- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-132-332-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00128-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Klavdija Kruminienė, Bronius Zalaga
- Kaltinamasis
- D.
- Nukentėjusysis
- R., R. J.
- Advokatai
- Saulius Staškus
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-332/2011
Teisėjas: Vidmantas Gestautas Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6.4.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2011 m. balandžio 29 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Joniškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiosios R. J. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-12-29 nuosprendžio, kuriuo D. P. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. buvo kaltinama tuo, kad įvykdė svetimo turto vagystę, t. y. 2010 m. kovo mėnesio pabaigoje, tiksli data ir laikas nenustatyti, iš darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) poskyryje adresu (duomenys neskelbtini) m., rankinėje buvusios piniginės, priklausančios R. J., pagrobė 50 Lt, priklausančius R. J., tuo nukentėjusiajai R. J. padarydama 50 Lt turtinę žalą.
Be to, D. P. buvo kaltinama tuo, kad, tęsdama nusikalstamą veiką, 2010-04-03, tikslus laikas nenustatytas, iš darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) poskyryje adresu (duomenys neskelbtini) m., rankinėje buvusios piniginės, priklausančios R. J., pagrobė 60 Lt, priklausančius R. J., tuo nukentėjusiajai R. J. padarydama 60 Lt turtinę žalą.
Be to, D. P. buvo kaltinama tuo, kad, tęsdama nusikalstamą veiką, 2010-04-06, tikslus laikas nenustatytas, iš darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) poskyryje, adresu (duomenys neskelbtini) m., rankinėje buvusios piniginės, priklausančios R. J., pagrobė 150 Lt, priklausančius R. J., tuo nukentėjusiajai R. J. padarydama 150 Lt turtinę žalą.
Šie D. P. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.
Be to, D. P. buvo kaltinama tuo, kad, tęsdama nusikalstamą veiką, 2010-04-15, apie 15.30 val., iš darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) poskyryje adresu (duomenys neskelbtini) m., rankinėje buvusios piniginės, priklausančios R. J., pasikėsino pagrobti pinigus, priklausančius R. J., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užtikta nusikaltimo vietoje. Šie D. P. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d.
Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-12-29 nuosprendžiu D. P. pašalintas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., inkriminavimas.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., D. P. išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Joniškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – D. P. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., ir nuteisti: pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. 20 MGL dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. 10 MGL dydžio bauda; remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.
Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik D. P. parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs, sistemingai keičiami. Teismas tinkamai nevertino byloje esančių faktinių duomenų, kurie pagrindžia P. kaltę, padarė neteisingą išvadą, kad byloje nepakanka duomenų pripažinti D. P. pagrobus ir pasikėsinus pagrobti nukentėjusiosios R. J. turtą.
Kaltinimas D. P. , padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., taip pat pasikėsinus padaryti Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą, grindžiamas šiais duomenimis:
Žemesnės instancijos teismas
2010-04-15 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad UAB DK (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) m., biuro patalpose, nukentėjusiosios R. J. darbo vietoje rasta rankinė, kurioje atidaryta piniginė su įmontuota chemine gaudykle (10, 11, 12, 13, 14, 15 l.).
2010-04-15 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad, apšvietus ultravioletinių spindulių lempa įtariamosios D. P. rankas ir kaklą, rasti gaudyklės cheminių medžiagų pėdsakai (15, 16, 17 bylos lapai).
2010-06-01 iš įtariamosios D. P. paimtų rūbų apžiūros metu ant kaklaraiščio, švarko ir suknelės rasti gaudyklės cheminių medžiagų pėdsakai (26, 27 l.).
Rašytinėje informacijoje, gautoje iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro, nurodyta, kad piniginėse montuojamas cheminės gaudyklės mechanizmas nesuveikia, paėmus piniginę į rankas, suveikia, tik piniginę pilnai atidarius (30 l.).
D. P. , apklausiama įtariamąja parodė, kad pinigų iš nukentėjusiosios R. J. nevogė, piniginę rado po darbo stalu ir tik paėmus į rankas ji sprogo, piniginės neatidarinėjo (81, 82, 83 l.). Teisminio nagrinėjimo metu D. P. pakeitė parodymus ir pripažino, kad rastą piniginę pati atidarė iš smalsumo. Prisipažino todėl, kad pareigūnai darė psichologinį spaudimą.
Teismas neobjektyviai įvertino nukentėjusiosios R. J. parodymus, kad jai būnant darbovietėje UAB DK (duomenys neskelbtini) 2010 m. kovo mėnesį, dienos nepamena, iš rankinėje buvusios piniginės dingo 50 Lt, 2010-04-03 dingo 60 Lt, 2010-04-06 iš rankinės dingo 150 Lt. Ji įtarė, kad pinigus vagia bendradarbė D. P.. Dėl pinigų vagysčių ji kreipėsi į Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnus, kurie į jos rankinę įdėjo piniginę – gaudyklę. 2010-04-15, apie 15.30 val., ji išgirdo pokštelėjimą, pajuto parako kvapą, matė D. P. nueinančią į tualetą, atėjusi į savo darbo vietą, ant stalo rado pribirusių raudonos spalvos miltelių, suprato, kad galėjo suveikti gaudyklė, ji apie tai pranešė policijos pareigūnams (37, 38, 39, 40, 41, 42, 43 l.).
Teisminio nagrinėjimo metu ji R. J. pabrėžė, kad cheminė gaudyklė (piniginė) buvo įdėta į jos rankinę, kuri buvo užtraukta užtrauktuku, ir piniginė jokiu būdu negalėjo iškristi, kas prieštarauja D. P. parodymams apie tai, kad piniginę rado ant grindų. Be to, R. J. parodė, kad po sulaikymo D. P. prašėsi atleisti ir prisižadėjusi visus pinigus grąžinti.
Teismas netinkamai įvertino liudytojos V. U. parodymus, kuri parodė, kad dirba kartu su R. J. ir D. P.. 2010 m. balandžio mėnesį R. J. pasakė, kad iš jos piniginės kažkas vagia pinigus. Po kurio laiko R. J. pasakė, kad iš policijos pareigūnų gavo specialią piniginę, kurią laikė rankinėje. 2010-04-15, apie 15.30 val., ji atėjusi į biurą pamatė darbo vietoje sėdinčią D. P. , jos veido išraiška buvo keista, ji pasakė, kad į biurą vaikai įmetė „bambioškę“. Ji užlipo į kabinetą antrame biuro aukšte ir ten buvusi R. J. pasakė, kad tikriausiai sprogo piniginė – gaudyklė, ir iškvietė policijos pareigūnus (53, 54, 55, 59, 64, 65 l.).
Teismas tinkamai neįvertino liudytojo R. V. parodymų. R. V. parodė, kad dirba kriminalinės policijos tyrėju ir kad 2010-04-11 į jį kreipėsi V. J. , kuris paaiškino, kad iš jo žmonos R. J. darbe vagiami pinigai. Tada jis tam, kad nustatyti vagį, įdavė R. J. cheminę gaudyklę, kurios mechanizmas sumontuotas piniginėje, instruktavo R. J. , kad piniginę laikytų tik rankinėje. 2010-04-15, apie 15-16 val., jis gavo iš R. J. pranešimą, kad darbovietėje suveikė cheminė gaudyklė. Kartu su tyrėju A. P. nuvyko į UAB DK (duomenys neskelbtini) patalpas, pirmame aukšte ant spintelės po stalviršiu buvo padėta rankinė, joje buvo atidaryta piniginė – gaudyklė, ji buvo sutepta raudonos spalvos dažais, kaip ir D. P. rūbai. Kadangi kilo įtarimas, jog D. P. kėsinosi pagrobti pinigus, ją pristatė į Joniškio r. PK . D. P. iš pradžių neigė bet kokį kontaktą su R. J. rankinėje buvusia pinigine, tačiau vėliau, apšvietus D. P. ultravioletinių spindulių lempa, jos rankos ir rūbai švietė rausva spalva t. y. D. P. akivaizdžiai turėjo kontaktą su R. J. rankinėje buvusia pinigine. Po to D. P. pradėjo prašyti R. J. dovanoti, prisipažino kelis kartus iš rankinės vogusi pinigus, prisipažino ir šį kartą norėjusi pavogti pinigų. Tuo metu kabinete buvo ir tyrėjas A. P. – jis D. P. nuvedė pas tyrėją R. A. , nes nenorėjo, kad R. P. dalyvautų R. J. apklausoje. Po kiek laiko į kabinetą užėjusios tyrėjos R. Ž. paprašė, kad ši paaiškintų D. P., kokia forma surašyti prisipažinimą, ir toliau tvarkė ikiteisminio tyrimo dokumentus. Po apytiksliai 30 min. jis nuėjo į R. A. kabinetą, ten D. P. jau buvo parašiusi prisipažinimą dėl vagysčių (68, 69 l.).
Teisminio nagrinėjimo metu R. V. patikslino, kad cheminę gaudyklę davė R. J. , prieš tai pradėjęs „Operatyvinės informacijos tikrinimo medžiagą“, vadovaudamasis operatyvinių bylų vedimo instrukcija, nes ikiteisminis tyrimas tai dienai dar nebuvo pradėtas ir jokių neteisėtų veiksmų nepadarė.
Teismas neatsižvelgė į liudytojos R. Ž. parodymus, kuri parodė, kad 2010-04-15, apie 16 val., ją pakvietė tyrėjas R. V. dalyvauti D. P. apžiūroje. Atlikus šį procesinį veiksmą, ji išėjo ir po apytiksliai 10 min. grįžo į R. V. kabinetą. Pamačiusi, kad R. V. apklausinėja R. J. , norėjo išeiti, tačiau R. V. paprašė paaiškinti D. P., kuri tuo metu buvo R. A. kabinete, kaip rašyti prisipažinimą. Ji nuėjo ir paaiškinusi išėjo (72, 73 l.).
Apklausta teisme R. Ž. patvirtino, kad jokių neteisėtų veiksmų D. P. atžvilgiu niekas nevartojo, nuoširdų prisipažinimą D. P. parašė geranoriškai.
Nors teismas nuosprendžiu ir pripažino, kad pareigūnas R. V. nepažeidė įstatymų, panaudodamas techninę priemonę – piniginė – cheminę gaudyklę, tačiau teismas mano, kad gaudyklė neturi įrodomosios reikšmės, nes nebuvo Lietuvos Respublikos BPK 179 str. 2 d. tvarka surašytas techninės priemonės panaudojimo protokolas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad techninė priemonė – piniginė – cheminė gaudyklė buvo panaudota operatyvinėje byloje, kai dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. iki 2010-04-15, todėl protokolo surašymas buvo negalimas, tačiau apie minėto operatyvinio veiksmo atlikimą byloje rodo PK KPS tyrėjo R. V. 2010-04-19 tarnybinis pranešimas. Teismas nepagrįstai D. P. parodymus, kad jai 2010-04-15 rašant nuoširdų prisipažinimą, buvo daromas psichologinis spaudimas ir ji tokiu būdu save apkalbėjusi, priima kaip tiesą, atmesdamas pareigūnų ir R. J. parodymus, kad jokios prievartos nebuvo, o prisipažinimas buvo rašomas geranoriškai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. J. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-12-29 nuosprendį ir priimti naują sprendimą – pripažinti D. P. kalta, padarius nusikalstamą veiką.
Nurodo, kad Joniškio rajono apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik kaltinamosios D. P. nenuosekliais parodymais, kurie buvo keičiami tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tinkamai neįvertino ekspertizės, apžiūros protokoluose pateiktų faktinių duomenų bei liudytojų parodymų, kurie įrodo D. P. kaltę.
2010-04-15 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos UAB DK (duomenys neskelbtini) Joniškio poskyrio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), t. y. R. J. darbo vietoje ant vieno iš stalų buvusios raudonos spalvos dėmės, ant spintelės, esančios po šiuo darbo stalu, padėta susegta juodos spalvos moteriška rankinė, kurios viduje juodos spalvos piniginė. Piniginės viduje matosi suveikusi dažų purškimo įranga, o piniginės vidus išteptas raudonos spalvos dažais. Biuro antrame aukšte esančiame tualete šiukšlių dėžėje rastos išmestos servetėlės su raudonos spalvos dėmėmis (10-14 l.)
2010-04-15 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus kaltinamosios D. P. rankas, ant jų matosi raudonos spalvos dėmės. Apšvietus rankas ultravioletinių spindulių šviestuvu (lempa), kaltinamosios rankos, kaklas ir viršutinė kūno dalis švietė specifinėmis cheminėmis žymėmis (15-17 l.).
2010-06-01 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta juodos spalvos moteriška rankinė, į kuria buvo padėta cheminė gaudyklė. Ją apšvietus ultravioletinių spindulių lempa, nustatyta, kad rankinės užtrauktuko sritis ir vidinis pamušalas sutepta chemine medžiaga, šviečia violetine spalva (22-24 l.).
2010-06-01 iš įtariamosios D. P. paimtų rūbų apžiūros metu ant kaklaraiščio, suknelės, švarkelio rasti cheminės gaudyklės medžiagų pėdsakai (26-27 l.).
Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2010-06-10 rašte Nr.38-5-S-685 nurodyta, kad piniginėse montuojamas cheminės gaudyklės mechanizmas nesuveikia piniginę paėmus į rankas. Šis mechanizmas suveikia, tik piniginę pilnai atidarius (30 l.)
Teismas neobjektyviai įvertino jos parodymus. Jai dirbant darbovietėje UAB DK (duomenys neskelbtini) Joniškio poskyrio patalpose darbo metu iš rankinėje buvusios piniginės 2010 m. kovo mėn. pabaigoje dingo 50 Lt, 2010-04-03 tokiomis pat aplinkybėmis pasigedo 60 Lt, 2010-04-06 iš rankinėje buvusios piniginės dingo 150 Lt. Ji įtarė, kad pinigus vagia bendradarbė D. P., tačiau tokių įrodymų neturėjo. Dėl pinigų vagysčių kreipėsi į Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnus, kurie ir padėjo į jos rankinę piniginę cheminę gaudyklę. Gaudyklę laikė rankinėje, užtrauktoje užtrauktuku, ir piniginė jokiu būdu negalėjo iškristi. 2010-04-15 ryte pašto darbuotoja atnešė į darbą jai neįgalios dukters A. J. pašalpą – 1026 Lt. Pinigų gavimo momentą stebėjo D. P. . Vengdama pinigų vagysčių pasikartojimo faktų, šiuos pinigus niekam nežinant įnešė į SEB banką. 2010-04-15, apie 15.30 val., išgirdo garsų pokštelėjimą, pakvipo parako kvapu. Matė, kad D. P. nuėjo į tualetą ir ilgai plovė, trynė rankas. Išėjusi iš tualeto D. P. pasakė, kad trys nepilnamečiai vaikai įmetė į ofisą „bambioškę“. Durų varpelių, kad būtų atidaromos durys, negirdėjo. Atėjusi į savo darbo vietą ir ant stalo pamačiusi pribarstytų tamsiai raudonos spalvos miltelių, suprato, kad suveikė cheminė gaudyklė. Grįžo į biurą kolegė V. U., pamatė darbo vietoje sėdinčią išsigandusią D. P. , pastebėjo budėtojo vietoje ant stalo (biuro pirmame aukšte) ir grindų pribarstytų tamsiai raudonos spalvos miltelių. D. P. pasakojo versiją apie į biurą įmestą „bambioškę“. Ji pranešė policijos pareigūnams, kad suveikė cheminė gaudyklė. Atvykę policijos pareigūnai suveikusią cheminę gaudyklę išsiėmė iš jos rankinės, kuri buvo užtraukta užtrauktuku ir pakišta po stalu ant stumdomos spintelės, taip, kaip buvo palikusi prieš piniginės mechanizmo suveikimą. Atvykus policijos pareigūnams jai ir D. P. buvo mandagiai pasakyta vykti kartu. Policijos komisariate nei prieš ją, nei prieš D. P. jokių grasinamų, jokių neteisėtų prievartos veiksmų pareigūnai nenaudojo. Policijos komisariate, girdint pareigūnui R. V., D. P. jos prašė atleisti, nerašyti pareiškimo, žadėjo visus paimtus pinigus grąžinti.
2010-04-15, po apklausos, ji su D. P. grįžo į darbą. D. P., girdint jai ir kolegei V. U. , pasakė susiskaičiuoti pinigus, kiek kam trūksta, žadėjo atiduoti.
Po incidento su pinigine pablogėjo darbiniai santykiai su Šiaulių rajono skyriaus ir Joniškio poskyrio direktore V. S., kuri V. U. grasino, kad ši nebandytų liudyti prieš D. P., nes bus atleista iš darbo. V. U. išsigando ir per teismo posėdį pasakė, kad neprisimena, ką D. P. žadėjo atiduoti.
D. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, pateikė skirtingas versijas dėl piniginės – gaudyklės suveikimo: 2010-04-15, 15:30 val., suveikus piniginei – gaudyklei, D. P. apie tai niekam nieko nepasakė, pasakė tik, kad vaikai į biuro patalpas įmetė „bambioškę“; tuo tarpu per apklausą ikiteisminio tyrimo metu jau nurodė, kad, dirbant su kopijavimo aparatu nukrito popieriaus lapas, ji popierių pakėlė ir po juo rado piniginę, kuri neatidaryta sprogo jos rankose; per teismo posėdį R. P. jau parodė, kad pamačiusi piniginę pakėlė, atidarė ir tada piniginė sprogo; dar kitaip D. P. nurodė, skyriaus direktorei V. S. rašytame Paaiškinime, kuriame parašė, kad kažkaip piniginę užkliudė alkūne, ir tada piniginė sprogo.
Teismo nuosprendyje nepaminėtas faktas, kad D. P. buvo pateikusi melagingą charakteristiką.
Teismo posėdyje išteisintoji D. P. ir jos gynėjas prašė prokuroro ir nukentėjusiosios R. J. apeliacinius skundus atmesti, prokuroras ir nukentėjusioji prašė jų apeliacinius skundus patenkinti.
Joniškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiosios R. J. apeliaciniai skundai tenkintini.
Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-12-29 nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. P. įvykdė tęstinę nusikalstamą veiką – svetimo turto vagystę, t. y. 2010 m. kovo mėnesio pabaigoje, tiksli data ir laikas nenustatyti, iš darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini)Joniškio poskyryje adresu (duomenys neskelbtini) m., rankinėje buvusios piniginės, priklausančios R. J., pagrobė 50 Lt, priklausančius R. J., tuo nukentėjusiajai R. J. padarydama 50 Lt turtinę žalą.
Be to, tęsdama nusikalstamą veiką, 2010-04-03, tikslus laikas nenustatytas, iš darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) Joniškio poskyryje adresu (duomenys neskelbtini), rankinėje buvusios piniginės, priklausančios R. J., pagrobė 60 Lt, priklausančius R. J., tuo nukentėjusiajai R. J. padarydama 60 Lt turtinę žalą.
Be to, tęsdama nusikalstamą veiką, 2010-04-06, tikslus laikas nenustatytas, iš darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini)“ Joniškio poskyryje, adresu (duomenys neskelbtini), rankinėje buvusios piniginės, priklausančios R. J., pagrobė 150 Lt, priklausančius R. J. , tuo nukentėjusiajai R. J. padarydama 150 Lt turtinę žalą.
Be to, tęsdama nusikalstamą veiką, 2010-04-15, apie 15.30 val., iš darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) Joniškio poskyryje (duomenys neskelbtini) m., rankinėje buvusios piniginės, priklausančios R. J., pasikėsino pagrobti pinigus, priklausančius R. J., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užtikta nusikaltimo vietoje.
Tokiu būdu D. P. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.
Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą. Tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių faktinių bylos aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, 2007-06-28, Nr. T-1).
Žemesnės instancijos teismas
D. P. , apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje, kalta dėl įvykdytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad 2010-04-15, jai sėdint prie savo darbo stalo, vienas dokumentas nukrito ant žemės. Pasilenkusi po stalu, pamatė ant grindų gulinčią piniginę. Norėjo ją pakelti, tačiau bekeliant piniginė atsidarė ir sprogo. Nepamena, ar piniginė buvo atidaryta, ar piniginę kur nors užkliudė, kad ji atsidarė. Tuo metu, kai piniginė sprogo, ji išsigandusi sušuko ir piniginę numetė ant grindų. Sprogus piniginei, R. J. buvo antrame aukšte ir sušuko, kas čia sprogo. R. J. pasakė, kad sprogo piniginė, nubėgo nusiplauti rankų. Kol prausėsi, atvažiavo policija ir jas abi su R. J. išvežė į Joniškio rajono policijos komisariatą. Atvažiavus į komisariatą, policijos pareigūnai pradėjo klausinėti apie vagystę. T. R., kurios pavardės neprisimena, pradėjo šaukti, kad ji vogė pinigus. Atėjusiam prokurorui H. K. tyrėja pasakė, kad kaltinamoji vogė pinigus. Tyrėja jai pasakė rašyti prisipažinimą, o prokuroras pasakė, kad jau 17 val., ir su ja čia niekas nesiterlios, ji bus areštuota. Tą dieną jos namuose buvo palikta viena anūkė, todėl, norėdama greičiau grįžti namo, surašė taip, kaip jai buvo liepta. Pirmą surašytą lapą tyrėja R. Ž. suplėšė, pasakiusi, kad užteks tiek, kiek parašyta. Ją apšvietė ultravioletinių spindulių lempa ir ant jos buvo rasta spinduliuojančios medžiagos dalių. Ji jokių pinigų neėmė ir nukentėjusiosios atleidimo neprašė. Gyvena šeimoje, abu su vyru dirba, vaikai suaugę, gyvena gerai ir vogti jai nėra reikalo.
Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintoji D. P. parodė, kad 2010-04-15, 15 val., grįžo iš banko, pamatė prie stalo kampo nukritusią piniginę. Piniginė buvo juoda, nematyta, todėl ją pradarė, norėdama išsiaiškinti, kam ji priklauso. Kai piniginė sprogo, ji pradėjo šaukti, piniginės nedėjo į rankinę. Prisipažinimą padarius pinigų vagystes jai diktavo tyrėja R. Ž., rašyti prisipažinimą ją privertė pareigūnai R. V. , A. P. , buvo prokuroras Keturakis – jie sakė, kad ją uždarys į kalėjimą. Spaudimą, kad prisipažintų paėmusi pinigus iš R. J., jai darė prokuroras Keturakis ir tyrėja R. Ž. , datas sudiktavo R. Ž.. Ji pati kolegių R. J. ir V. U. neprašė dovanoti, nesakė, kad grąžins pinigus.
Nukentėjusioji R. J. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad jai dirbant darbovietėje UAB DK (duomenys neskelbtini), Joniškio poskyrio patalpose, darbo metu iš jos rankinėje buvusios piniginės 2010 m. kovo mėn. pabaigoje dingo 50 Lt, 2010-04-03 tokiomis pat aplinkybėmis pasigedo 60 Lt, 2010-04-06 iš rankinėje buvusios piniginės dingo 150 Lt. Pinigai jai iš rankinės dingdavo ir anksčiau. Buvusiame UAB DK (duomenys neskelbtini) biure, dujų kontoros patalpose, ji pati buvo nutvėrusi D. P. rausiantis po jos rankinę darbo vietoje – tada D. P. atsiprašinėjo, prašė, kad nepraneštų Šiaulių filialo vadovybei. Pinigai taip pat dingdavo ir dirbant UAB (duomenys neskelbtini). 2008 – 2009 m. du kartus neoficialiai buvo kreipusis į policijos komisariatą pasitarti, ką tokiu atveju daryti. Dingusių pinigų neieškojo, nes suprato, kad beviltiška, nenorėjo kaltinti nekaltų. Įtarė, kad pinigus vagia bendradarbė D. P., tačiau tokių įrodymų neturėjo. Dėl pinigų vagysčių kreipėsi į Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnus, kurie ir padėjo į jos rankinę piniginę su chemine gaudykle. 2010-04-15, iš ryto, jai dirbant budėtojo vietoje, pašto darbuotoja jai atnešė neįgalios dukters pensiją, siekiančią apie 1000 Lt. Be šių pinigų ji taip pat tąsyk turėjo iš klientų surinktus pinigus ir 100 Lt savo asmeninių pinigų. Pinigus turėjo atskiroje kosmetinėje, kurią nešiojosi su savimi, o cheminę gaudyklę laikė savo tikros piniginės vietoje, rankinėje, užtrauktoje užtrauktuku ir padėjot ant stumdomos spintelės po stalu. Surinktus iš klientų pinigus ir neįgalios dukters pensiją išnešė į banką apie 14.30 val. Apie 15 val. D. P. taip pat jau buvo grįžusi iš banko ir nieko neveikdama sėdėjo. Apie 15.30 val. ji (R. J. ) užlipo į antrą aukštą, išgirdo pokštelėjimą, pajuto parako kvapą, matė D. P. nueinančią į tualetą. Išėjusi iš tualeto, D. P. pasakė, kad trys nepilnamečiai vaikai įmetė į ofisą „bombioškę“. Atėjusi į savo darbo vietą ir ant stalo pamačiusi pribarstytų tamsiai raudonos spalvos miltelių, suprato, kad suveikė cheminė gaudyklė, pranešė apie tai policijos pareigūnams. Atvykę policijos pareigūnai iš jos rankinės, kuri buvo užtraukta užtrauktuku ir pakišta po stalu ant stumdomos spintelės, taip, kaip buvo palikta prieš piniginės mechanizmo suveikimą, išėmė suveikusią cheminę gaudyklę. Policijos komisariate, girdint pareigūnui R. V., D. P. prašė jos atleisti, nerašyti pareiškimo, žadėjo visus paimtus pinigus grąžinti. 2010-04-15, po apklausos, ji su D. P. grįžo į darbą. D. P., girdint jai ir kolegei V. U., pasakė susiskaičiuoti pinigus, kiek kam trūksta, žadėjo atiduoti (1 t., 148-149 l.).
Apklausiama apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji R. J. parodė, kad dirbant darbovietėje UAB DK (duomenys neskelbtini), Joniškio poskyrio patalpose, darbo metu pradėjo pasigesti pinigų: 2010 m. kovo mėnesį pasigedo 50 Lt, 2010-04-03 – 60 Lt, 2010-04-06 – 150 Lt, iš viso užfiksavo, kad dingo 260 Lt. Piniginę – gaudyklę gavo 2010-04-13 – pareigūnas atsinešė protokolą, supažindino ją, kaip naudotis pinigine – gaudykle, davė pasirašyti. 2010-04-15 ji padėjo rankinę, užtrauktą užtrauktuku, su gaudykle ant spintelės po stalu. Dieną prieš tai budėjo V. U. – buvo davusi piniginę – gaudyklę jai, o vakare pasiėmė atgal. Kai piniginė sprogo, ji sėdėjo antrame aukšte. Priėjus prie laiptų, pamatė ant stalo raudonus miltelius, suprato, kad sprogo cheminė gaudyklė. Matė, kaip D. P. nubėgo į tualetą ir ilgai plovė rankas, girdėjo tekantį vandenį. Atvykę policijos pareigūnai paėmė rankinę ir iš jos ištraukė piniginę – gaudyklę, ją ir D. P. išvežė į policijos komisariatą. Ten D. P. prisipažino, kad ėmė pinigus, bet nesakė tikslios sumos, pasakė, kad susiskaičiuotų, reikalavo, kad nerašytų pareiškimo. Kitą dieną, apie pietus, D. P. sakė, kad ji (R. J. ) atsiimtų pareiškimą. Ji su D. P. kalbėjosi apie trūkstamą 260 Lt sumą. D. P. pasakė, kad neturi, kad pinigų neėmė, grasino, kad bus blogai, jei ji (R. J.) neatsiims pareiškimo.
L. V. U. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad dirba kartu su R. J. ir D. P. . 2010 m. balandžio mėnesį R. J. pasakė, kad iš jos piniginės kažkas vagia pinigus. Po kurio laiko R. J. pasakė, kad iš policijos pareigūnų gavo specialią piniginę, kurią laikė rankinėje. 2010-04-15, apie 15.30 val., ji, atėjusi į biurą, sutiko D. P., kuri pasakė, kad vaikai į biurą įmetė „bambioškę“. Ji (V. U. ) užlipo į kabinetą antrame biuro aukšte, ir ten buvusi R. J. pasakė, kad tikriausiai sprogo piniginė ir kad reikia kviesti policiją. Abi nulipo į pirmą aukštą ir pamatė ant budėtojo stalo raudonos spalvos miltelius. Atvykusi policija D. P. ir R. J. išsivežė. Abi grįžo tą pačią dieną iš policijos į darbą. R. J. jai sakė, kad D. P. sakiusi susiskaičiuoti pinigus, žadėjo atiduoti, kiek kam trūko (1 t., 149-150 l.).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja V. U. parodė, kad ji pati 4 – 5 kartus pasigedo nedidelių pinigų sumų. Apie piniginę – gaudyklę ji žinojo iš R. J. , piniginę – gaudyklę R. J. davė policijos pareigūnas, kuris buvo atvykęs pas R. J. į darbą, aiškino, kaip naudotis chemine gaudykle. 2010-04-15 po pietų grįžusi į darbą pamatė ant budėtojo stalo raudonus miltelius. Suprato, kad sprogo piniginė – gaudyklė. D. P. sėdėjo apačioje savo darbo vietoje, o R. J. buvo viršuje su klientu. Ji paklausė D. P. , iš kur parako kvapas. Pastaroji atsakė, kad vaikai per duris įmetė „bambioškę“. Ji (V. U. ) užlipo į viršų pas R. J., ši pasakė, kad sprogo piniginė – gaudyklė. D. P. prašė atleisti, žadėjo grąžinti pinigus. Ankstesnėse apklausose ir akistatos metu su D. P. ji (V. U.) melagingai nurodė, kad D. P. neatsiprašinėjo dėl vagystės ir nežadėjo grąžinti pinigų, kadangi buvusi direktorė V. Samulionienė jai darė spaudimą, grasindama atleisti ją iš darbo, jei liudys prieš D. P. .
L. R. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad dirba kriminalinėje policijoje tyrėju. 2010-04-11 į jį kreipėsi V. J. ir paaiškino, kad iš jo žmonos R. J. darbe vagiami pinigai. Tada jis, siekdamas padėti nustatyti vagį, prieš tai pradėjęs „Operatyvinės informacijos tikrinimo medžiagą“, vadovaudamasis operatyvinių bylų vedimo instrukcija, įdavė R. J. piniginėje sumontuotą cheminę gaudyklę, instruktavo ją, kad piniginę laikytų tik rankinėje. 2010-04-15, apie 15-16 val., jis gavo iš R. J. pranešimą, kad darbovietėje suveikė cheminė gaudyklė. Kartu su tyrėju A. P. nuvyko į UAB DK (duomenys neskelbtini) patalpas, pirmame aukšte ant spintelės po stalviršiu buvo padėta rankinė – ji buvo užtraukta, dažais nesutepta. Rankinę atidarė, jos viduje buvo piniginė gaudyklė, užtaisas buvo suveikęs, o piniginė sutepta specialiais užtaiso dažais, kaip ir D. P. rankos ir rūbai. Kadangi kilo įtarimas, kad D. P. kėsinosi pagrobti pinigus, ją pristatė į Joniškio r. PK. D. P. iš pradžių neigė bet kokį kontaktą su R. J. rankinėje buvusia pinigine, tačiau vėliau, apšvietus jos rankas ir rūbus ultravioletinių spindulių lempa, jos rankos ir rūbai švietė rausva spalva, t. y. D. P. akivaizdžiai turėjo kontaktą su R. J. rankinėje buvusia pinigine. Po to D. P. pradėjo prašyti R. J. dovanoti, prisipažino kelis kartus iš rankinės vogusi pinigus, prisipažino ir šį kartą norėjusi pavogti pinigų. Tuo metu kabinete buvo ir tyrėjas A. P. – jis D. P. nuvedė pas tyrėją R. A. , nes nenorėjo, kad R. P. dalyvautų R. J. apklausoje. Po apytiksliai 30 minučių nuėjo į R. A. kabinetą, D. P. jau buvo parašiusi nuoširdų prisipažinimą. Jai rašant prisipažinimą, jis nedalyvavo. D. P. nebuvo verčiama prisipažinti, psichologinis spaudimas prieš ją nebuvo daromas (1 t., 68-69 l.).
Liudytojas A. P. pirmosios instancijos teismo parodė, kad 2010-04-15, apie 15-16 val., kartu su kolega tyrėju R. V. išvyko į įvykio vietą – UAB DK (duomenys neskelbtini) biurą, ten buvo suveikusi cheminė gaudyklė. Biure ant spintelės po rašomuoju stalu buvo padėta rankinė, joje buvo piniginė – cheminė gaudyklė, kuri buvo suveikusi. Patalpoje buvo biuro darbuotojos R. J., D. P.. R. J. paaiškino, kad suveikė jos rankinėje buvusi cheminė gaudyklė bei pareiškė, kad piniginę – cheminę gaudyklę iš rankinės bus paėmusi D. P. . Kadangi ši neigė paėmusi R. J. pinigus, jos abi buvo pristatytos į Joniškio r. PK. Komisariate pokalbio metu D. P. neigė paėmusi iš R. J. pinigus ir piniginę atidariusi. Tada buvo nuspręsta D. P. apšviesti ultravioletinių spindulių lempa. Tai atlikus, ant D. P. rankų ir rūbų buvo rastos spinduliuojančios medžiagos dalys. Tada D. P. prisipažino, kad bandė pavogti pinigus. Kadangi kabinete tuo metu buvo nukentėjusioji R. J. , R. V. nuvedė D. P. į tyrėjo R. A. kabinetą. Matė, kaip R. V. kalbėjosi su tyrėja R. Ž. , tačiau apie ką, negirdėjo. Kaltinamajai rašant nuoširdų prisipažinimą, jo jau nebebuvo. Niekas jokio spaudimo D. P. atžvilgiu nenaudojo (1 t., 152 l.).
L. R. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad R. P. iki to įvykio nepažinojo. D. J. r. PK KPS vyr. tyrėja. 2010-04-15, apie 16 val., ją pakvietė tyrėjas R. V. dalyvauti D. P. apžiūroje. Atėjus į kabinetą, ten jau buvo D. P. , tyrėjai R. A. , R. V. , A. P. ir specialistas G. I.. Buvo apžiūrėtos D. P. rankos, kaklas, kurie, apšvietus juos ultravioletinių spindulių lempa, švietė violetine spalva. Dėl apžiūros buvo surašytas protokolas, kurį visi, išskyrus D. P., pasirašė. Atlikus šį veiksmą, ji išėjo. Gal po 10 min. ji atėjo pas R. V. į kabinetą, norėdama sužinoti, kaip jam sekasi dirbti, R. V. paprašė, kad paaiškintų D. P., kaip rašyti nuoširdų prisipažinimą. Ji nuėjo į R. A. darbo kabinetą ir paaiškino D. P. nuoširdaus prisipažinimo surašymo reikalavimus, tačiau ką ji turėtų rašyti apie įvykį, dėl kurio buvo pristatyta į policijos komisariatą, jai nenurodinėjo, nes pati įvykio aplinkybių nežinojo. Paaiškinusi, kaip rašomas prisipažinimas, ji iš R. A. kabineto išėjo, ir ką prisipažinime parašė D. P., nežino, nes jo neskaitė. Balso tono nebuvo pakėlusi, nereikalavo, kad D. P. prisipažintų pavogusi pinigus ir jokio spaudimo jai nedarė, teksto nediktavo, viską parašė pati D. P. – ji buvo labai susijaudinusi, sakė, kad padarytus nuostolius nukentėjusiajai atlygins (1 t., 150-151 l.).
L. R. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2010-04-15, laiko tiksliai neprisimena, R. V. paprašė pasinaudoti jo tarnybiniu kabinetu. Dalyvavo D. P. asmens apžiūroje, ultravioletinių spindulių lempa apšviečiant jos rankas ir rūbus. Ši apžiūra buvo atlikta jo kabinete, kaltinamoji buvo labai pasimetusi. Jokio psichologinio spaudimo D. P. nebuvo daroma, niekas jai nediktavo, ką reikia rašyti prisipažinime (1 t., l64 l.).
Iš tyrėjo R. V. 2010-04-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-04-11 į jį kreipėsi Jukna, gyv. (duomenys neskelbtini) r., kuris papasakojo, kad jo žmonai R. J. , dirbančiai UAB DK (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. skyriuje, (duomenys neskelbtini) poskyryje, esančiame (duomenys neskelbtini), darbo metu iš piniginės dingsta pinigai – 2010 m. kovo mėnesio pabaigoje iš piniginės dingo 50 Lt, 2010-04-03 dingo 60 Lt ir 2010-04-06 iš rankinėje buvusios piniginės dingo 150 Lt. Pinigų vagyste žmona įtaria savo bendradarbę D. P. . Sakė, kad R. J. , neturėdama jokių įrodymų, nenori apkaltinti ir apšmeižti D. P., ji nerašė pareiškimo dėl dingusių pinigų, o tik norėjo pasiteirauti, ar galima būtų kitokiais būdais nustatyti asmenį, iš jos piniginės vagiantį pinigus. Be to, J. papasakojo, kad ir dar viena R. J. bendradarbė – V. U., yra pastebėjusi, jog iš piniginės neaiškiomis aplinkybėmis dingsta pinigai, tačiau į policiją nenori kreiptis. Susitikus ir pakalbėjus su R. J., ši pasakė, kad jai darbo metu iš rankinėje esančios piniginės dingsta pinigai, tačiau, neturėdama jokių įrodymų, nenori apšmeižti bendradarbės, bijo susidorojimo, todėl pareiškimą rašyti atsisakė. Dėl šių priežasčių po informacijos gavimo ikiteisminis tyrimas ir nebuvo pradėtas. Siekiant greitai ir išsamiai patikrinti gautos informacijos objektyvumą bei teisingumą ir, atlikus surinktų duomenų apie operatyvinės veiklos objektą analizę bei įvertinimą, nustatyti nusikalstamos veikos požymius, užkardyti rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas, 2010-04-12 Šiaulių apskrities VPK Joniškio r. PK kriminalinės policijos skyriuje, vadovaujantis operatyvinės informacijos tikrinimo ir operatyvinių bylų tvarkymo instrukcija, buvo pradėta operatyvinės informacijos patikrinimo medžiaga, R. J. ir V. U. buvo perduota cheminė gaudyklė – piniginė. 2010-04-15 gautas R. J. pranešimas apie tai, kad tą dieną, apie 15.30 val., suveikė cheminė gaudyklė. Tik po šio įvykio R. J. oficialiai kreipėsi dėl pinigų vagystės ir parašė pareiškimą (1 t., 4 l.).
Iš 2010-04-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos UAB DK (duomenys neskelbtini) Joniškio poskyrio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Biuro patalpose, nukentėjusiosios R. J. darbo vietoje ant stalų rastos raudonos spalvos dėmės. Ant spintelės, esančios po šiuo darbo stalu, padėta susegta juodos spalvos moteriška rankinė, kurios viduje rasta juodos spalvos piniginė. Piniginės viduje matyti suveikusi dažų purškimo įranga, o piniginės vidus išteptas raudonos spalvos dažais. Biuro antrame aukšte esančiame tualete šiukšlių dėžėje rastos išmestos servetėlės su raudonos spalvos dėmėmis (1 t., 10-14 l.)
Iš 2010-04-15 asmens apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus D. P. rankas, ant jų buvo matyti raudonos spalvos dėmės. Apšvietus ultravioletinių spindulių lempa įtariamosios D. P. rankas ir kaklą, D. P. rankos, kaklas ir viršutinė kūno dalis švietė specifinėmis cheminėmis žymėmis, t. y. buvo rasti cheminės gaudyklės cheminių medžiagų pėdsakai (1 t., 15, 16, 17 l.).
Iš 2010-06-01 daikto apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta R. J. priklausanti juodos spalvos moteriška rankinė, į kurią buvo padėta cheminė gaudyklė. Ją apšvietus ultravioletinių spindulių lempa, nustatyta, kad rankinės užtrauktuko sritis ir vidinis pamušalas sutepti chemine medžiaga, šviečia violetine spalva (1 t., 22-24 l.).
Iš 2010-06-01 daikto apžiūros protokolo matyti, kad iš įtariamosios D. P. paimtų rūbų apžiūros metu ant kaklaraiščio, suknelės, švarkelio rasti cheminės gaudyklės medžiagų pėdsakai (1 t., 26-27 l.).
Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2010-06-10 rašto Nr. 38-5-S-685 matyti, kad piniginėse montuojamas cheminės gaudyklės mechanizmas nesuveikia, piniginę paėmus į rankas. Šis mechanizmas suveikia, tik piniginę pilnai atidarius (1 t., 30 l.)
Iš D. P. 2010-04-15 nuoširdaus prisipažinimo matyti, kad D. P. prisipažino 2010-04-15 paėmusi R. J. rankinę, iš jos paėmusi piniginę, kuri, ją atidarius, sprogo, bei pasižadėjo grąžinti R. J. anksčiau iš jos paimtus pinigus – 2010-09-30 paimtus 50 Lt ir 2010-04-03 paimtus 100 Lt (1 t., 76 l.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad D. P. įvykdė tęstinę nusikalstamą veiką – per kelis kartus pavogė R. J. priklausančius pinigus ir pasikėsino padaryti pinigų vagystę. D. P. kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirtais aukščiau išdėstytais bylos duomenimis: nukentėjusiosios R. J., liudytojų V. U., R. V., R. Ž., R. A. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolais, iš dalies pačios D. P. nuoširdžiu prisipažinimu, kitais bylos duomenimis.
Nukentėjusiosios R. J. parodymais nustatyta, kad darbe pasigesdavo pinigų ir anksčiau, tačiau dėl vagysčių į policiją nesikreipė, vėliau pradėjo skaičiuoti, kiek pinigų dingsta: 2010 m. kovo mėnesį pasigedo 50 Lt, 2010-04-03 – 60 Lt, 2010-04-06 – 150 Lt, iš viso užfiksavo dingus 260 Lt. Norėdama išsiaiškinti, kokiu būdu jos darbo vietoje iš jos rankinėje esančios piniginės dingsta pinigai, ir įtardama, kad pinigus vagia jos bendradarbė D. P. , kreipėsi į Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnus, kurie jai perdavė cheminę piniginę – gaudyklę, ji ją laikė savo rankinuke. 2010-04-15, apie 15.30 val., ji išgirdo pokštelėjimą, pajuto parako kvapą, matė D. P. nueinančią į tualetą. Pastaroji, parėjusi iš tualeto, pasakė, kad vaikai įmetė į ofisą „bambioškę“. Atėjusi į savo darbo vietą, ant stalo R. J. pamatė pribarstytų tamsiai raudonos spalvos miltelių, suprato, kad suveikė cheminė gaudyklė, pranešė apie tai policijos pareigūnams. Atvykę policijos pareigūnai iš jos rankinės išėmė suveikusią cheminę gaudyklę. Nuvykus į policijos komisariatą, D. P. prašė jos atleisti, nerašyti pareiškimo, žadėjo visus paimtus pinigus grąžinti. Po apklausos grįžus į darbą, D. P., girdint nukentėjusiajai R. J. ir kolegei V. U., pasakė susiskaičiuoti pinigus, kiek kam trūksta, žadėjo atiduoti.
Nukentėjusiosios parodymai apie iš jos pavogtus pinigus išsamūs, nuoseklūs, juos patvirtina liudytojų V. U., ikiteisminio tyrimo tyrėjų R. V., A. P. parodymai. Liudytoja V. U. nurodė, kad taip pat pasigesdavo darbovietėje pinigų, patvirtino, kad kartu su R. J. po cheminės gaudyklės sprogimo 2010-04-15 pastebėjo ant darbo stalo pribarstytus raudonos spalvos miltelius bei pati girdėjo D. P. atsiprašant dėl pinigų vagysčių, sakant susiskaičiuoti, kiek kuriai trūksta, ir žadant pinigus atiduoti. Liudytojai – tyrėjai R. V. , A. P. parodė, kad jie, atvykę į įvykio vietą, rado R. J. rankinėje suveikusią piniginę – cheminę gaudyklę, vėliau policijos komisariate, dalyvaujant liudytojams – tyrėjams R. A. ir R. Ž., atliko D. P. apžiūrą, patikrino ją ultravioletinių spindulių lempa, kuria apšvietus D. P. rankas ir kaklą, rado cheminių medžiagų pėdsakus. Po apžiūros prie liudytojų R. V. ir A. P. D. P. prisipažino kelis kartus iš R. J. rankinės vogusi pinigus bei bandžiusi juos pavogti ir 2010-04-15, atsiprašė R. J. dėl pinigų vagysčių.
Nukentėjusiosios R. J. ir aukščiau minėtų liudytojų parodymus patvirtina pačios D. P. rašytas nuoširdus prisipažinimas dėl R. J. piniginės paėmimo ir atidarymo, taip pat dėl 2010 m. kovo ir balandžio mėnesiais įvykdytų pinigų vagysčių. Pažymėtina, kad minėtame nuoširdžiame prisipažinime D. P. nurodytos vogtų pinigų sumos ir vagysčių datos neatitinka nurodytųjų kaltinime. Kolegija laiko, kad D. P. nuoširdžiame prisipažinime nurodė netikslias aplinkybes dėl pavogtų sumų dydžio ir vagysčių laiko, kadangi ji nefiksavo, kada ir kiek pinigų vogė, todėl galėjo tiksliai ir neprisiminti. Tačiau tai nepaneigia paties fakto dėl R. J. priklausančių pinigų vagysčių, priešingai – tik patvirtina aukščiau išdėstytus įrodymus.
Kaip matyti iš bylos duomenų, D. P. ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje davė skirtingus parodymus dėl piniginės – cheminės gaudyklės paėmimo aplinkybių: ikiteisminio tyrimo metu D. P. nurodė, kad, dirbant su kopijavimo aparatu nukrito popieriaus lapas, ji popierių pakėlė ir po juo rado piniginę, kuri neatidaryta sprogo jos rankose; apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje D. P. jau parodė, kad 2010-04-15, pasilenkusi po savo darbo stalu paimti nukritusio dokumento, pamatė ant grindų gulinčią piniginę, ją bekeliant piniginė atsidarė ir sprogo. Tuo tarpu pakartotinai apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. P. parodė, kad, pamačiusi prie stalo kampo nukritusią piniginę, pati ją pradarė, norėdama išsiaiškinti, kam ji priklauso. Tokiu būdu teismas D. P. parodymais nesivadovauja, kadangi jie yra prieštaringi, ir jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.
D. P. argumentus dėl tyrėjų spaudimo jai rašyti nuoširdų prisipažinimą paneigia liudytojų – policijos pareigūnų R. V., A. P., R. Ž. ir R. A. parodymai, kad jokio spaudimo D. P. atžvilgiu nenaudojo, ji nebuvo verčiama prievarta rašyti nuoširdų prisipažinimą, nuoširdaus prisipažinimo teksto jai nediktavo ir nenurodinėjo, ką rašyti. Be to, kaip teismo posėdyje paaiškino pati D. P., dėl tariamai neteisėtų pareigūnų veiksmų ji kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, kuri jos skundą perdavė nagrinėti Joniškio rajono apylinkės prokuratūrai – išnagrinėjus skundą, D. P. kaltinimai buvo atmesti, kaip nepagrįsti. Tokiu būdu, minėti D. P. argumentai dėl jai daryto spaudimo laikytini deklaratyviais teiginiais, gynybine versija ir dėl to atmestini kaip nepagrįsti.
Aukščiau išdėstytus įrodymus dėl D. P. vykdytos tęstinės nusikalstamos veikos patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiosios R. J. darbo vietoje rasta rankinė, kurioje rasta suveikusi cheminė gaudyklė, asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apšvietus ultravioletinių spindulių lempa D. P. rankas ir kaklą, ant jų rasti cheminių medžiagų pėdsakai, iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro gautas raštas, kuriame nurodyta, kad piniginėse montuojamas cheminės gaudyklės mechanizmas suveikia, tik piniginę pilnai atidarius.
Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas atsisakė pripažinti techninės priemonės – cheminės gaudyklės panaudojimo rezultatus D. P. kaltę pagrindžiančiais įrodymais, motyvuodamas tuo, kad jie neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamų teisėtumo reikalavimų, kandangi cheminės gaudyklės panaudojimas nebuvo užfiksuotas protokolu, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso (179 str.) ir Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (17 str.) įstatymai.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiomis aplinkybėmis yra faktinės tiriamo įvykio aplinkybės ir kitos aplinkybės, reikšmingos baudžiamojo, baudžiamojo proceso bei kitų įstatymų taikymui: tiriamos veikos padarymo aplinkybės (laikas, vieta, būdas, įrankiai ir priemonės, padariniai, veiką padaręs asmuo, jo asmeninės savybės, nukentėjęs asmuo ir kt.); <...> aplinkybės, turinčios reikšmės įrodymų vertinimui (įrodymų rinkimo arba gavimo aplinkybės) <...>. Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. <...> Kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra gauti atliekant operatyvinį tyrimą, nagrinėjantis bylą teismas privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.
Vadovaujantis 2003-03-03 „Instrukcija dėl techninių priemonių panaudojimo operatyvinėje veikloje“ Nr. 5-V(S-6RN), techninę priemonę operatyvinėje veikloje galima panaudoti, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, ir protokolo dėl jos panaudojimo surašymas nėra privalomas, todėl kolegija laiko, kad nėra pagrindo techninės priemonės – cheminės gaudyklės panaudojimo rezultatų nepripažinti įrodymais, pagrindžiančiais D. P. kaltę dėl pasikėsinimo pavogti pinigus iš R. J. piniginės.
Be to, kaip nurodyta aukščiau minėtoje apžvalgoje, tiek operatyvinės veiklos metu, tiek bet kuriuo kitu būdu gauti duomenys turi būti gretinami visete su kitais bylos duomenimis ir, tik vadovaujantis įrodymų visuma, atsižvelgiant į tai, ar byloje surinkti duomenys vieni kitus patvirtina, galima daryti atitinkamai kaltinamąsias ar išteisinamąsias išvadas. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų nukentėjusiosios R. J., liudytojų R. V., A. P. , R. Aleknavičiaus ir R. Ž. parodymų, D. P. , atvežus ją į policijos komisariatą, patikrinus ultravioletinių spindulių lempa ir nustačius, kad ant jos rankų, rūbų bei kaklo yra R. J. piniginėje buvusios įmontuotos sprogusios cheminės gaudyklės pėdsakų, pati prisipažino dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę, prašė nukentėjusiosios nerašyti pareiškimo ir pažadėjo pinigus grąžinti, kas pagrindžia D. P. kaltę dėl pasikėsinimo pavogti iš R. J. jai priklausančius pinigus.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, D. P. nusikalstama veika dėl R. J. pinigų vagystės kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.
Kaip matyti iš Joniškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo, prokuroras prašo pripažinti D. P. kalta dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. bei 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., t. y. dėl 2010 m. kovo mėnesio pabaigoje pavogtų 50 Lt, 2010-04-03 pavogtų 60 Lt ir 2010-04-06 pavogtų 150 Lt kaip už baigtą tęstinį nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., o dėl pasikėsinimo 2010-04-15 pavogti pinigus iš R. J. priklausančios rankinės – pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d.
Vadovaujantis teismų praktika, tokia kaltinamojo veika, kuomet jis pagrobia bent dalį turto, kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį kaltininkas kėsinosi pagrobti, atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai kėsinamasi pagrobti didesnės nei 3 MGL vertės ar didelės vertės turtą, tačiau pagrobiamas bet kokios mažesnės vertės turtas, – tada veika kvalifikuojama atitinkamai kaip pasikėsinimas pagrobti didesnės nei 3 MGL vertės ar didelės vertės turtą (Teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimu Nr. 52). Kaip matyti iš bylos duomenų, D. P. jai inkriminuojamais veiksmais pirmą kartą iš R. J. pagrobė 50 Lt, antrą kartą – 60 Lt, trečią – 150 Lt, paskutinį kartą R. J. piniginėje pinigų išvis nebuvo, taigi D. P. nesikėsino į didesnės nei 3 MGL vertės ar didelės vertės turtą, todėl šiuo atveju jos veika kvalifikuotina tik kaip baigtinė nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.
Skirdamas D. P. bausmę už jos padarytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. D. P. pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, neteista, dirba, darbovietės personalo departamento direktorės ir Šiaulių regiono vadovės charakterizuojama prieštaringai (1 t., 142, 144 l.), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. D. P. skirtina 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Nukentėjusioji R. J. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 260 Lt turtinės žalos jai atlyginimo (1 t., 45 l.). Nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodyta suma nustatyta ištirtais bylos duomenimis, ji pagrįsta, todėl priteistina iš D. P. .
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
Joniškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiosios R. J. apeliacinius skundus patenkinti.
Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-12-29 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
D. P. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., ir nuteisti 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Baudą sumokėti per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banke „Swedbank“, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) , įmokos kodas 6801.
Nuteistajai D. P. per du mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos nesumokėjus paskirtos baudos ir nepateikus Joniškio rajono apylinkės teismui baudos sumokėjimą patvirtinančio dokumento, bauda bus išieškota priverstine tvarka.
Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės R. J. civilinį ieškinį dėl 260 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš D. P. nukentėjusiosios – civilinės ieškovės R. J. naudai priteisti 260 Lt.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kaklaraištį, švarką ir suknelę grąžinti D. P. , servetėlę bei juodos spalvos odinę piniginę – sunaikinti.