas dėl kurio R. B. labai blogai jausdavosi. R. B. ligos metu, kuomet ji neturėjo galimybių ir jėgų rūpintis anūkais, jais rūpinosi taip kaip sugebėjo senelis S. B.. Šias aplinkybes patvirtino ir K. J., išklausant jos kaip vaiko nuomonę teismo posėdyje. Teismas nepateisina netinkamos vaikų globos (rūpybos), tačiau onkologinės ligos gydymą pripažįsta kaip itin sudėtingą procesą, ribojantį žmogaus veiksmų galimybes, dėl ko teismas vertina, kad dėl objektyvių priežasčių nėra pagrindo išvadai, jog pirmiau nurodytuoju laikotarpiu R. B. netinkamai atliko pareigas, neužtikrino globotinio ar rūpintojo teisių ir interesų apsaugos. Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus apie R. B. ligą, pareiškėjas nurodė teismui, kad R. B. medicininiame pažymėjime nurodyta diagnozė C50.4 remis. ir C16. Todėl pareiškėjas vertina, kad pagal Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-07-17 įsakymu Nr. 386, 17 punktą, R. B. negali būti globėja.

Teismas nustatė, jog į bylą buvo pateikti prieštaringi dokumentai – 2016-07-13 medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad R. B. gali būti globėja ir 2016-07-21 Alytaus rajono savivaldybės PSPC konsultacinės komisijos išvada, kad R. B. negali būti globėja, dėl ko teismas išklausė liudytoju byloje gydytoją A. G., 2016-07-21 konsultacinės komisijos pirmininką. Liudytojas paaiškino, kad medicininiuose dokumentuose nurodyta prieštaringa informacija, kadangi gydytoja D. M. vienasmeniškai duodama išvadą dėl galimybės R. B. būti globėja, nepastebėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-07-17 įsakymo Nr. 386 pakeitimų ir padarė klaidą. Liudytojas nurodė, kad R. B. 2016-07-21 kreipėsi į konsultacinę komisiją, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-07-17 įsakymo Nr. 386, 17 punktu davė išvadą, jog kol nenustatyta, kad susirgimas ar susirgimo procesas neprogresuoja 5 metus po gydymo, R. B. globėja būti negali. R. B. buvo nustatytas krūties vėžys, jai atlikta operacija, pritaikytas chemoterapijos kursas, gydymas pabaigtas. Po 2016-07-21 konsultacinės komisijos ji buvo pasiųsta į Kauno klinikas ištyrimui dėl kontraindikacijų ir komisija turėjo pakartotinai spręsti dėl galimybės būti globėja. R. B. dar buvo nustatytas skrandžio auglys, kuris buvo pašalintas, tačiau kokie tyrimų rezultatai nežinoma. 2016-08-02 komisija pakartotinai davė išvadą, kad R. B. globėja būti negali. Liudytojas tai pat paaiškino, kad asmeniui atvykusiam į konsultacinę komisiją ir nustačius diagnozę nurodytą Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-07-17 įsakymu Nr. 386, medikai visada duos išvadą, kad asmuo globėju būti negali.

R. B. teismo posėdžio paaiškino, kad po pakartotinių tyrimų komplikacijos (metastazės) po krūties vėžio gydymo nenustatytos, ji jaučiasi gerai, nustatytas reguliarus pasitikrinimas bei ji vartoja vaistus, užkertančius kelią ligos atsinaujinimui. Skrandyje rastas auglys buvo pašalintas, po ištyrimo nustatyta, kad darinys gerybinis, todėl jokia nauja liga nediagnozuota ir gydymas neskirtas. Teismui R. B. pakartotinio tyrimo dokumentai nepateikti, tačiau proceso dalyviai nurodytų aplinkybių neginčijo. Iš duotų paaiškinimų akivaizdu, kad gydytojai formaliai vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, tačiau teismo įsitikinimu ligos diagnozavimas, kaip faktas, savaime nesudaro pagrindo nušalinti globėją nuo jo pareigų. Teismo nuomone aptariamas ligų sąrašas taikomas asmenims, kurie skiriami globėju (rūpintoju), ką patvirtino ir liudytojas, tuo tarpu R. B. atveju liga nustatyta po paskyrimo būti globėju (rūpintoju) ir kurį laiką atliekant šias pareigas. Šiandieną su onkologinėmis ligomis susiduriama gana dažnai, tokiu atveju visi globėjai, kuriems diagnozuojamos onkologinės ligos, turi būti nušalinami nuo pareigų ir vaikai patalpinami į vaikų globos namus. Teismo posėdžio metu Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, kad praktikoje yra buvę keletas atvejų, kad globėjai pakeisti dėl ligos, tačiau ne dėl fakto nustatymo, bet dėl blogos sveikatos būklės ir negalėjimo atlikti pareigų. Teismo nuomone labai svarbus momentas ne ligos fakto nustatymas, o asmens sveikatos būklė ir savijauta. R. B. patvirtino, kad po gydymo jaučiasi gerai, komplikacijos nenustatytos, todėl teismas neįžvelgia priežasčių, sudarančių kliūtis R. B. rūpintis anūkais.

Iš visų byloje esančių duomenų teismas vertina, kad globėja (rūpintoja) tinkamai globojo ir rūpinosi savo anūkais bei sudarė tinkamas gyvenimo sąlygas iki 2014 metų balandžio mėnesio incidento, priešingų įrodymų teismui nepateikta. 2011 metais užfiksuotą R. B. piktnaudžiavimo alkoholiu atvejį teismas vertina, kaip nesudarantį lemiamos reikšmės šioje byloje, kadangi tai buvo prieš penkis metus, t. y. praėjo gana ilgas laiko tarpas po kurio pažeidimų iki 2016 metų nebuvo nustatyta. Be to, vaiko teisių apsaugos specialistai pravedę pokalbį su R. B., nusprendė leisti ir toliau būti anūkų globėja. Be abejo, 2016 metais nustatytos aplinkybės globėjos namuose nepateisinamos ir keliančios tam tikras abejones dėl jos galimybės globoti (rūpintis) anūkus. Tačiau matyti, kad laikinai paėmus iš globėjos vaikus, ji ėmėsi kardinalių ir maksimalių priemonių, kad daugiau nesukeltų analogiškų situacijų – susileido prailginto veikimo priešalkoholinius vaistus ir pateikė šį faktą patvirtinantį įrodymą. Suinteresuoto asmens Alytaus vaikų globos namų administracijos atstovas paaiškino, kad globėjos susileisti prailginto veikimo priešalkoholiniai vaistai visiškai nekeičia situacijos, nes jie neveikia ir žmonės nenustoja vartoję alkoholio. Teismas šį suinteresuoto asmens atstovo pasisakymą vertina, kaip subjektyvios nuomonės išreiškimą, kadangi pastarasis asmuo nėra specialistas turintis specialiųjų (medicininių) žinių. Teismo įsitikinimu, visi vaistai kiekvienam žmogui veikia individualiai ir reikia laiko, kad nustatyti ar yra teigiamas poveikis, ar jo nėra. Tačiau tokį globėjos (rūpintojos) elgesį teismas vertina, kaip tinkamą bei įrodantį, kad ji labai nori susigrąžinti anūkus. Taip pat teismas teigiamai vertina faktą, kad vaikams laikinai esant vaikų globos namuose senelė juos nuolatos lanko.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 503 straipsnio 1 dalis numato, kad vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti pažiūras, dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo skyrimo turi būti išklausytas teismo posėdyje. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu ar kitais jo pasirinktais būdais. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad priimdamas sprendimą, teismas turi atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.164 straipsnyje įtvirtinta, jog sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą ir priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Sprendžiant klausimą dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo ar įvaikinimo, į vaiko norus turi būti atsižvelgiama išskirtinai. Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta nuostata, kad turi būti garantuojama vaikui, gebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisė laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais ir suteikiama galimybė būti išklausytam per bet kokį su juo susijusį teisminį ar administracinį nagrinėjimą tiesiogiai arba per atstovą, ar instituciją nacionaliniuose įstatymuose nustatyta tvarka.

Teismas apklausė suinteresuotą asmenį T. B. bei išklausė vaiko - K. J. nuomonę byloje. Akivaizdu, kad vaikai labai nori gyventi pas senelę, jie jaučiasi mylimi, jiems atrodo, kad senelė jais rūpinasi tinkamai. K. patvirtino, kuomet senelė sirgo ir gulėjo ligoninėje, į mokyklą nueidavo ne visada nusipraususi ir ne visada švariais drabužiais. Vaikai senelės girtavimo faktų nematė ir šių aplinkybių patvirtinti negalėjo. T. B. vaikų globos namuose jaučiasi blogai, bėga iš globos namų pas senelę, paaiškino, kad globos namuose buvo sumuštas. K. J. globos namuose taip pat nenori būti, nesutaria su ten gyvenančiais vaikais, kurie į ją mėto batus, ji jaučiasi skriaudžiama. Įvertinus nepilnamečių vaikų nuomonę, pareikštą teismo posėdyje, daroma išvada, kad nepilnamečiai yra sugebantys išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras vaikai. K. J. ir T. B. yra išreiškęs apsisprendimą gyventi globėjos (rūpintojos) namuose, nurodė priežastis kodėl nenori gyventi Alytaus vaikų globos namuose. Teismas sutinka, kad vaikai ne visada sugeba perteikti įvykius absoliučiai objektyviai, jie situaciją apibūdina pagal savo suvokimą. Teismo įsitikinimu vaikų globos namuose galbūt yra užtikrintos būtinos materialinės ir buitinės gyvenimo sąlygos, tačiau psichologine, emocine prasme tai tikrai nėra pati tinkamiausia, saugiausia ir jaukiausia vieta vaikui augti, išskyrus kraštutinius atvejus kuomet jokio kito pasirinkimo ir išeities nėra. Šios bylos atveju, teismas mano, kad T. B. ir K. J. apsisprendimas bei noras gyventi su senele nepažeidžia vaikų interesų.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Iš byloje esančių dokumentų, šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatytų aplinkybių visumos teismui akivaizdu, kad globėja (rūpintoja) myli savo anūkus, nori juos auginti, tačiau taip pat teismas negali paneigti nustatytų globėjos (rūpintojos) piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų. Akivaizdu, kad problema yra dėl ko ne visada anūkams buvo užtikrintos tinkamos sąlygos augti ir tobulėti. Tačiau pažymima, kad globėja padarė išvadas, stengiasi pasikeisti, nevartoti alkoholio, nustatyta jog gerai rūpinosi anūkais, ryšys tvirtas, myli vieni kitus. Todėl teismas daro išvadą, kad padėtis globėjos (rūpintojos) šeimoje gali pasikeisti. Teismas sprendžia, kad globėjo pakeitimas prieštarautų vaikų interesams ir sukeltų žalingas pasekmes nepilnamečiams T. B. ir K. J., kadangi jie nori gyventi su senele, jų tarpusavio santykiai šilti. Teismas mano, kad globėjos, socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos skyrių atstovų pagalba, vaikams gali būti sudarytos tinkamos sąlygos gyventi globėjos (rūpintojos) namuose. Lietuvoje ir Europoje atlikti tyrimai parodė, kad institucinė globa visada lemia žemesnę gyvenimo kokybę nei kokybiškos bendruomenėje teikiamos paslaugos ir dažnai lemia socialinę atskirtį visam gyvenimui. Remiantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir kitais žmogaus teisių dokumentais, institucionalizacija vis plačiau pripažįstama kaip ydinga politika ir žmogaus teisių pažeidimas. Teismo nuomone, jeigu yra bent menka tikimybė teigiamoms permainoms, o teismas šiuo atveju tokią tikimybę mato globėjos (rūpintojos) šeimoje, prioritetas turėtų būti teikiamas vaiko globai (rūpybai) šeimoje.

Iš bylos duomenų matyti, kad nėra pateikta įrodymų, įrodančių, kad prieš K. J. ir T. B. būtų naudojamas smurtas, kad globotinei ir rūpintiniui skiriamos lėšos būtų naudojamos ne pagal paskirtį, kad R. B. iš esmės netinkamai būtų atlikusi globėjo ir rūpintojo pareigas, ar iš esmės neužtikrinusi globotinės ir rūpintinio teisių ir interesų apsaugos.

Teismas, priimdamas nutartį, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų visumą, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kitomis įstatymo nuostatomis. Iš byloje surinktų įrodymų, nepilnamečių išreikštos nuomonės teismo posėdyje, matyti, jog nepilnamečių K. J. ir T. B. globėjo ir rūpintojo pakeitimas iš senelės R. B. į Alytaus vaikų globos namus šiandieną neatitiktų prioritetinio vaikų interesų apsaugos ir gynybos principo, neužtikrintų nepilnamečių vaikų fizinio ir psichinio saugumo, dėl ko pareiškimas atmetamas.

Informuotina, kad pareiškimo netenkinimas neužkerta kelio ateityje nustačius pažeidimus globėjos (rūpintojos) šeimoje, pakartotinai kreiptis į teismą dėl nuolatinio globėjo ir rūpintojo nušalinimo nuo pareigų, kito nuolatinio globėjo ir rūpintojo skyrimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 494, 497-501 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.