Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei - advokatei Svietlanai Baracevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui R. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama kas mėnesį priteisti iš atsakovo po 600,00 Lt dukters A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Paaiškino, kad atsakovas visiškai nesirūpino besilaukiančios kūdikio ieškovės išlaikymu, o vėliau, gimus vaikui, neteikė vaikui reguliaraus išlaikymo, nesirūpino dukra ir jos poreikiais. Su atsakovu išsiskyrė 2012 metų pradžioje ir nuo to laiko vaiko tėvas dukterimi nesidomėjo, neteikė jokios paramos, todėl mergaitę tenka, padedant ieškovės tėvams, vienai ieškovei išlaikyti. Kadangi atsakovas yra pripažinęs A. tėvystę, privalo materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nurodė, kad dabartinė ieškovės materialinė būklė yra prasta, nes iki vaiko gimimo niekur nedirbo, o dabar faktiškai prižiūri kūdikį. Ieškovė su vaiku praktiškai yra išlaikoma savo tėvų. Pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra socialinė pašalpa ir jokių kitų pajamų šaltinių neturi. Kadangi ir toliau šalių vaiku teks labaiau rūpintis tik ieškovei, kurios įsidarbinimo galimybės dėl mažamečio vaiko yra ribotos, reikia nustatyti kiekvieno iš tėvų dalį dukters išlaikyme. Vaiko minimaliems poreikiams patenkinti ieškovė ir jos tėvai išleidžia apie 850 Lt. Ieškovė yra įsitikinusi, jog vaiko tėvas gali paremti prašoma suma. Kadangi atsakovas nevykdo pareigos geranoriškai materialiai išlaikyti savo dukrą, ieškovė prašo teisminės gynybos.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas asiliepimu su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, jog sutiktų vaikui kas mėnesį skirti 300 Lt išlaikymą. Tuo tikslu neprieštarautų šiai sumai sudaryti taikos sutartį. Paaiškino, kad dirbdamas užsienyje, gaudavo nereguliarų darbo užmokestį. Su ieškove buvo sutarę, kad, esant galimybei, jis siųsiąs pinigus į priekį. Ieškovė nutylinti ieškinyje tą faktą, kad jis, 2012 m. gegužę grįžęs į Lietuvą, siuntė dukrelei A. pinigus į ieškovės Swedbanko sąskaitą. Teigė, kad dėl nurodytos 300 Lt sumos su ieškove yra sutarta ir rengiama taikos sutartis (b.l.20).

Iš byloje pateiktų įrodymų ir paaiškinimų matyti, jog šalims nesant santuokoje (duomenys neskelbtini) yra gimusi duktė A. G., kuri iki pilnametystės turi būti tėvų išlaikoma bei globojama (b.l.8). Šalys nuo 2012 metų pradžios gyvena atskirai. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad ieškovė su dukrele gyvena pas savo tėvus, o atsakovas gyvena ir uždarbiauja Ispanijoje (b.l.13). Šalys jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto Lietuvos Respublikoje neturi. Ieškovei yra išmokėta per 2011-06-01 iki 2011-07-01 vienkartinė 1430 Lt ir nuo 2011-06-27 iki 2012-01-01 mėnesinės (97,50 Lt) išmokos vaikui (b.l. 9). Taip pat nuo 2012-02-01 iki 2012-03-01 ieškovei paskirta 350 Lt socialinė pašalpa (b.l.10).

Byloje nėra duomenų, jog atsakovas gera valia būtų ieškovei siūlęs ar teikęs pastovias lėšas vaiko išlaikymui (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Pateikęs atsiliepimą, nepridėjo rašytinių įrodymų apie turimus išlaikytinius, gaunamas pajamas, siųstus pinigus mergaitės išlaikymui ar taikų su ieškove susitarimą (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Sodros duomenimis R. G. nuo 2010-12-16 iki 2011-02-28 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju (b.l.36-37). Kitų duomenų apie atsakovo pajamas ar turimą turtą byloje nepateikta. Faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, jog atsakovas oficialiai nepilnametei dukrai išlaikymo neteikia (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Ieškovė vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 850,00 Lt: maistas (mišinukai, daržovės, mėsa, vaisiai, sultys, varškė ir kt.) – 250 Lt; higienos reikmenys (sauskelnės, drėgnos servetėlės, šampūnas, kūdikio odos priežiūros priemonės) – 150 Lt; medikamentai (vaistai, vitaminai) – 100 Lt; rūbai, avalynė – 300 Lt; žaislai, lavinimo priemonės – 50 Lt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalies normose numatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1 dalis).

Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 850,00 Lt. Pažymėtina, kad, aiškinant ir taikant šeimos teisės normas, susijusias su išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymu, atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 ir 2 dalis). Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Darytina išvada, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, ir nesant duomenų apie jo ligą, vadinasi, esant veiksniam ir atsakingam savo, kaip esamų ir būsimų vaikų tėvo įsipareigojimams, privalo dirbti, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai).

Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių paaiškinimus, ieškinys visiškai tenkintinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Taip pat, įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikoje 2011 m. rugsėjo mėnesį vartotojų kainų indeksas, palyginti su 2003 metų sausio mėnesiu, sudarė 139,2, t.y. vartotojų kainos padidėjo 39,2 procento, objektyviai įvertinus nepilnametės A. G. poreikius ir šeimos galimybes, teismo įsitikinimu, šiuo laikmečiu, išlaikymo dydis 600,00 Lt yra laikomas realiu ir pagrįstu bei yra pakankamas, kad būtų užtikrinamas minimalus vaiko vystymasis, t. y. priteistinas nepilnamečio vaiko išlaikymas nuo ieškovės prašomo momento, nes šalys neteko galimybės gyventi kartu ir bendrai rūpintis nepilnamečiu vaiku (Civilinio kodekso 3.192, 3.196, 3.200 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos (700 Lt) yra pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, todėl ieškovei priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 88, 93, 96 straipsniai).

Žyminis mokestis valstybei (600 Lt x 12 mėn.= 7200 Lt – 3 procentai žym.mok.= 216,00 Lt) priteistinas iš atsakovo, nes ieškovė įstatymu nuo šio mokesčio yra atleista (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė vaiko tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 96, 259, 260, 265, 268, 270, 271, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priteisti nuo 2012 m. kovo 1 d. iš R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą esant (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 600,00 Lt (šeši šimtai Lt ir 00 ct) dukters A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės;

nepilnametės A. G. tėvo R. G. teikiamų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama jos motina A. Š.;

priteisti iš R. G. 700,00 Lt (septyni šimtai Lt ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų A. Š..

Žyminį 216,00 Lt (du šimtai šešiolika Lt ir 00 ct) mokestį valstybei priteisti iš R. G., mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB (nurodyti mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą „5660“).

Sprendimą dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimą nuo jo paskelbimo dienos galima per 30 dienų apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.