Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. V. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo (suinteresuotas asmuo – Jonavos rajono savivaldybės administracija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. sausio 4 d. teisme gautas pareiškėjo pareiškimas, kuriame prašoma pripažinus, kad terminas pareiškėjui sudaryti socialinio būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį po nuomininko J. V. mirties praleistas dėl svarbios priežasties, praleistą terminą atnaujinti. Pareiškime nurodoma, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 13B-632 neterminuotam laikotarpiui buvo pratęsta 3 kambarių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su J. V. ir I. V.. 2016 m. gegužės 12 d. suinteresuotas asmuo ir J. V. sudarė Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 21T-19, kurios 3 punktu šeimos nariu įrašė pareiškėją. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo žmona J. V., o pats pareiškėjas toliau liko gyventi socialiniame būste, nebūdamas informuotas apie tai, kad per du mėnesius po mirties turėjo kreiptis dėl sutarties perrašymo savo vardu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Civilinės bylos dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo yra nagrinėjamos CPK XXXVIII skyriaus nustatyta tvarka. Be to, CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

CK 6.602 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją.

Spręsdamas dėl galimybės būti pripažintu nuomininko šeimos nariu, kai miršta savivaldybei priklausančio būsto nuomininkas, kasacinis teismas nurodė, kad įgyti teisę į savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą gali tik specialius reikalavimus atitinkantys subjektai – asmenys, kuriems Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu pripažįstama teisė į socialinį būstą; mirus savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalimi buvusiam nuomininkui kartu gyvenę šeimos nariai ar buvę šeimos nariai išsaugo savo turėtas teises į gyvenamąją patalpą; mirusio nuomininko teises perimti (tapti nuomos sutarties šalimi) gali tik kartu gyvenęs šeimos narys ar buvęs šeimos narys, laikydamasis CK 6.602 straipsnyje nustatytos tvarkos. Tačiau savivaldybės socialinio būsto fondui priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos teisė nepaveldima.

Teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 15 d. praktikos apžvalga Nr. AC-47-1).

Pareiškėjas prie pareiškimo pridėjo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Šilų seniūnijos 2018 m. kovo 26 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2018-179-PD)-41 (b. l. 11) apie tai, kad pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Teismui 2019 m. vasario mėnesį pakartotinai užklausus Gyventojų registrą išaiškėjo, kad pareiškėjas ir pareiškimo padavimo, ir teismo nutarties priėmimo dieną vis dar yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centro 2018 m. lapkričio 15 d. rašto Nr. (3.11.4.)ATS-6711 (b. l. 13) matyti, kad pareiškėjas nekilnojamojo turto savo vardu nėra registravęs. Vertindamas šiuos duomenis teismas daro išvadą, kad be socialinio būsto pareiškėjas daugiau neturi jokios gyvenamosios vietos, o po pagrindinės nuomininkės mirties ir toliau kaip šeimos narys gyvena jo sutuoktinei J. V., kuri (duomenys neskelbtini) mirė, išnuomotame socialiniame būste.

Vienas iš dviejų CK 6.602 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų yra per 2 mėnesius informuoti nuomotoją apie nuomininko mirtį, tačiau šis terminas nėra naikinamasis, ir, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. praktikos apžvalga Nr. AC-47-1, gali būti atnaujintas konstatavus svarbias termino praleidimo priežastis. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, kurių įstatymas neįvardija, taip pat nėra nustatyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas.

Svarbiomis priežastimis pareiškėjas nurodo savo teisinio išprūsimo stoką bei tai, jog jam, po sutuoktinės, su kuria pragyveno 25 metus, mirties buvusiame gilioje depresijoje, niekas iš valdžios nepasakė apie dviejų mėnesių terminą, per kurį būtina buvo kreiptis į savivaldybę dėl sutarties pakeitimo. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo amžių (gimęs (duomenys neskelbtini)), į tai, jog jis šiuo metu niekur nedirba, pareiškėjas toliau nepertraukiamai gyvena jo sutuoktinei J. V., kuri (duomenys neskelbtini) mirė, išnuomotame socialiniame būste ir moka nuomos mokestį, taip pat į tai, jog su pagrindiniu nuomininku sudarytoje sutartyje, kurioje pareiškėja buvo nurodyta kaip šeimos narys, nebuvo nurodyta tai, jog po pagrindinio nuomoninko mirties per du mėnesius po nuomininko mirties būtina informuoti apie tai nuomotoją, o iki tol, kol pats pareiškėjas 2018 m. kovo mėnesį nesikreipė į savivaldybę dėl sutarties perrašymo jo vardu, jam nebuvo suteikta informacija apie būtinybę per 2 mėnesius informuoti nuomotoją apie nuomininkės mirtį, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog suinteresuotas asmuo neprieštaravo, jog praleistas terminas būtų atnaujintas, taip pat atsižvelgdams į tai, jog 2 mėnesių terminas praleistas nežymiai (sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini), o į savivaldybę buvo kreiptasi 2018 m. kovo mėnesį, o į teismą su pareiškimu – 2019 m. sausio 4 d.), dėl svarbių priežasčių praleistą įstatyme nustatytą dviejų mėnesių terminą atnaujina.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 577 ir 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, atnaujinti pareiškėjui I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą CK 6.602 straipsnio 2 dalyje numatytą dviejų mėnesių terminą gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties keitimui po pagrindinės nuomininkės J. V. mirties (duomenys neskelbtini).

Išiaškinti pareiškėjui I. V., kad jis per 2 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo turi kreiptis į Jonavos rajono savivaldybės administraciją dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties keitimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.