- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- e1-1945-1181/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18837-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zina Vilnienė
- Kaltinamasis
- J. O.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2–ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. O., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, turintis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. O. 2023 m. gegužės 24 d., apie 18.44 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais J. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
J. O. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gegužės 24 d., apie 18.44 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), važiavo su buvusios sutuoktinės G. O. vardu įregistruotu automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus. Dėl savo veiksmų jis labai galisi. Sėdo už vairo išgėręs, nes paskambino buvusi žmona G., sakydama, kad labai reikia automobilio, jie su gimine tuo metu minėjo (duomenys neskelbtini) paminėjimą. Apie tai, kad yra išgėręs alkoholinių gėrimų, o būtent gėrė degtinę, buvusi sutuoktinė neįtarė ir nežinojo. Automobilis reikalingas buvusiai sutuoktinei, su kuria veda bendrą ūkį, bet yra oficialiai išsituokę, nes tą automobilį naudos sūnus, jis sutuoktinę į darbą, nes ji dirba (duomenys neskelbtini). Labai apgailestauja, jo sveikatos būklė yra labai prasta, nes serga (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) ir šis automobilis reikalingas jį vežti į (duomenys neskelbtini) klinikose atliekamą (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad šis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Liudytojas E. K. (E. K.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gegužės 24 d. patruliavo ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) G. B. (G. B.). Patruliavimo metu, apie 18.44 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Maxima“ sulaikytas neblaivus vairuotojas, kuris padarė eismo įvykį. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko liudininkas R. G., kuris paaiškino, kad matė, kaip automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulomis, įvažiavo į stovintį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėjo važiuoti į priekį. Todėl šis priėjo prie minėto automobilio ir pastebėjo, kad vairuotojas galbūt yra neblaivus, ištraukė automobilio raktelius ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. R. G. nurodė asmenį, kuris stovėjo prie „Toyota“ automobilio, kurį vairuodamas padarė eismo įvykį. Jis priėjo prie nurodyto asmens automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė ir paprašė, kad šis pateiktų asmens ir automobilio dokumentus. Minėtas asmuo pateikė J. O. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Bendraujant su J. O. nuo šio sklido specifinis alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, todėl įtaria, kad vairuotojas yra galbūt neblaivus, todėl jo porininkas alkotesteriu patikrino J. O. blaivumą. Pirmu pūtimu 18.58 val. nustatytas 2,26 prom. girtumas ir antru pūtimu 19.15 val. taip pat nustatytas 2,26 prom. girtumas. Kadangi J. O. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir padarė eismo įvykį, buvo surinkta medžiaga, apžiūrėta transporto priemonė, kurioje ant galinės sėdynės buvo 0,5 l talpos degtinės butelis „Bajorų“, kuriame buvo 0,1 l skaidraus skysčio. Surinkta medžiaga perduota Vilniaus apskrities Reagavimo valdybos (toliau – ir RV) (duomenys neskelbtini). J. O. įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus apskrities VPK 1-ąjį policijos komisariatą (toliau – ir PK). Transporto priemonė priverstinai buvo nuvežta į laikino saugojimo aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21.
Liudytojas R. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gegužės 24 d., apie 18.40 val., išėjo iš maisto prekių parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), ir ėjo per automobilių stovėjimo aikštelę link savo automobilio, tuo metu išgirdo lūžtančio plastiko garsą, atsisukęs pamatė, kad automobilis „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su galu atsitrenkė į kito automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekį, kuris stovėjo, automobilio vairuotojo nebuvo. Jis priėjo prie „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio ir pamatė, kad automobilyje sėdi du žmonės: vienas keleivio pusėje ir vairuotojas. Automobilio vairuotojas atrodė įtartinai, elgėsi neadekvačiai. Minėtas automobilio vairuotojas neišlipo pasižiūrėti, kokius apgadinimus kitam automobiliui padarė, o toliau bandė vairuoti. Į raginimus nejudėti, nevažiuoti nereagavo. Jam kilo įtarimas, kad vairuotojas yra galbūt apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jis pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Kol bendravo telefonu su policijos pareigūnais, automobilio „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pradėjo važiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės. Jis sakė, kad šis nevažiuotų, užstojo kelią, bet minėtas vairuotojas nestojo, galiausiai jis pasitraukė šiek tiek į šoną, tada priėjęs prie vairuotojo durelių jas atidarė ir pasakė, kad niekur nevažiuotų. Jis nematė, iš kur prie jų priėjo vyras, jis negali nurodyti šio duomenų, nes nepažįsta, ir staigiu judesiu ištraukė iš automobilio „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), spynelės raktelius. Kai automobilis sustojo, keleivis, buvęs automobilyje, kažkur pasišalino, o vairuotojas išlipo iš automobilio pasižiūrėti padarytus apgadinimus. Jis gali tiksliai pasakyti, kad automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent tas vyras, kurį jis nurodė policijos pareigūnams.
Liudytoja G. O. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai, nes ji yra šio automobilio savininkė ir duoda naudotis savo šeimos nariams – sūnui V. O. ir savo buvusiam vyrui J. O., su kuriuo veda bendrą ūkį ir gyvena kartu, bet yra oficialiai išsituokę (duomenys neskelbtini). Buvęs sutuoktinis J. sunkiai susirgo (duomenys neskelbtini) ir gavo (duomenys neskelbtini) ir nustatytas (duomenys neskelbtini). Ji buvo namuose ir sulaukė skambučio iš savo buvusio sutuoktinio, kuris turi vairuotojo teises, kad jį sulaikė policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad jis vairavo išgėręs jos automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jai tai sukėlė nuostabą, nes buvęs sutuoktinis J. niekuomet nesėsdavo išgėręs už vairo, nes jis ilgą laiką negėrė dėl savo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi, J. neneigė vairavimo fakto išgėrus, o tai padarė iš sielvarto, bet gėrė alkoholinius gėrimus, nes minėjo praėjusį mėnesį po (duomenys neskelbtini), kas tiksliai jam nutiko, kodėl jis išgėrė ir pats pasakyti, paaiškinti šiuo metu negali. Šiuo metu jis labai pergyvena ir nori, kad kuo greičiau ši byla baigtųsi, labai gailisi dėl savo girto sėdimosi už automobilio vairo ir vairavimo. Ji tikrai nežinojo, kad jis gali sėsti už vairo išgėręs, tai jai buvo taip pat didelis šokas. Prašo minėtą automobilį grąžinti jai, nes reikalingas darbo tikslais, dirba (duomenys neskelbtini) ir reikia važiuoti į darbą, ir vyrą kas mėnesį vežti į (duomenys neskelbtini) klinikų (duomenys neskelbtini), tai jai padeda daryti sūnus, kuris turi vairuotojo teises. Pasižada savo automobilio neparduoti ir nemažinti jo vertės, o saugoti iki kol byloje bus priimtas procesinis sprendimas.
Iš 2023 m. gegužės 24 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad J. O. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0008 pirmu tikrinimu J. O. 18.58 val. nustatytas 2,26 promilių girtumas, o antru tikrinimu 19.15 val. – 2,26 promilių girtumas.
Iš alkotesterio rodmenų kvitų matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARCK-0008 2023 m. gegužės 24 d. 18.58 val. J. O. nustatytas 2,26 promilių girtumas, o 19.15 val. nustatytas 2,26 promilių girtumas.
Iš patikros sertifikato Nr. 1937285 matyti, kad alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARCK-0008 patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. lapkričio 16 d.
Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas – G. O., gimusi (duomenys neskelbtini) m., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio ,,Toyota Avensis Verso“ (2004 m.) vertė 2023 m. gegužės mėn. duomenimis yra 2 379 Eur su PVM.
Iš 2023 m. gegužės 24 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: galinis bamperis.
Iš 2023 m. gegužės 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. O. pateikė savo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. O. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. O. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. O. 2023 m. gegužės 24 d., apie 18.44 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo J. O. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. O. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. J. O. pareiškė prašymą sumažinti baudos dydį ir paskirstyti mokėti dalimis 2 metams, taip pat prašo sumažinti ir išieškotino automobilio vertės dydį, kadangi automobilio vertė yra ne didesnė kaip 500 Eur, automobilis nusidėvėjęs ir jį reikia nuolat remontuoti. J. O. papildomai nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir gauna (duomenys neskelbtini) Eur dydžio (duomenys neskelbtini) pensiją.
Dėl J. O. skirtinos bausmės
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę J. O., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), susijęs su transporto eismo saugumu, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.
Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam J. O. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis J. O. iki BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau nėra teistas, paskutinį kartą baustas administracine tvarka 2021 m. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina teigiamai ir vertintinos jam palankiai. Be to, teismas įvertina ir J. O. asmenybę – yra senyvo amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turintis (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė J. O. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – J. O. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. O. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Atsižvelgęs į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, įvertinęs tai, kad kaltinamojo sveikatos būklė yra prasta, J. O. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, paties teigimu, gaunantis (duomenys neskelbtini) Eur dydžio (duomenys neskelbtini) išmoką, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, teismas mano, kad prokurorės siūlomas bausmės dydis (75 MGL) (3 750 Eur)) yra per didelis, todėl yra mažintinas. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamąjam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per švelni ar per griežta.
J. O. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, nustatant 2 metų baudos sumokėjimo terminą. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnyje. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas, vadovaudamasis BVK 6 straipsnio 2 dalimi, įvertindamas paskirtos baudos dydį, kaltinamojo amžių, jo sveikatos būklę ir turtinę padėtį – kaltinamasis yra nedirbantis, paties teigimu, gaunantis (duomenys neskelbtini) Eur dydžio (duomenys neskelbtini) išmoką, daro išvadą, kad nustatytas dviejų mėnesių po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas, todėl yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos baudos bausmės savanoriško mokėjimo laikotarpį – 24 mėnesius. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę J. O. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė vidutinį girtumo laipsnį, kuris yra artimas sunkiam girtumo laipsniui. Taigi jis padarė ypač pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams ir jų turtui. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo būdamas neblaivus, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2023 m. gegužės 31 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam J. O., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Regitra“ duomenimis priklauso G. O. Įvertinus aplinkybę, kad automobilis „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo, kad automobiliu kaltinamasis naudosis būdamas neblaivus, svarstytinas klausimas dėl minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo J. O. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. O. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės „Toyota Avensis Verso“ (2004 m.) vertė 2023 m. gegužės mėnesio duomenimis siekia 2 379 Eur (su PVM), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė „Emprekis“, kurioje aktualaus automobilio kaina 2023 m. gegužės mėn. nustatyta 2 379 Eur su PVM, neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo. Kaltinamasis, teigdamas, kad šio automobilio vertė yra apie 500 Eur, tai pagrindžiančių duomenų nepateikė.
Kaltinamajam J. O. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintini, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. O. skirti galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti J. O. 24 (dvidešimt keturių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, paskirti J. O. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 31 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. O. transporto priemonės „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 379 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus).
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti valstybės įmonei „Regitra“.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.