Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas, privataus kaltinimo tvarka kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. privataus kaltinimo skundu kaltina R. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytas LR BK 140 str. 1 d., už tai, kad šis 2010-04-28, apie 19 val., picerijoje „Pizza Jazz“, esančioje Ozo g. 25, Vilniuje, į jo bei J. V. žodinį konfliktą įsiterpus S. S., būdamas nepatenkintas dėl S. S. pasakytos pastabos, kad su moterimi taip elgtis nemandagu, iš pykčio ranka pagriebė ant staliuko stovėjusią taurę vyno ir švystelėjo ją tiesiai S. S. į veidą, padarydamas pjautinę žaizdą jos dešinės akies apatiniame voke, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad jis 2010-04-28, atvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“, piceriją „Pizza Jazz“ susitikti su J. V.. Tuo metu jie pykosi, todėl atvažiavęs į piceriją šiai pasakė kartu važiuoti namo. Ji nesutiko. Barėsi su J. V., bet ne su S. S.. Išeinat jis iš J. V. paėmė rankinuką, kad ši kartu važiuotų namo. Su šiuo rankinuku ir išvažiavo. Rankinuką perdavė policijoje, pažįstamam asmeniui, kad perduotų jį J. V.. Ant stalo stovėjo taurės, butelis mineralinio vandens. Jis išeidamas apsisukinėjo ir užkliudė taurę, kuri sudužo ir šukės pataikė S. S. į veidą. Taurę jis užkabino netyčia, tikslo sužaloti S. S. jis neturėjo. Sužalojo S. S. dėl neatsargumo. Sekančią dieną ir po dienos, t.y. du kartus, jis skambino S. S., teiravosi jos sveikata. Ši atsakė, kad yra randas. Sutinka atlyginti dalį žalos, tačiau ne tiek kiek yra prašoma. Su J. V. gyvena apie 2 metus. Šiuo metu jis taip pat gyvena su J. V. bei jos 2 vaikais, reikia padėti tėvams. Suvokia S. S. būseną ir sukeltas pasekmes.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. S. parodė, kad R. P. pažįsta iš matymo. Prieš konfliktą, kuris vyko 2010-04-28, buvo keletą kartų mačiusi kaltinamąjį, žinojo, kad šis susitikinėjo su J. V.. Apie tai, kad J. V. ir R. P. sugyventiniai, ji sužinojo praėjus keliems mėnesiams po įvykio. Su J. V. ji susitiko picerijoje „Pizza Jazz“, kur J. V. minėjo, kad ji konfliktuoja su R. P. dėl internetinio pažinčių tinklo. Atėjęs R. P. norėjo, kad J. V. išeitų. Ši nesutiko. R. P. pradėjo skėričiotis rankomis, šaukti J. V. atžvilgiu keiksmažodžiais. J. V. nešaukė ir keiksmažodžių neminėjo. S. S. norėjo sudrausminti R. P. ir pasakė jam, kad „labai negražiai šneki su moterimi“. Tuomet pasisukęs į ją pasakė, „Tu dar čia“, ir išdėjo visokiais žodžiais. Ant stalo stovėjo taurės. Jis paėmęs taurę, su ja trenkė S. S. į veidą. Taurė sudužo jai į veidą ir įpjovė dešinės akies apatiniame voke. Atbėgo personalas. Tuo metu ji net nesuprato, kad jai yra įpjauta. Paėmusi servetėlę apsivalyti pamatė kraują, kuris stipriai bėgo. Dėl rankinuko paaiškino, jog R. P. jį paėmė po to, kai jau sudavė jai taure į veidą. Gydimas dar neatliktas, nes žaizda turi pilnai sugyti. Su kaltinamuoju bandė taikytis, tačiau jo siūloma 2000 Lt suma jos netenkina. Su J. V. ji šiuo metu nebendrauja ir nutraukė su ja ryšius. Prašo tenkinti civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. paaiškino, kad pažįstą S. S.. R. P. niekada neteko matyti. Apie įvykį jam pranešė Z. K., t.y. žmonos brolis, kuris 2010-04-28 paskambinęs pranešė, kad Akropolyje, kavinėje, nepažįstamas vaikinas su bokalu sužalojo S. S. ir klausė ar padėsim išsiaiškinti aplinkybes. Jis liepė skambinti į policiją ir greitąją. Tuo metu jis dirbo policijoje, tačiau į vietą atvyko neuniformuotas ir kaip pažįstamas. Atvykus į vietą, greitoji medicinos pagalba jau suteikinėjo S. S. pagalbą. Jam S. S. papasakojo, kad ji su savo pažįstama drauge sėdėjo picerijoje. Atėjęs J. V. draugas, kuris jai buvo nematytas, pradėjo šaukti ant J. V., o S. S. ją užstojo, pasakydama „ko tu šauki ant merginos“. Kad S. S. nesikištų, kaltinamasis paėmęs bokalą į ranką, juo metė šiai į veidą. Sužalojimas buvo akivaizdus. Ji turėjo problemų dėl patirto sužalojimo, nes turėjo ilgam išskristi į komandiruotę, tačiau neišskrido. S. S. pasakojimą girdėjo Z. K., GMP darbuotojai.

Teisiamajame posėdyje liudytoja D. B. paaiškino, jog 2010-04-28 ji dirbo prekybos centre „Akropolis“ picerijoje „Pizza Jazz“ vadybininke. Atbėgusi padavėja, jai pasakė, kad salėje yra dūžių ir moters veidas praskeltas. Atėjusi į terasą, ji pamatė nukentėjusiąją su įbrėžimu veide. Veidas buvo kraujuotas. Ji pati nieko neklausinėjo, tik pamačiusi kraują nuėjo ir atnešė nukentėjusiajai peroksido, binto žaizdai sutvarkyti. Spėja, kad buvo vaikinas, kuris ir sudavė su taure per veidą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1472/10(01) nurodyta, kad S. S. buvo padaryta: pjautinė žaizda su aplinkine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2010-04-28), paveikus pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ( b.l. 8).

2010-09-06 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 5-ojo Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės E. A. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, jog R. P. veikoje, kuomet jis 2010-04-28 apie 19 val. kavinėje „Pizza Jazz“, esančioje Ozo g. 25, Vilniuje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą S. S., nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., kadangi viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojai, nukentėjusioji, įtariamasis, atlikti tyrimo veiksmai. Nustatyta, kad paties įvykio, kuomet buvo sužalota nukentėjusioji S. S., nei picerijos darbuotojai, nei jokie kiti pašaliniai asmenys nematė, picerijos darbas dėl tiriamo įvykio sutrikdytas nebuvo. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad R. P. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., tokio pobūdžio bylos sutinkamai su LR BPK 407 str. reikalavimais, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, tokiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, todėl S. S. pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b.l.6,7).

Į teisiamąjį posėdį kviečiama liudytoja J. V. neatvyko. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, jos neatvykimą motyvavo tuo, kad J. V., būdama kaltinamojo draugė, atsisako duoti parodymus. Prašo vadovautis jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo medžiagoje, prijungtoje prie šios nagrinėjamos baudžiamosios bylos.

Apklausta liudytoja J. V., Vilniaus miesto Šeštame policijos komisariate pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2010-04-28, apie 19 val., ji buvo picerijoje „Pizza Jazz“, esančioje Ozo g. 25, Vilniuje, kartu su drauge S. S.. Vėliau atvažiavo jos draugas R. P. ir pradėjo šaukti ant jos, o S. S. ją užstojo. R. P. ranka nuo stalo numetė bokalus su vynu ir pataikė S. S. į veidą. Ji, pamačiusi draugės veide kraują, iškvietė policiją. Patikslindama savo parodymus paaiškino, kad ji dažnai pykstasi su savo draugu. Įvykio dieną, R. P. netyčia sužalojo S. S.. Jis netrenkė bokalu, o tiesiog netyčia palietė vyno taurę, o plono stiklo taurė sudužo ir šukės pataikė į S. S. veidą. Žmonių picerijoje nebuvo, jų konflikto niekas negirdėjo. R. ir S. iki įvykio buvo pažįstami. S. jai sakė, kad nori, jog R. apmokėtų S. veido plastinę operaciją (b.l. 14,15, 48).

Vilniaus miesto Šeštame policijos komisariate pradėtoje ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje esančiame vyriausiojo patrulio A. G. 2010-04-28 tarybiniame pranešime nurodyta, jog pagal gautą pranešimą iš VPK OVS, jis kartu su H. G. nuvyko į piceriją „Pizza Jazz“, esančią Ozo g. 25, Vilniuje. Į juos kreipėsi J. V., kuri paaiškino, kad jai būnant picerijoje kartu su drauge S. S., prie jų priėjo pranešėjos buvęs draugas R. P., tarp jų įvyko konfliktas. Konflikto metu R. P. nustūme nuo stalo bokalus, kurie sudužo ir stiklo šukėmis sužalojo S. S. veidą, po ko jaunuolis paėmė nukentėjusiosios rankinuką ir su juo pasišalino (b.l. 5).

Teisiamajame posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. P., kilus asmeniniam konfliktui su J. V. , tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. S. sveikatą, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Tokia išvadą teismas daro įvertinęs nukentėjusiosios parodymus, kurie nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs. Netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nes nukentėjusiosios parodymai yra pagrįsti ir kitais įrodymais, o būtent specialisto išvada, kad S. S. padarytas sužalojimas vertintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir kad sužalojimas padarytas paveikus pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2010-04-28), taip pat iš dalies ir liudytojos J. V. parodymais, duotais ne užilgo po įvykio, 2010-04-28 tarnybiniu pranešimu, iš kurių seka, kad R. P. ranka nuo stalo numetė (nustūmė) bokalus su vynu ir pataikė S. S. į veidą. Vėlesniuose savo parodymuose J. V. pakeitė parodymus, aiškindama, jog įvykio dieną, R. P. netyčia sužalojo S. S., jis netrenkė bokalu, o tiesiog netyčia palietė vyno taurę, o plono stiklo taurė sudužo ir šukės pataikė į S. S. veidą. Tiek liudytojos J. V. parodymus, tiek kaltinamojo R. P. parodymus teismas vertina kritiškai kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės R. P., nes kaltinamojo parodymai paneigti aukščiau paminėtais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog suduodamas vyno taure, ar net ir numesdamas (nustumdamas), kas neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, kaltinamasis turėjo žinoti ir numatyti, jog stiklinę taurę metant, stumiant, ji gali dūžti, o dūžtanti šukė yra pjaunančių savybių turintis daiktas, kuris gali sužaloti žmogų, todėl darytina išvada, jog kaltinamasis nors ir nenorėjo šių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, ko pasakoje nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

S. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš R. P. priteisti turtinę žalą, kurią preliminariai vertina 2000 Lt. Odos ir lazerinės chirurgijos centrui už pirminę konsultaciją ji sumokėjo 140 Lt (b.l. 10) ir 571,89 Lt netektų pajamų dėl laikino nedarbingumo, kuomet negalėjo vykdyti dviejų skrydžių savo darbovietėje. Prašo priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, savo ieškininius reikalavimus grindžia tuo, jog ji dirba orlaivio palydove, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo užmokestis priklauso nuo komandiruočių. Yra kompanijos veidas, dėl to prarado daug komandiruočių, parodų. Prašo priteisti 10000 Lt neturtinę žalą, kadangi negalėjo dalyvauti parodose, fotosesijose, už kurias gauna papildomas pajamas. Turėjo didelį skausmą, stresą dėl veide esančių mėlynių ir žaizdų. Darbas susijęs bendravimu su žmonėmis, dėl to labai kompleksavo. Taip pat jautė fizinį skausmą, kuris nustojo po mėnesio laiko. Ji darbe yra gerai vertinama, todėl yra siunčiama į užsakomuosius skrydžius, parodas, kur reikia prezentuoti kompaniją. Kreipėsi į privačią kliniką, nes jai yra svarbi jos išvaizda.

Ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies. Iš byloje esančios sąskaitos –faktūros bei kvito (b.l. 10) matyti, kad už medicinines paslaugas – konsultaciją pas plastikos chirurgą nukentėjusioji sumokėjo 140 Lt, kitų patikimų ir neginčytinų įrodymų dėl padarytos žalos sveikatai civilinė ieškovė nepateikė, byloje nustatyta, jog S. S. gydymas yra tęsiamas, o plastinė chirurgija jai dar nėra atlikta. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo (b.l. 11) matyti, jog nedarbingumo laikotarpiu S. S. gaunamos pajamos sumažėjo 571,89 Lt. Todėl ši suma priteistina iš R. P..

S. S. pareiškė civilinį ieškinį 10000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismui nekelia jokių abejonių tai, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, nes ji nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, kurios metu jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė fizinį skausmą, tačiau teismo manymu, prašomos priteisti neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajai. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, kai sužalojama sveikata, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Šiuo atveju dėl R. P. veiksmų, nukentėjusiajai S. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ir ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiajai buvo sužalotas veidas, dėl ko atsirado randas dešinės akies apatiniame voke. Šis sužalojimas kurį laiką kėlė fizinį skausmą, sukėlė nukentėjusiajai ir dvasinius išgyvenimus, stresą dėl veide esančių mėlynių ir žaizdų. Jos darbas susijęs bendravimu su žmonėmis, ji dirba orlaivio palydove, darbas susijęs su komandiruotėmis, dėl to labai išgyveno. Kadangi darbe yra gerai vertinama todėl yra siunčiama į užsakomuosius skrydžius, parodas, kur reikia prezentuoti kompaniją. Dėl patirtų sužalojimų jos bendravimas su žmonėmis ir aplinka buvo ribotas. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, į nukentėjusiosios patirtus emocinius išgyvenimus, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį – jis yra dirbantis, gyvena su sugyventine bei 2 jos vaikais. Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti suma yra per didelė, todėl ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nukentėjusiosios naudai neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo priteisiant 5000 litų.

Privataus kaltintojo turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo proporcingai priteistai sumai, t.y. 350 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad R. P. neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Įvertinęs šias aplinkybes teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308, 415 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš dalies patenkinti S. S. civilinį ieškinį.

Iš R. P. priteisti S. S. naudai 140 Lt turtinei žalai atlyginti, 571,89 Lt netektas pajamas.

Iš R. P. priteisti S. S. naudai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. P. priteisti S. S. naudai 350 Lt už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Išaiškinti kaltinamajam R. P., kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. Jeigu kaltinamasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.