Kauno apylinkės teismo sprendimas

ieškovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui ir atsakovui A. D. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos ieškinį atsakovui A. D. dėl žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį ieškovui pranešta tinkamai. Ieškovas teismui apie jo atstovo negalėjimą atvykti į teismo posėdį pateisinančias priežastis nepranešė, teismo posėdžio atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį atsakovui pranešta tinkamai. Atsakovui išaiškinta teisė dalyvauti teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu, tačiau atsakovas pageidavimo pasinaudoti šia teise neišreiškė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kompensaciją išmokėjusios institucijos – Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atgręžtinio reikalavimo, nukreipto į žalą padariusį asmenį atsakovą A. D.. Bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnas D. R. 2014-06-21 atsakovo buvo sužalotas tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, jo tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojingumu ir rizika. Šiam pareigūnui išmokėta 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už sužalojimą, patirtą einant tarnybines pareigas, iš viso 7 164,36 Eur (b. l. 16, 17, 86-89). Taigi pareigūnui D. R. dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų kilusi žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto alternatyviu būdu, nustatytu 2000-04-18 įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 44 str. 3 d.

LR VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija 2015-03-10 nustatė, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2014-06-21, ir pareigūno D. R. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys ir padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas (b. l. 15). Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui D. R. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2015-05-29 įsakymu buvo sumokėta 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (b. l. 16). Byloje nustatyta, kad kompensacija Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnui buvo sumokėta būtent dėl nosikaulio lūžimo, kuris buvo įvertintas kaip lengvas kūno sužalojimas, patirtas tarnybos metu, šių aplinkybių atsakovas byloje neginčijo. Be to, atsakovas įsiteisėjusiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-02-05 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl to, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, 2014-06-21 užpuolė D. R., atliekantį savo tarnybines pareigas, ir smogė D. R. ne mažiau trijų kartų kumščiu į veidą bei tokiu būdu padarė nukentėjusiajam pareigūnui D. R. muštinę žaizdą nosyje ir apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą kairiajame dilbyje, atvirą nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusiojo tarnybinių pareigų vykdymo (b. l. 33-37). Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą byloje nereikia įrodinėti aplinkybių dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėti veiksmai, jų pasekmės – pareigūno sužalojimas, lėmęs pareigos ieškovui išmokėti pareigūnui kompensaciją atsiradimą, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių bei atsakingo asmens kaltė (Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniai).

Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 p. įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nustatyta tvarka. Dėl tarnybos nukentėjusiems pataisos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes pataisos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taip pat galima taikyti CK 6.290 str. 3 d., kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d., atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ši teisės norma aiškintina taip, jog valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d. asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be Civiliniame kodekse nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija), žala gali būti atlyginama ir kitais – alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Tokie atvejai paprastai įtvirtinti ne civilinius teisinius santykius reglamentuojančiuose, bet viešosios teisės aktuose. Vienas alternatyvių žalos atlyginimo būdų yra žalos atlyginimas remiantis žalos dydžio nustatymo metodikomis. Tokiu būdu žala atlyginama ne individualizuotai, bet remiantis standartizuotais kriterijais; tai reiškia, kad toks žalos atlyginimas gali atitikti realiai padarytos žalos dydį, bet gali jo ir neatitikti – būti mažesnis ar didesnis. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatydamas išmokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį sąlygą, numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013, 2017-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).

Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti realiai pareigūno D. R. patirtos žalos dydį. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis. CK 6.283 str. 1 d. numato, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 2 d.). Preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama. Pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija. Šiuo atveju atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš jo teismo nuosprendžiu buvo priteista turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiam pareigūnui. Nustatyta, kad 2015-02-05 teismo nuosprendžiu iš atsakovo A. D. priteista D. R. 28,04 eurai turtinei žalai ir 579,24 eurai neturtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš bylos duomenų, be tiesiogiai iš atsakovo, t. y. kalto asmens, pareigūnui teismo nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo, pareigūnas taip pat gavo piniginę kompensaciją iš ieškovo dėl to, kad sveikatos sutrikdymas buvo patirtas tarnybos metu.

Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškusi reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui pataisos įstaiga turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam pataisos įstaigos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Jeigu atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti šią aplinkybę, nes pagal CPK 178 str. šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnui D. R. išmokėta jo 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais, nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Ieškovas ieškiniu prašomos priteisti patirtos žalos dydį grindė specialių teisės aktų pagrindu pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017-09-06 nutartimi (b. l. 59-61) šalims pasiūlyta pateikti žalos dydį patvirtinančius papildomus įrodymus. Ieškovas pateikė papildomus įrodymus – duomenis apie pareigūno D. R. gautą vidutinį darbo užmokestį iki patirto sužalojimo ir duomenis apie kompensacijos išmokėjimą. Atsakovas pateikė duomenis apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus teismo nuosprendžio pagrindu.

Pagal CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str. šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnas realiai patyrė žalą – jam buvo sutrikdyta sveikata – padarytas atviras nosies kaulų lūžis, po atsakovo neteisėtų veiksmų liko sveikatos pakitimai – kairio lūpos kampo 1 cm randas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnas D. R. šiuo metu yra darbingas, dirba Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-o sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininku (b. l. 10), duomenų, kad šiai dienai pareigūnui po atsakovo padaryto sužalojimo yra išlikę žymūs liekamieji reiškiniai į bylą nepateikta. Ieškovas taip pat nepateikė teismui duomenų apie pareigūno D. R. nedarbingumo laikotarpį po atsakovo nusikalstamų veiksmų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į pareigūnui padaryto sužalojimo pobūdį ir laipsnį (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas) neturi pagrindo spręsti, kad nedarbingumas truko ilgiau nei keturis mėnesius. Nustatydamas padarytos žalos dydį, teismas atsižvelgia į bylos aplinkybes – į pareigūno sužalojimo laipsnį, tikėtiną gydymo trukmę, turėjusią įtakos negautoms pajamoms, pareigūno vidutinį mėnesinį darbo užmokestį iki sveikatos sutrikdymo (597,03 Eur), taip pat į aplinkybes, kad nukentėjęs asmuo patyrė su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas, be to, jam įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra priteistas 28,04 eurų turtinės ir 579,24 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, teismas neturi pakankamo pagrindo pripažinti, kad D. R. realiai patirta žala dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų atitinka jam išmokėtos kompensacijos, apskaičiuotos vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais, dydį (7164,36 Eur) ir konstatuoja, kad ieškovo iš atsakovo prašomas priteisti žalos atlyginimas mažintinas ir nagrinėjamu atveju nustatytinas 5000 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimas, kuris priteistinas iš atsakovo ieškovui (CK 6.283 str., 6.249 str. 1 d.).

Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį buvo atleistas pagal CPK 83 str. 1 d. 10 p., atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo priteistina 150 Eur žyminio mokesčio Valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 5000 eurų (penkis tūkstančius eurų 00 ct) turtinei žalai atlyginti ieškovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai.

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas - 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.