Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-579/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-11-29
Bylos Nr.: 2A-579/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Milašienė, Vytas Milius, Vigintas Višinskis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „BARKER TEXTILES“
Atsakovas: I. A.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės I. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BARKER TEXTILES“ ieškinį atsakovei I. A. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „BARKER TEXTILES“ nurodė, kad atsakovė I. A. nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2004 m. kovo 8 d. dirbo ieškovo generaline direktore, o nuo 2005 m. balandžio 4 d. iki 2009 m. liepos 28 d. vykdė ieškovo vadovo funkcijas prokūros pagrindu. Kauno apskrities VMI 2009 m. liepos 10 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodyta, kad ieškovas savo apskaitoje užfiksavo prekių ir paslaugų pirkimą iš UAB „Jolekė“, UAB „Kartrus“, UAB „Myxum“, UAB „Aldevita“, UAB „Living source Vilnius“, UAB „Kreisas“, UAB „Elda ir partneriai“, UAB „Trakai“, UAB „Novum genus“ ir UAB „Arvasanta“ pagal šių bendrovių 2003 m. kovo mėn. – 2005 m. spalio mėn. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bei šių prekių ir paslaugų apmokėjimą grynais pinigais pagal kasos pajamų orderių kvitus. Sprendime konstatuota, kad realiai joks prekių ir paslaugų pirkimas iš nurodytų bendrovių nevyko, nes pastarosios buvo naudojamos tik kaip priedanga neteisėtai veiklai vykdyti. Dėl tokių veiksmų ieškovas neteisėtai išvengė 32 141 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 26 744,55 Lt pelno mokesčio mokėjimo. Už netinkamai apskaičiuotus ir laiku nesumokėtus mokesčius buvo skirta baudų už 17 665,67 Lt. Bendra mokesčių ir baudų suma, kuri buvo sumokėtą į biudžetą, sudaro 76 551,21 Lt. Aptariamame Kauno apskrities VMI sprendime taip pat nurodyta, kad aukščiau minėtos bendrovės, taip pat UAB „Josandra“ ir UAB „Distribands baltics“ jokių prekių ir paslaugų ieškovui nepateikė ir nesuteikė, nors už tai joms buvo sumokėtos sąskaitose nurodytos sumos – iš viso 290 446,08 Lt. Be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. baudžiamajame įsakyme, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-3160-240/2007, konstatuota, kad atsakovė sudarinėjo ir kitus fiktyvius sandorius bei vykdė mokėjimus grynais pinigais iš ieškovo kasos už tariamas prekes ir paslaugas – UAB „Nasikas“, UAB „Juvikoras“ ir UAB „Altavijus“ buvo išmokėta iš viso 157 923 Lt. Iš viso atsakovė grynais pinigais nepagrįstai ir neteisėtai išmokėjo aptariamoms bendrovėms 448 369,08 Lt. Įvertinus ir ieškovo įvykdytas mokestines prievoles, kurių nebūtų kilę, jei ne neteisėti ir nepagrįsti atsakovės veiksmai, ieškovo patirti nuostoliai sudaro 524 920,29 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovė nesąžiningai ir sąmoningai netinkamai vykdė ieškovo generalinės direktorės ir prokuristės pareigas, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių; juos privalo atlyginti atsakovė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87, 2.156, 2.183 str., Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 246, 255 str., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 str.). Remdamasis tuo, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 524 920,29 Lt nuostoliams atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Teismas, remdamasis Kauno apskrities VMI 2009 m. liepos 10 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, nustatė, kad atsakovė, veikdama kaip ieškovo generalinė direktorė ar prokuristė, 2003 m. kovo mėn. – 2005 m. spalio mėn. sudarė su UAB „Jolekė“, UAB „Kartrus“, UAB „Myxum“, UAB „Aldevita“, UAB „Living source Vilnius“, UAB „Kreisas“, UAB „Elda ir partneriai“, UAB „Trakai“, UAB „Novum genus“ ir UAB „Arvasanta“ fiktyvius sandorius, dėl ko neteisėtai 32 141 Lt padidino ieškovo pirkimo PVM bei 178 297 Lt ieškovo sąnaudas. Nuo padidintos sąnaudų sumos paskaičiuotas pelno mokestis – 26 744,55 Lt – bei padidintas PVM grąžinti valstybei užskaitos būdu. Už laiku nesumokėtus aptariamus mokesčius taip pat paskaičiuota 17 665,67 Lt baudų. Bendra mokesčių ir baudų suma, sumokėta valstybei dėl atsakovės kaltės, siekia 76 551,21 Lt. Teismas, remdamasis tuo pačiu sprendimu, nurodė, kad aptariamos bendrovės jokių darbų, paslaugų ieškovui realiai nesuteikė, nors už tai joms buvo sumokėtos fiktyviose sąskaitose nurodytos sumos: UAB „Josandra“ sumokėta 32 416,79 Lt, UAB „Distribands baltics“ – 63 502,29 Lt, UAB „Novum genus“ – 17 085 Lt, UAB „Jolekė“ – 9 502 Lt, UAB „Kartrus“ 30 000 Lt, UAB „Myxum“ 9 200 Lt, UAB „Aldevita“ – 17 000 Lt, UAB „Living source Vilnius“ – 23 000 Lt, UAB „Kreisas“ – 5 853 Lt, UAB „Elda ir partneriai“ – 23 969 Lt, UAB „Trakai“ – 9 600 Lt, UAB „Arvasanta“ – 49 318 Lt. Be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad atsakovė, kaip ieškovo vadovė ar prokuristė, sudarinėjo fiktyvius sandorius ir su kitomis bendrovėmis bei mokėjo joms iš ieškovo kasos už tariamas prekes ir paslaugas: UAB „Nasikas“ sumokėta 52 849 Lt, UAB „Juvikoras“ – 29 554 Lt, UAB „Altavijus“ – 75 520 Lt. Iš viso buvo nepagrįstai išmokėta 448 369,08 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui 524 920,29 Lt nuostolių. Teismo nuomone, kadangi atsakovė, kaip ieškovo vadovė, žalos ieškovui padarė veikdama kaip jo valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, jai taikytina civilinė atsakomybė CK 2.87, 2.156 ir 2.183 straipsnių pagrindu, o ne materialinė atsakomybė pagal DK.

Teismas nesutiko su atsakove, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Teismo vertinimu, ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik susipažinęs su Kauno apskrities VMI 2009 m. liepos 10 d. sprendime nurodytais patikrinimo rezultatais, todėl tik tada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pastaroji reikalavimo dalies, kylančios šio sprendimu pagrindu, atžvilgiu nėra pasibaigusi. Ieškinio senatis nėra pasibaigusi ir reikalavimo dalies, kildinamos iš Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. baudžiamojo įsakymo, atžvilgiu, kadangi ieškinys buvo pareikštas 2010 m. balandžio 8 d.

Teismo nuomone, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad byloje turi būti keliamas ne tik jos, bet ir ieškovo valdybos atsakomybės klausimas. Ieškovo įstatuose įtvirtinta ieškovo vadovo atsakomybė už kasdienių ieškovo reikalų tvarkymą; analogiška nuostata įtvirtinta ir ABĮ. Tai, kad ieškovo įstatuose nurodoma, jog vadovas savo funkcijas atlieka vadovaudamasis valdybos tvirtinamomis taisyklėmis, bei tai, jog valdyba turi prižiūrėti ieškovo buhalterinę ir finansinę apskaitą, nereiškia, kad eliminuojama ieškovo vadovo atsakomybė už jo veiksmais ieškovui padarytą žalą. Ieškovo vadovo pareiga veikti ieškovo interesais ir nepažeidžiant įstatymų išlieka nepriklausomai nuo to, ar kitas ieškovo organas kontroliuoja tam tikrą vadovo veiklą, ar ne. Ieškinį teikia ieškovas, todėl jo prerogatyva yra nurodyti, kas byloje turi būti laikomas atsakovu. Dėl šių priežasčių įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis asmenų, buvusių ieškovo valdybos nariais tuo laikotarpiu, kai atsakovės veiksmais ieškovui buvo padaryta žala, nebuvo pagrindo.

Teismas taip pat nesutiko su atsakovės pozicija, kad tuo laikotarpiu, kai atsakovė padarė ieškovui žalos veikdama ne kaip ieškovo vadovė, o pagal 2005 m. balandžio 4 d. išduotą prokūrą, turėtų būti keliamas klausimas dėl tuo metu ieškovo vadovo pareigas ėjusio E. P. ar jo įstatyminių įpėdinių civilinės atsakomybės. Teismas pažymėjo, kad prokūra atsakovei buvo suteikti įgaliojimai vykdyti ieškovo įstatuose ir teisės aktuose įtvirtintas bendrovės vadovo funkcijas. Todėl, net ir veikdama pagal prokūrą, atsakovė buvo atsakinga už sandorių ieškovo vardu sudarymą, ieškovo turto tvarkymą, jo apsaugą ir kt. Tas faktas, kad formaliu ieškovu vadovu atsakovei išduotos prokūros galiojimo laikotarpiu buvo E. P. , nepašalina atsakovės civilinės atsakomybės, nes ieškovui žalą sukėlusius sandorius sudarinėjo, PVM sąskaitas-faktūras ir kitus dokumentus pasirašinėjo atsakovė. Be to, teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi E. P. yra miręs. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad reikalavimai atlyginti padarytą žalą įpėdiniams gali būti reiškiami tuo atveju, jei fizinis asmuo būtų padaręs kitam asmeniui žalą kylančią deliktinės atsakomybės pagrindu, tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti žalą pasibaigia mirus fiziniam asmeniui (CK 6.128 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė I. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas iš esmės apsiribojo tik ieškovo pateiktu įrodymu – Kauno apskrities VMI 2009 m. liepos 10 d. sprendimu, o apeliantės pateiktų įrodymų, nenurodydamas jokių motyvų, nevertino. Teismas taip pat netinkamai įvertino Kauno apskrities VMI sprendime užfiksuotą informaciją.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė yra atsakinga už ieškovo sumokėtus mokesčius ir baudas dėl ne laiku sumokėtų mokesčių. Apeliantės neteisėti veiksmai nesukūrė ieškovui naujų mokestinių prievolių. Šios prievolės egzistavo, tačiau dėl apeliantės veiksmų sumažinus mokėtinus pridėtinės vertės bei pelno mokesčius, jos sumažėjo, t. y. ieškovas gavo naudą. Kompetentingoms institucijoms nustačius, kad mokestinės prievolės sumažintos nepagrįstai, ir ieškovui sumokėjus nesumokėtus mokesčius, buvo atstatyta iki pažeidimo buvusi padėtis. Tuo tarpu teismo sprendimas faktiškai reiškia ieškovo mokestinių prievolių perkėlimą apeliantei. Ieškovo vadovu nuo 2004 m. kovo 8 d. tapus E. P. , jam atsirado įstatyminė pareiga tinkamai organizuoti ieškovo buhalterinę apskaitą, tinkamai ir laiku apskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti mokesčius. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovui dar nuo 2004 m. pabaigos turėjo būti žinoma apie apeliantės sudarytus sandorius ir jų sudarymo aplinkybes, ieškovui taip pat turėjo būti žinoma apie nuo 2005 m. vykstantį ikiteisminį tyrimą. Jeigu ieškovas būtų buvęs atidus ir rūpestingas, tai būtų ėmęsis priemonių visoms galimoms nepriemokoms nustatyti ir sumokėti (dalis jų buvo nustatyta ir sumokėta). Nepriemokas nustačius pačiam ieškovui, o ne mokesčių administratoriui, baudos, kaip ir numato mokesčių įstatymai, nebūtų buvę skirtos. Taigi dėl paskirtų baudų yra tuomečio ieškovo vadovo bei paties ieškovo, o ne apeliantės kaltė.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė yra atsakinga už esą tretiesiems asmenims išmokėtus pinigus už prekes ir paslaugas, kurios ieškovui nebuvo suteiktos. Ieškovas neįrodė, kad tokią žalą būtų patyręs. Siekdamas pagrįsti šią žalą, ieškovas pateikė tik Kauno apskrities VMI 2009 m. liepos 10 d. sprendimą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. baudžiamąjį įsakymą, tačiau Kauno apskrities VMI tyrimas neapėmė fakto, ar realiai buvo sumokėti ieškovo pinigai kokiems nors tretiesiems asmenims pagal fiktyvius sandorius. Teismas neatsižvelgė į prijungtose baudžiamosiose bylose nustatytus faktus. Pirma, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad tarp ieškovo ir UAB „Nasikas“, UAB „Juvikoras“ ir UAB „Altavijus“ atsiskaitymai nevyko, kad apeliantė dokumentus klastojo ieškovo naudai ir interesais, kad apeliantė visiškai atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą. Be to, apeliantė nebuvo teisiama ar nuteista už jai patikėtų ir pagal nurodytoms bendrovėms esą išmokėtų piniginių lėšų pasisavinimą ar iššvaistymą, todėl ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovas šiuos pinigus prarado ir tokiu būdu patyrė žalą. Antra, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. baudžiamajame įsakyme, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-911-651/2010, konstatuota, kad visi remonto darbai, nurodyti UAB „Arvasanta“ vardu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose ieškovui atlikti, tačiau juos atliko kiti asmenys, kad visi verpalai buvo realiai pristatyti, kad išmokėtos pinigų sumos buvo realios ir jokia dalis pinigų apeliantei negrįžo. 2009 m. gruodžio 15 d. ikiteisminio tyrimo dalis dėl apeliantei patikėto turto pasisavinimo buvo nutraukta. Tai, kad operacijos vyko, tačiau ne su UAB „Arvasanta“ ar UAB „Plastera“, o su kitais asmenimis, nurodyta ir minėtame Kauno apskrities VMI sprendime. Trečia, Kauno apskrities VMI sprendime analogiškai konstatuota, kad operacijos pagal sandorius, sudarytus su UAB „Jolekė“, UAB „Kartrus“, UAB Myxum“, UAB „Aldevita“, UAB „Living source Vilnius“, UAB „Kreisas“, UAB „Elda ir partneriai“, UAB „Trakai“, UAB „Novum genus“, UAB „Josandra“ ir UAB „Distribands Baltic“, vyko, tačiau ne su sąskaitose nurodytais asmenims. Visos prekės ir paslaugos pagal šiuos sandorius buvo realiai gautos, o ieškovas net nepateikė jokių tai galinčių paneigti ir žalą patvirtinti įrodymų.

4. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Neteisingai spręsta, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo nuo Kauno apskrities VMI 2009 m. liepos 10 d. sprendimo gavimo ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, kadangi abiem atvejais buvo sprendžiami klausimai, susiję su 2003 – 2005 m. sudarytais sandoriais, to laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentais. Baudžiamosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą tikrai žinojo 2006-2007 m., o sužinoti turėjo nuo sandorių sudarymo momento. Ieškovas apie savo galimą teisių pažeidimą turėjo sužinoti ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31d., kadangi metams pasibaigiant ieškovas privalėjo atlikti inventorizaciją.

5. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias apeliantės atsakomybę, kas lėmė ir netinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą. Teismas sprendė, kad apeliantei taikoma civilinė, o ne materialinė atsakomybė, tačiau neatsižvelgė, jog 2004 m. kovo 8 d. – 2005 m. balandžio 4 d. laikotarpiu apeliantė nebuvo nei ieškovo valdymo organu, nei veikė pagal prokūrą, o tebuvo viena iš ieškovo darbuotojų. Nurodytu laikotarpiu buvo sudaryti sandoriai su UAB „Josandra“ ir UAB „Distribrands baltics“, iš kurių ieškovė taip pat kildina žalą. Dėl nurodyto aptariamu laikotarpiu padarytos žalos atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas remiantis materialinės atsakomybės normomis. Pastarosios taikymo sąlygas, įskaitant apeliantės kaltę, privalėjo įrodyti ieškovas, tačiau to nepadarė. Be to, materialinė atsakomybė galėtų būti taikoma tik ribotai.

6. Teismas neteisingai nustatė asmenį, atsakingą už ieškovo žalą. Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino situaciją, kai apeliantė veikė prokūros pagrindu. Pagal teismo poziciją išeitų, kad, bendrovei išdavus prokūrą, bendrovės administracijos vadovas yra atleidžiamas nuo jam teisės aktais nustatytų pareigų vykdymo ir visos funkcijos, teisės ir pareigos perduodamos prokuristui. Tačiau toks aiškinimas nedera su ABĮ. Prokuristas jokiu būdu nepakeičia bendrovės vadovo. Nuo 2004 m. kovo 8 d. iki 2009 m. balandžio 16 d. ieškovui vadovavo E. P. , todėl būtent šis asmuo kartu su valdyba bei visuotiniu akcininkų susirinkimu organizavo ieškovo valdymą ir kasdienę veiklą. Apeliantė turėjo tik įgalinimą veikti ieškovo vardu ir tik iki 2006 m. balandžio 4 d., o visi jos veiksmai buvo derinti ir žinomi tiek ieškovo vadovui ir didžiausiam akcininkui E. P. , tiek valdybai. Teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti E. P. įpėdinius į bylą trečiaisiais asmenimis, į kuriuos apeliantė įgytų regreso teisę, nes nepagrįstai sprendė, kad pareiga atlyginti žalą pasibaigia mirus fiziniam asmeniui.

7. Ieškinys sąlygotas ne žalos padarymo, o siekia priversti apeliantę nutraukti bylinėjimąsi prieš mirusio E. P. įpėdinius ir giminaičius.

Ieškovas UAB „BARKER TEXTILES“ prašo atmesti apeliacinį skundą.

Ieškovas nesutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovas, sumokėdamas pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, nepatyrė jokios žalos. Būtent dėl apeliantės veiksmų, t. y. realiai neįvykusių ūkinių operacijų įforminimo fiktyviomis PVM sąskaitomis-faktūromis, ieškovas turėjo nuolat tikslinti savo finansines ataskaitas ir primokėti trūkstamas mokesčių dalis bei sumokėti baudas. Ieškovo teigimu, Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 15 d. baudžiamajame įsakyme nustatė faktą, kad tarp ieškovo ir UAB „Nasikas“, UAB „Juvikoras“, UAB „Alavijus“ nevyko tarpusavio atsiskaitymai už prekes, paslaugas ir darbus, kurie buvo nurodyti šių bendrovių vardu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose. Realiai apeliantė išmokėjo ieškovo pinigus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirtas ir nustatinėjamas pinigų gavėjo klausimas. Ikiteisminio tyrimo pradžioje apeliantė net neneigė gavusi dalį šioms bendrovėms sumokėtų pinigų. Realų pinigų sumokėjimą patvirtina ir ieškovo buhalteriniai dokumentai bei išrašai iš banko sąskaitos. Priešingai nei teigia apeliantė, klausimas dėl turto pasisavinimo ar išvaistymo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo keltas. Ieškovas, pasisakydamas apie baudžiamosios bylos, užbaigtos Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu, aplinkybes, abejoja nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apeliantės atžvilgiu dėl turto pasisavinimo pagrįstumu. Ieškovo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, galinčių leisti spręsti, kad apeliantė ieškovo pinigus panaudojo ieškovo naudai ir interesais – statyboms darbams ir medžiagoms pirkti. Kauno apskrities VMI taip pat nenustatinėjo, ar ūkinės operacijos apskritai vyko su konkrečiais asmenimis. Ieškovas pažymi, kad mokesčių administratorius nenustatinėjo konkrečių prekių gavimo fakto ir kitų apeliantės nurodomų bendrovių atveju, nekonstatavo, kad pačios ūkinės operacijos realiai yra įvykusios. Ieškovas nesutinka ir su kitais apeliantės argumentais. Ieškovas pažymi, kad jo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime neturėtų būti laikomas momentu ieškinio senaties terminui skaičiuoti, kadangi realiai ieškovas, atstovaujamas apeliantės, neturėjo jokių galimybių ginti savo teisių ir teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Reikšmingos faktinės aplinkybės

Kauno apskrities VMI 2008 – 2009 m. atliko 2003 m. sausio 1 d. – 2008 m. lapkričio 30 d. mokesčių laikotarpio ieškovo kompleksinį mokestinį patikrinimą (t. 2, b. l. 19 – t. 4. b. l. 173). Po patikrinimo, 2009 m. birželio 30 d., buvo surašytas patikrinimo aktas, kuris buvo patvirtintas 2009 m. liepos 10 d. sprendimu. Patikrinimo metu, be kita ko, buvo tirti 2003 m. – 2005 m. laikotarpio ieškovo sandoriai su UAB „Josandra“, UAB „Distribands baltics“, UAB „Jolekė“, UAB „Kartrus“, UAB „Myxum“, UAB „Aldevita“, UAB „Living source Vilnius“, UAB „Kreisas“, UAB „Elda ir partneriai“, UAB „Trakai“, UAB „Novum genus“ ir UAB „Arvasanta“. Konstatuota, kad šie sandoriai buvo fiktyvūs, jų pasėkoje neteisėtai padidintas ieškovo pirkimo PVM bei sąnaudos, kurios sumažino pelno mokestį, todėl ieškovui paskaičiuoti neteisėtai išvengti PVM ir pelno mokesčiai, skirtos baudos už nesavalaikį šių mokesčių mokėjimą. Pastebėtina, kad ieškovas, reikalaudamas žalos, pasireiškusios mokesčių ir baudų sumokėjimu, atlyginimo, reikalavimo negrindė tirtais sandoriais su UAB „Josandra“ ir UAB „Distribands baltics“ ir į tokios žalos apskaičiavimą šių sandorių neįtraukė. Tačiau aptariamais sandoriais su UAB „Josandra“ ir UAB „Distribands baltics“ grindžiamas reikalavimas dėl žalos, pasireiškusios ieškovo pinigų sumokėjimu už tariamas prekes, paslaugas ir darbus, atlyginimo.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-3160-240/2007, kurioje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2005 m., ir kuri užbaigta Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu, be kita ko, buvo tirti 2003 – 2005 m. laikotarpio ieškovo sandoriai su UAB „Nasikas“, UAB „Juvikoras“ ir UAB „Altavijus“ (b.b. Nr. 1-3160-240/2007, 2 t.). Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad šie sandoriai fiktyvūs, jų pagrindu išvengta PVM mokėjimo. Dėl šių neteisėtų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas) ir 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) nuteisti ieškovas ir apeliantė. Dalimi aptariamų sandorių, sudarytų su UAB „Nasikas“, UAB „Juvikoras“ ir UAB „Altavijus“ (t. 2, b. l. 41), grindžiamas ieškovo reikalavimas dėl žalos, pasireiškusios ieškovo pinigų sumokėjimu už tariamas prekes, paslaugas ir darbus, atlyginimo.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-911-651/2010, kurioje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2006 m., ir kuri užbaigta Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu, be kita ko, buvo tirti 2005 m. ieškovo sandoriai su UAB „Arvasanta“ (b. b. Nr. 1-911-651/2010, 4 t.). Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad šie sandoriai buvo fiktyvūs, jų pagrindu išvengta PVM mokėjimo. Dėl šių neteisėtų veiksmų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas) nuteista apeliantė. Ikiteisminis tyrimas apeliantės atžvilgiu dėl veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (turto pasisavinimas), buvo nutrauktas, prokurorui, be kita ko, nusprendus, kad visi UAB „Arvasanta“ sąskaitose nurodyti darbai ir prekės ieškovui yra atlikti ir suteiktos, bei konstatavus, kad, išnaudojus visas įstatymo numatytas galimybes, nenustatyta, jog apeliantei būtų grąžinti UAB „Arvasanta“ pervesti ir perduoti ieškovo pinigai, kuriuos jis būtų pasisavinusi, jog apeliantė ieškovo grynų pinigų nebūtų perdavusi kaip atsiskaitymą už atliktus darbus ir gautas prekes ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, organizavusiam darbų atlikimą ir prekių pateikimą ieškovui, ir juos būtų pasisavinusi (b. b. Nr. 1-911-651/2010, 3 t., b. l. 152-163). Dalimi aptariamų sandorių su UAB „Arvasanta“ (b. b. Nr. 1-911-651/2010, 1 t., b. l. 21) grindžiamas ieškovo reikalavimas dėl žalos, pasireiškusios ieškovo pinigų sumokėjimu už tariamas prekes ir darbus, bei reikalavimas dėl žalos, pasireiškusios mokesčių ir baudų sumokėjimu, atlyginimo.

Nurodytų sandorių su UAB „Jolekė“, UAB „Kartrus“, UAB „Myxum“, UAB „Aldevita“, UAB „Living source Vilnius“, UAB Kreisas“, UAB „Elda ir partneriai“, UAB „Trakai“, UAB „Nasikas“ ir UAB „Arvasanta“ (dalies sandorių atveju) metu apeliantė veikė kaip ieškovo generalinė direktorė, sandorių su UAB „Novum genus“, UAB „Juvikoras“, UAB „Altavijus“ ir UAB „Arvasanta“ (dalies sandorių atveju) metu apeliantė veikė pagal ieškovo išduotą prokūrą, o sandorių su UAB „Josandra“ ir UAB „Distribands baltics“ metu apeliantė veikė kaip ieškovo darbuotoja (t. 1, b. l. 16, 25, 32, 34, 38-42; t. 2, b. l. 33-49).

Dėl žalos, pasireiškusios mokesčių ir baudų sumokėjimu valstybei

Teisėjų kolegijos vertinimu, sandoriais, sudarytais su bendrovėmis, kurios nevykdė jokios veiklos ir jokių prekių, paslaugų ar darbų ieškovui realiai neteikė ir neatliko, ieškovas iš esmės sumažino valstybei mokėtinus pridėtinės vertės bei pelno mokesčius. Jei ne šie fiktyvūs sandoriai, ieškovas, kaip ir bet kuris kitas ūkio subjektas turintis mokestines pareigas valstybei, būtų turėjęs mokėti didesnius mokesčius, todėl visiškai pagrįsta teigti, kad aptariami sandoriai leido ieškovui neteisėtai gauti naudą. Taigi vėlesnis įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius valstybei negali būti laikomas ieškovo žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Pripažinus priešingai, kaip teisingai pastebima apeliaciniame skunde, ieškovo mokestinė pareiga visiškai nepagrįstai būtų perkeliama apeliantei. Dėl aptarto pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti 58 885,55 Lt dydžio pridėtinės vertės ir pelno mokesčius ieškovo žala.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, kad ieškovo patirta žala nelaikytinos baudos, paskaičiuotos už nesavalaikį aptariamų mokesčių sumokėjimą. Jei ne fiktyvūs sandoriai, tokie mokesčiai turėjo ir galėjo būti sumokėti laiku. Nors apeliantė ir teigia, kad ieškovas, nepaisant jos veiksmų, turėjo visas galimybes išvengti baudų pats patikslindamas mokesčių deklaracijas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, esminis dalykas, sąlygojęs tokių baudų atsiradimą, buvo šiurkščiai viešąją tvarką pažeidžiantys ir nusikalstami apeliantės veiksmai, o ne deklaracijų nepatikslinimas. Tokia aplinkybė nagrinėjamu atveju negali pašalinti ar riboti apeliantės atsakomybės (CK 6.253 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 17 665,67 Lt dydžio baudas ieškovo žala.

Dėl žalos, pasireiškusios ieškovo pinigų išmokėjimu pagal fiktyvius sandorius

Šioje byloje nagrinėjamų sandorių pagrindu ieškovas jokių prekių, paslaugų ar darbų negavo. Visgi, pasak apeliantės, šių fiktyvių sandorių dalykus ieškovas gavo iš kitų asmenų, arba tokių sandorių pagrindu jokie mokėjimai neveikiančioms bendrovėms apskritai nebuvo vykdomi, todėl žalos ieškovas nepatyrė. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

Priešingai nei teigiama skunde, baudžiamosios bylos Nr. 1-3160-240/2007 medžiaga neleidžia spręsti, kad atsiskaitymai su UAB „Nasikas“, UAB „Juvikoras“ ir UAB „Altavijus“ nevyko. Pati apeliantė apklausose nurodė (b. b. 2 t., b. l. 58-63, 70-73), kad su šiais asmenimis sudarytų sandorių tikslas buvo „išimti“ iš ieškovo apskaitos pinigus ir jau neapskaitytus naudoti ieškovo veiklai, kad mokėjimai vyko bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais (pastaraisiais apmokant tik dalį konkrečios sąskaitos), kad dalis „išgrynintų“ pinigų buvo sumokami tarpininkams, suteikusiems tokią „paslaugą“. Šias aplinkybes patvirtino ir kitas kaltinamasis (b. b. 2 t., b. l. 86-89, 91-93, 101-104), mokėjimo faktas pagal fiktyvius sandorius taip pat nustatytas specialisto išvadoje (b. b. 1 t., 17-24).

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar mokėjimai pasiekė UAB „Nasikas“, UAB „Juvikoras“ ir UAB „Altavijus“ bei liko šiose bendrovėse. Esminę reikšmę turi tai, kad tokius mokėjimus atitinkančios pinigų sumos dingo iš ieškovo ir jo apskaitos dėl neteisėtų aeliantės veiksmų. Apeliantė neteisėtai pervedusi šiuos pinigus kitiems asmenims nepateikė įrodymų, jog šie pinigai buvo panaudoti ieškovo veikloje ir už juos ieškovas įgijo adekvačią naudą, nors būtent apeliantei, įvertinus visas bylos aplinkybes ir bendruosius teisės principus, tenka tokia įrodinėjimo pareiga (CPK 178 str.). Ta aplinkybė, kad dalis darbų ieškovui, atsakovės teigimu, buvo atlikta kitų firmų neatleidžia atsakovės nuo pareigos atlyginti žalą, kadangi realiai darbus atlikusios firmos turi teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus, o ieškovė turi pareigą už juos sumokėti. Teiginio, kad už realiai atliktus darbus atsakovė darbus atlikusioms firmoms sumokėjo neteisėtai gautais pinigais, atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė.

Tai, kad apeliantei šioje baudžiamojoje byloje nebuvo inkriminuotas ieškovo turto pasisavinimas, nereiškia, jog aptariami pinigai buvo grąžinti ieškovui ar panaudoti jo veikloje. Apeliantė taip pat remiasi baudžiamojo įsakymo teiginiu, kad nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala atlyginta, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tokia atlyginta žala laikytas ieškovo atliktas mokesčių nepriemokų sumokėjimas valstybei (b. b. 2 t., b. l. 54) bei žalos, nesusijusios su aptariamais fiktyviais sandoriais, atlyginimas ieškovui (b. b. 2 t., 52-53). Taigi šios aplinkybės nereiškia, kad ieškovui buvo atlyginta prašoma priteisti žalos dalis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors sandoriai su UAB „Arvasanta“ buvo fiktyvūs, tačiau jose nurodytos pinigų sumos iš tiesų buvo panaudotos ieškovo veikloje (pastato remontui, verpalų įsigijimui). Ši aplinkybė grindžiama ikiteisminio tyrimo, pradėto baudžiamojoje byloje Nr. 1-911-651/2010, dalies dėl ieškovo turto pasisavinimo nutraukimu apeliantės atžvilgiu. Minėta, nutarime nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį, be kita ko, nurodoma, kad visi UAB „Arvasanta“ sąskaitose nurodyti darbai ir prekės ieškovui yra atlikti ir suteiktos, kad, išnaudojus visas įstatymo numatytas galimybes, nenustatyta, jog apeliantei būtų grąžinti UAB „Arvasanta“ pervesti ir perduoti ieškovo pinigai, kuriuos jis būtų pasisavinusi, jog apeliantė ieškovo grynų pinigų nebūtų perdavusi kaip atsiskaitymą už atliktus darbus ir gautas prekes ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, organizavusiam darbų atlikimą ir prekių pateikimą ieškovui, ir juos būtų pasisavinusi. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šių duomenų nepakanka konstatuoti, kad nagrinėjamuose sandoriuose nurodomos sumos iš tiesų buvo panaudotos ieškovo veikloje ir už juos ieškovas įgijo adekvačią naudą (CPK 185 str.). Visų pirma, kaip matyti iš šios baudžiamosios bylos medžiagos, tyrimas buvo sukoncentruotas aiškinantis sukčiavimą mokesčių srityje, o ne ieškovo turto pasisavinimą. Antra, visiškai nebuvo tirta, kuriuo metu buvo atlikti pastato remonto darbai ir įsigyti verpalai bei ar šių darbų bei žaliavų kainos iš tiesų atitiko fiktyviuose sandoriuose nurodytas jų kainas. Trečia, apeliantės nurodomos tikrosios aplinkybės dėl aptariamų darbų atlikimo ir žaliavų įsigijimo yra labai nekonkrečios. Ketvirta, nors apeliaciniame skunde, norint sustiprinti nagrinėjamą argumentą, cituojamas tam tikros baudžiamojo įsakymo vietos, tačiau iš įsakymo matyti, kad šiose vietose teismas tiesiog nurodo apeliantės parodymus (b. b. 4 t., b. l. 5-6).

Negalima sutikti ir su apeliantės vertinimu, kad Kauno apskrities VMI 2009 m. liepos 10 d. sprendime konstatuota, jog prekės, paslaugos ir darbai, nurodyti fiktyviuose sandoriuose su UAB „Josandra“, UAB „Distribands baltics“, UAB „Jolekė“, UAB „Kartrus“, UAB „Myxum“, UAB „Aldevita“, UAB „Living source Vilnius“, UAB „Kreisas“, UAB „Elda ir partneriai“, UAB „Trakai“, UAB „Novum genus“, ieškovui buvo realiai pateikti ir atlikti, tačiau ne šių bendrovių, o kitų asmenų. Teisėjų kolegijos nuomone, toks vertinimas neturi jokio pagrindo, nes nurodytos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos – tirta, ar sandoriai yra realūs būtent su aukščiau nurodytomis bendrovėmis. Iš mokestinio patikrinimo medžiagos (t. 2, b. l. 33-48, 56-60) matyti, kad ir šių fiktyvių sandorių pagrindu buvo iš ieškovo apskaitos buvo „išimami“ pinigai, o apeliantė patikimai neįrodė, jog tokie pinigai buvo panaudoti ieškovo veikloje ir ieškovas už juos įgijo adekvačią naudą.

Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 448 369,08 Lt sumą pripažino ieškovo žala.

Dėl už žalą atsakingo asmens

Dauguma fiktyvių sandorių apeliantė sudarė veikdama kaip ieškovo generalinė direktorė ar prokuristė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tokie apeliantės veiksmai nesuderinami su jai tekusiomis pareigomis. Nors skunde įrodinėjama, kad už sandorius, sudarytus apeliantei esant prokuriste, atsakingas ir tuometis ieškovo generalinis direktorius bei valdyba, su tokia pozicija negalima sutikti. Prokūra apeliantei buvo pavesta vykdyti ieškovo vadovo funkcijas (t. 1, b. l. 42). Visus fiktyvius sandorius sudarė būtent apeliantė, būtent pati apeliantė tiesiogiai ar per jai pavaldžius asmenis atliko mokėjimus realiai neveikiančioms bendrovėms. Nei baudžiamųjų bylų, nei mokestinio patikrinimo medžiagoje nėra patikimų duomenų, kad tokie neteisėti veiksmai buvo atliekami tuomečio generalinio direktoriaus ar valdybos įpareigojimu, šių asmenų atsakomybės klausimas ikiteisminiuose tyrimuose nebuvo keliamas. Tuo tarpu nepakankama apeliantės kontrolė, nustačius, kad jos veiksmai akivaizdžiai pažeidė viešąją tvarką, buvo nusikalstami, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas netaikyti apeliantei atsakomybės ar ją sumažinti (CK 6.253 str. 1 d.).

Fiktyvius sandorius su UAB „Josandra“ ir UAB „Distribands baltics“ apeliantė sudarė veikdama ne kaip ieškovo generalinė direktorė ar prokuristė, o, kaip, jos teigimu, eilinė ieškovo darbuotoja. Teisėjų kolegijos nuomone, toks apeliantės statusas tebuvo formalus, visuma bylos aplinkybių patvirtina, kad ji faktiškai vadovavo ieškovui. Tačiau net pripažinus, jog aptariamu atveju žalos atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal materialinės atsakomybės normas, galima konstatuoti, jog yra visos sąlygos tokiai apeliantės atsakomybei kilti: žala padaryta neteisėta veika, egzistuoja priežastinis ryšys ir kaltė, žalos padaryta darbo santykių metu ir yra susijusi su darbo veikla (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 246 str.). Visi fiktyvūs sandoriai buvo sudaryti ir mokėjimai pagal juos atlikti tyčia, todėl apeliantei taikytinos materialinės atsakomybės dydis neribojamas (DK 255 str.).

Nusikalstamos veikos, už kurias nuteista atsakovė ir kartu su ja nusikaltę asmenys, iš esmės, yra savanaudiško pobūdžio. Neteisėtais veiksmais galutiniame rezultate buvo siekiama gauti pinigus ir juos skirti ne ieškovui, valstybei ar kitiems asmenims, o pasisavinti ir taip asmeniškai praturtėti.

Apeliantei tinkamai neįrodžius, kad neteisėtus veiksmus ji atliko kitų tuomečių ieškovo organų pavedimu, kad iš ieškovo paimti pinigai buvo panaudoti jo veikloje ir už šiuos pinigus ieškovas gavo adekvačią naudą, nėra pagrindo kelti kitų asmenų atsakomybės klausimą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė įtraukti į bylą buvusio ieškovo generalinio direktoriaus įpėdinius. Apeliantės argumentas, kad ieškovas žinojo apie fiktyvius sandorius bei jiems pritarė, grindžiamas ieškovo pozicija baudžiamojoje byloje Nr. 1-3160-240/2007, tuo, kad apeliantei, nepaisant tyrimų dėl neteisėtų veiksmų, buvo keliamas atlyginimas. Tačiau šios aplinkybės vertintinos kritiškai, nes tuo metu ieškovui faktiškai vadovavo ir jo reikalus tvarkė pati apeliantė, tarp jos ir pagrindinio ieškovo akcininko, buvo glaudūs santykiai.

Dėl ieškinio senaties

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo ieškinio senaties instituto taikymo.

Ieškovui žala dėl baudų už nesavalaikį mokesčių sumokėjimą atsirado tik 2009 m., kai buvo baigtas mokestinis patikrinimas, paskaičiuotos baudos ir jos sumokėtos valstybei. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas akivaizdžiai nepraleistas (CK 1.127 str. 1 d.). Vertinant ieškinio senatį dėl žalos, kylančios iš 2003 – 2005 m. sudarytų fiktyvių sandorių, svarbus faktas yra tas, kad, minėta, tuo laikotarpiu ieškovui faktiškai vadovavo ir jo reikalus tvarkė pati apeliantė. Be to, neteisėtos apeliantės veikos bei ieškovo žala iš esmės buvo konkretizuotos tik Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. baudžiamajame įsakyme bei Kauno apskrities VMI 2009 m. birželio 30 d. patikrinimo akte ir 2009 m. liepos 10 d. sprendime dėl šio akto patvirtinimo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ieškinio senaties terminą susiejo su sprendimų priėmimu. Kita vertus, net pripažinus, kad ieškinio senatis dalies reikalavimų atžvilgiu yra praleista, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje situacijoje būtų buvęs aiškus pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.).

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti. Keistina tik ta sprendimo dalis, kuria ieškovo žala pripažinti sumokėti mokesčiai, – priteistas žalos atlyginimas mažinamas iki 466 034,74 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus sprendimą, keistinas pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 str. 5 d.). Apeliantė patyrė 4 235 Lt dydžio atstovavimo išlaidas (t. 5, b. l. 9), o ieškovo bylinėjimosi išlaidos, kurias teismas pripažino pagrįstomis, siekia 13 530 Lt. Laikytina, kad buvo patenkinti 89 proc. ieškinio reikalavimų, todėl apeliantė turi teisę į 466 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškovas – į 12 042 Lt (CPK 93 str. 2 d.).

Apeliantė už skundą sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio, o likusios mokesčio dalies – 8 749 Lt – mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (t. 5, b. l. 69-70). Įvertinus patenkintą skundo dalį, apeliantė turi teisę į 1 017 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodo patyręs apeliaciniame procese 13 632,45 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 5, b. l. 118-125), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jos akivaizdžiai per didelės ir mažintinos iki protingo dydžio – 2 000 Lt (CPK 98 str. 2 d.). Tokiu būdu ieškovas turi teisę į 1 780 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, apeliantė ieškovui turi atlyginti 13 822 Lt dydžio išlaidas. Apeliantė valstybei taip pat turi sumokėti 8 749 Lt žyminio mokesčio.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą, priteisiant ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „BARKER TEXTILES“ (į. k. 111727482) iš atsakovės I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 466 034,74 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt šešis tūkstančius trisdešimt keturis litus ir 74 ct) žalos ir 13 822 Lt (trylika tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 479 856,74 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis litus ir 74 ct).

Priteisti valstybei iš atsakovės I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8 749 Lt (aštuonis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

TeisėjaiDanutė MilašienėVytas MiliusVigintas Višinskis