Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-09-30 · Civilinė byla Nr. e2-908-881/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
e2-908-881/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00578-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
R. S.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-908-881/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00578-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“ ieškinį atsakovams R. S. ir R. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Romiris“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. S. ir R. S. 110 055,60 Eur žalos atlyginimą.

2. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – bendrai 110 055,60 Eur sumai areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis; nesant ar nepakankant atsakovų nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto, nutarė areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždrausdamas disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 110 055,60 Eur sumos, leisdamas atsakovams gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, gaunant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas ir su ieškove UAB „Romiris“.

4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio ir jo priedų turinį, sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškinys yra pareikštas atsakovams, kaip buvusiems bankrutavusios UAB „Mevex“ vadovams, dėl įmonės kreditorei padarytos žalos atlyginimo. Ieškiniu ieškovė įrodinėja, kad atsakovai tyčiniais veiksmais privedė įmonę prie bankroto, taip užkirsdami galimybę atsiskaityti su ieškove.

5. Teismas pažymėjo, kad duomenų apie atsakovų realią turtinę padėtį ir mokumą šiuo metu byloje nėra, todėl padarė išvadą, kad prašomų priteisti sumų dydis atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelis, taigi, siekiant užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, jų nesiėmus, ieškovei tikėtinai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė R. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

6.1. Ieškinys negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai:

6.1.1. Ieškinys yra grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi, kuria buvo nutarta pripažinti UAB „Mevex“ bankrotą tyčiniu, o pačioje nutartyje pripažinti bankrotą tyčiniu nurodomi atsakovės R. S. sudaryti sandoriai vyko dar 2009 metais. Taigi vien dėl įstatymų nustatytos ieškinio senaties ieškovės ieškinys ginčo atveju negali būti tenkinamas.

6.1.2. Atsakovei R. S. apie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį tapo žinoma tik 2021 m. birželio 11 d., t. y. kada atsakovė gavo teismo pranešimą šioje civilinėje byloje. Susipažinus su pateiktos nutarties turiniu, akivaizdu, jog joje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir niekaip nesusijusios su UAB „Mevex“ bankrotu.

6.1.3. Ieškovės UAB „Romiris“ nurodoma ieškinio suma – 110 055,60 Eur – kelia abejonių, kadangi UAB „Mevex“ atsakovės vadovavimo laikotarpiu niekada nebuvo skolinga UAB „Vevira“, iš kurios reikalavimą neva perėmė ieškovė.

6.2. Duomenų apie atsakovės turtinę padėtį nebuvimas, priešingai nei nurodo teismas skundžiamoje nutartyje, yra pagrindas ne tenkinti, o atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi būtent ieškovei kyla pareiga pateikti įrodymus ir pagrįsti antrosios iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinųjų sąlygų egzistavimą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto (laikinųjų apsaugos priemonių instituto) taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, būtent duomenų nebuvimas (kitaip tariant – ieškovės procesinės pareigos įrodyti savo teiginius nevykdymas) negali būti laikomas pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6.3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020). Taigi didelės ieškinio sumos kriterijus, kuriuos remiantis ginčo atveju buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu, taip pat nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7. Ieškovė UAB „Romiris“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. Atsakovai klaidingai nurodo, neva ginčas yra dėl 2009 metais atsakovų sudarytos sutarties. Ieškinyje aiškiai nurodomi atsakovų neteisėti veiksmai, kuriais atsakovai bendrai valdomą įmonę privedė prie bankroto tyčia, padarė žalos kreditoriui, o reikalavimo patenkinimui bankroto proceso metu įmonės turto nepakanka.

7.2. Atsakovės paaiškinimai, neva ji nežinojo, jog UAB „Mevex“ bankrotas pripažintas tyčiniu, neatitinka faktinių aplinkybių bankroto byloje. Taip pat nepagrįsti atsakovės paaiškinimai, esą jai nėra žinoma, kada ir kokiu pagrindu UAB „Romiris“ buvo pripažinta BUAB „Mevex“ kreditoriumi. Kita vertus, atsakovės nežinojimas apie teismų sprendimus nesudaro pagrindo jų kvestionuoti bei, tuo labiau, skųsti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi pareikštas ieškinys yra pagrįstas.

7.3. Skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodyti įstatyme numatyti pagrindai, kurie laikytini pakankami priimti nutartį. Kita vertus, tiek atsakovei, tiek jos atstovui yra aiškiai žinomos aplinkybės, kurios patvirtina teismo taikytus pagrindus – atsakovai turi didelius įsiskolinimus, jų atžvilgiu vykdomi priverstiniai išieškojimo veiksmai pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus. Be to, abu atsakovai neturi jokio turto ar pajamų, kurių pakaktų atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės vienintelis turimas turtas (nekilnojamas) šiuo metu yra parduodamas varžytynėse. Atsakovui R. S. vienintelis priklausantis turtas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos – taip pat yra areštuotos, numatomos jų varžytynės. Atsakovas jau ilgą laiką piktybiškai antstoliui neteikia įmonės finansinių ir kitų dokumentų.

7.4. Siekdami išvengti skolų padengimo kreditoriams abu atsakovai siekė fizinio asmens bankroto Latvijos Respublikoje; jau ne vienos atsakovų bendrai valdomos įmonės bankrotai buvo pripažinti tyčiniais. Be to, kaip minėta ieškinyje, skolininkai linkę turtą slėpti nuo kreditorių sudarydami nesąžiningus sandorius. Šios aplinkybės rodo, jog skolininkai linkę turimą turtą paslėpti bei siekia nevykdyti įsipareigojimų pagal įsiteisėjusius ir galiojančius Lietuvos teismų sprendimus dėl žalos atlyginimo ir / ar skolos sumokėjimo.

7.5. Su atskiruoju skundu atsakovai neteikia jokių įrodymų, kurie bent minimaliai pagrįstų, kad ieškinį patenkinus jie sugebės teismo sprendimą įvykdyti, nenurodo, kokį turtą turi. Skundžiama nutartis visiškai atitinka suformuotą teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo. Atsižvelgdamas į tai, kad skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties padavė tik atsakovė, šių sąlygų buvimas ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas tik šios atsakovės atžvilgiu.

13. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – preliminarų ieškinio pagrįstumą – patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

14. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

15. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikė jos poziciją grindžiančius argumentus, kurie buvo pakankami teismui konstatuoti preliminarų ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais.

16. Apeliantės argumentai, kad ieškinys negali būti tenkinamas dėl praleisto ieškinio senaties termino; kad teismo nutartyje, kuria grindžiamas ieškinys, nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir niekaip nėra susijusios su UAB „Mevex“ bankrotu; kad ieškinio suma kelia abejonių, yra susiję su ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimu iš esmės, kas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra atliekama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į šiuos apeliantės argumentus galės būti atsakyta tik galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kai yra visapusiškai įvertinami šalių argumentai ir į bylą pateikti įrodymai.

17. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – teismų praktikoje pažymima, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-400-302/2020).

18. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).

19. Pagal teismų praktiką, nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020). Taigi apeliantė teisingai nurodo, kad net ir didelė ieškinio suma neturi lemiamos reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

20. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jų taikymo prašantis asmuo pateikia bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas ir nenurodė jokių galimą apeliantės nesąžiningumą patvirtinančių duomenų, tačiau, kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų, tokie duomenys teismui buvo pateikti, būtent, pateikta įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartis, kuria UAB „Mevex“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bei Nekilnojamojo turto registro išrašas, patvirtinantis neatlygintinių nekilnojamojo turto perleidimo sandorių sudarymą tarp susijusių asmenų. Pastarųjų pakanka, kad būtų konstatuota grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui kaip antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (CPK 185 straipsnis).

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors ir turi motyvacijos trūkumų, tačiau yra iš esmės pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė