Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-09 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atmetė J. B. skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės S. P. 2017-07-21 nutarimą, kuriuo prokurorė paliko galioti Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK vyresniojo tyrėjo A. B. 2017-06-13 nutarimą, kuriuo, konstatavus, jog aplinkybių patikslinimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių R. J. veikoje esant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. 1 d., požymių, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su J. B. pareiškimu ir jos skundais, ikiteisminio tyrimo institucijų priimtais sprendimais bei teismo nutartimi, išanalizavęs pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismo 2017-08-09 nutartis, vyriausiosios prokurorės 2017-07-21 ir vyresniojo tyrėjo 2017-06-13 nutarimai, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normų (toliau – BPK) reikalavimų. Skundžiama apylinkės teismo nutartis ir atitinkamai ikiteisminio tyrimo institucijų nutarimai yra aiškūs, tinkamai ir pakankamai motyvuoti, juose atskleista, kodėl, juos priėmusių subjektų nuomone, nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, su surinktų duomenų vertinimu ir sprendimuose padarytomis išvadomis visiškai sutinka ir aukštesnės instancijos teismas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti visus būtinus ir įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Priešingu atveju, neatsakingai pradėtas ir nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas būtų neteisėtas ir grubiai pažeistų persekiojamų asmenų teises ir interesus.

Nagrinėjamu atveju J. B. reiškia pretenzijas savo mirusio sutuoktinio seseriai R. J., kuri, anot pareiškėjos, po jos vyro mirties, kol buvo tvarkomi paveldėjimo dokumentai, prižiūrėdama brolio butą, iš jo pasisavino pačius vertingiausius daiktus. Tačiau įvertinęs pareiškėjos dėstomą situaciją ir pateiktą medžiagą aukštesnysis teismas konstatuoja, kad dėl J. B. pareiškime ir skunduose nurodytų aplinkybių pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu atsisakyta pagrįstai, kadangi nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų R. J. veiksmuose esant BK 294 str. ar kitų BK numatytų veikų požymius. Nagrinėjamos medžiagos aplinkybės, kaip teisingai savo sprendimuose pažymėjo ikiteisminio tyrimo institucijos ir apylinkės teismas, leidžia daryti išvadą apie civilinę pareiškėjos ir R. J. konflikto prigimtį, kuriai negali būti taikomos baudžiamosios teisės normos. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad šiuo metu Panevėžio miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto praturtėjimo, kurioje J. B. yra ieškovė, R. J. – atsakovė. Taigi tarp J. B. ir R. J. susiklostę teisiniai santykiai dėl tų pačių aplinkybių jau yra sprendžiami civilinio proceso tvarka ir jokių kliūčių tam nėra. Šios aplinkybės, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, parodo, jog nagrinėjamoje situacijoje civilinio pobūdžio ginčui buvo bandoma pritaikyti baudžiamosios teisės normas ir galimos kaltininkės elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, buvo vertinamas kaip nusikalstamos veikos padarymas, o tai prieštarauja formuojamai teismų praktikai bei baudžiamojo proceso paskirčiai, numatytai BPK 1 str., į kurios sritį nepatenka civilinių ar asmeninių santykių sprendimas bei aiškinimasis.

Pareiškėja skunde nurodo, kad byloje nebuvo atlikti visi būtini veiksmai, jog būtų galima daryti motyvuotas išvadas apie nusikalstamų veikų požymius (jų nebuvimą). Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad tiriant pareiškimą neturi būti atliekami visi įmanomi proceso veiksmai, jų turi būti atliekama tiek, kiek yra būtina nustatant situacijai reikšmingus faktus, o dėl jų pakankamumo sprendžia teisėsaugos institucijos, kurioms pavesta tirti pareiškimą. Apygardos teismo požiūriu, šiuo atveju atliktas pakankamas kiekis proceso veiksmų, kurie išvardyti bei išsamiai atskleistas jų turinys ikiteisminio tyrimo institucijų priimtuose sprendimuose, todėl aukštesnės instancijos teismas, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, jų nekartoja, jais nustatytos visos reikšmingos situacijai aplinkybės, kuriomis remiantis galima padaryti motyvuotą išvadą, jog pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo, kadangi nenustatyti nusikalstamų veikų požymiai, t. y. J. B. pareiškimo tyrimo metu buvo gauti pakankami duomenys, patvirtinantys BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytą aplinkybę, dėl kurios ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog šalių konfliktas yra civilinio teisinio pobūdžio ir J. B. manomai pažeistas savo teises jau gina civilinio proceso tvarka, kur ir gali pasinaudoti jai suteikta teise civilinę bylą nagrinėjančiam teisėjui teikti prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, pati rinkti ir teikti įrodymus, taip pat gali teismo prašyti atlikti byloje bet kokį proceso veiksmą bei naudotis kitomis civilinio proceso priemonėmis tam, kad būtų tinkamai apgintos jos galimai pažeistos teisės ar teisėti interesai. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis negali būti sutapatinta su civilinio teisinio santykio dalyvio, kurio teisės galimai buvo pažeistos, poreikiu pasinaudoti baudžiamojo proceso įrankiais tik tam, kad būtų paprasčiau kitų sąskaita surinkti jam reikalingus įrodymus. Be to, jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškės dalyvaujančio byloje ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneš prokurorui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 str. 1 d.).

Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei remiantis ultima ratio principu, įpareigojančiu teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju tiek ikiteisminio tyrimo institucijos, tiek ir apylinkės teismas tinkamai įvertino pareiškėjos nurodytas bei jų pačių nustatytas aplinkybes ir savo sprendimuose pagrįstai konstatavo, jog tarp pareiškėjos ir R. J. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, spręstini civilinio proceso tvarka, kas šiuo metu ir yra daroma – J. B. manomai pažeistas savo teises jau gina civilinio proceso tvarka, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir atitinkamai ikiteisminio tyrimo institucijų nutarimus J. B. skunde nurodytais argumentais bei pradėti ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo ar kitų BK numatytų veikų nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-09 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus