Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1756-1064/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-29
Bylos Nr.: eI3-1756-1064/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-06579-2023-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai

Administracinė byla Nr. eI3-1756-1064/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06579-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 29 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir Invega; pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra; CPVA) 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. FE1842-00 ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjos teigimu, ji įgyvendina bei administruoja finansines ir kitokio pobūdžio paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui priemones, todėl pareiškėjos veiklai vykdyti Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria Europos Sąjungos fondų techninės paramos lėšų bei valstybės biudžeto lėšų. Viena iš veiklų, kurioms įgyvendinti yra skiriama techninė parama, yra Invegai priskirtų ES fondų investicijų administravimo funkcijų vykdymas, t. y. pagal pareiškėjos vykdomą projektą Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0010 „UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ – veiksmų programos administravimas“ (toliau – ir Projektas).

Pareiškėja paaiškina, kad ji nuo 2003 metų naudoja informacinę sistemą, kuri sukurta Navision produkto pagrindu. Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 19 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Informacinės sistemos (Navision) priežiūros, konfigūravimo ir programavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 177783) (toliau – ir Pirkimas), kuriuo buvo siekiama įsigyti 200 000 Eur vertės atitinkamų IT paslaugų, kurios būtų teikiamos 36 mėnesių laikotarpiu. Pirkimui pasiūlymus pateikė du tiekėjai, o laimėjusiu pasiūlymu pripažintas UAB „Columbus Lietuva“ pateiktas pasiūlymas. Pareiškėja ir UAB „Columbus Lietuva“ 2016 m. lapkričio 2 d. sudarė Informacinės sistemos (Navision) priežiūros, konfigūravimo ir programavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 16-3-279/2016 (toliau – ir Sutartis).

Pareiškėja nurodo, kad 2020 m. gegužės 7 d. CPVA informavo pareiškėją, kad atrinko jos vykdytą Pirkimą pakartotiniam įvertinimui ir CPVA kilo įtarimas, kad Pirkimo sąlygų 14.6 punkto reikalavimas tiekėjui per pastaruosius 3 metus būti įvykdžius 140 000 Eur atitinkamų paslaugų sutartį yra perteklinis ir apriboja potencialių tiekėjų galimybes teikti pasiūlymus, bei kad Pirkimo sąlygų 14.9 punkto reikalavimas gauti UAB „Columbus Lietuva“ sutikimą atlikti programos modulių modifikavimo ir programavimo paslaugas yra perteklinis ir riboja konkurenciją, todėl CPVA pradėjo pažeidimo tyrimą Projekte. CPVA 2020 m. gruodžio 3 d. sprendime padarė išvadą, kad Invega Pirkimo sąlygų 14.6 ir 14.9 punktuose nustatė perteklinius ir nepagrįstus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus. 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu CPVA taip pat nusprendė taikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės ir pripažino 12 100 Eur esant netinkamų finansuoti išlaidų suma bei įpareigojo Invegą grąžinti 7005,10 Eur.

Pareiškėjos teigimu, ji pateikė skundą dėl CPVA 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjos skundą atmetė, tačiau pareiškėjai pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjos skundą 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino CPVA 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. IT01.18.

Pareiškėja nurodo, kad CPVA, atsižvelgdama į tai, kad jos 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. IT01 buvo panaikintas, informavo pareiškėją, kad atnaujina pažeidimo tyrimą, o 2023 m. vasario 23 d. pareiškėjos paprašė papildomos informacijos, kurią pareiškėja 2023 m. kovo 1 d. pateikė CPVA. Pareiškėja gavo CPVA 2023 m. balandžio 21 d. Sprendimą, kuriuo CPVA be kita ko nurodė, jog pareiškėja, Pirkimo sąlygų 14.9 punkte nustatydama kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui turėti UAB „Columbus Lietuva“ raštišką patvirtinimą, kad tiekėjas turi ir (ar) jam bus suteiktos reikiamas teisės Invegos informacinės sistemos (Navision) programinių produktų modifikavimui ir (ar) programavimo darbams atlikti, nesilaikė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 60 punkto nuostatų, pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalį, 85 straipsnio 2 dalies nuostatas bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus bei VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslo įgyvendinimą. Sprendime CPVA nurodė taikanti 10 proc. finansinę korekciją, t. y. nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 24 200 Eur bei pareikalavo pareiškėją grąžinti jau išmokėtus 7 240,59 Eur.

Pareiškėjos teigimu, CPVA, pakartotinai atlikusi tyrimą Sprendime nepagrįstai nurodė, kad Pirkimo sąlygų 14.9 punktas reikalavimas buvo perteklinis, neproporcingas, pažeidė konkurenciją. Pareiškėja pabrėžia, kad CPVA teiginiai nurodomi neatsižvelgiant į Pirkimo objektą, nepagrįstai perkeliant tiekėjų pareigas perkančiajai organizacijai ir neatsižvelgiant į teismų praktiką. Be to, Sprendime CPVA pritaikė ir neproporcingą finansinę korekciją.

Pareiškėja nurodo, kad ji papildė Pirkimo sąlygas 14.9 punktu: Tiekėjas turi turėti teisę atlikti visų Invegos turimų MS Dynamics NAV sistemos objektų (modulių) priežiūrą, konfigūravimo ir programavimo darbus, įskaitant ir turimų Navision sistemų objektų programinio kodo modifikavimą. Esamų informacines sistemos (Navision) specialiųjų modulių autorius ir atitinkamų licencijų turėtojas yra UAB „Columbus Lietuva“. Pirkimo sąlygų 14.9 punkte pareiškėja taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog esamų specifinių modulių priežiūrai ir modifikacijai reikalingi speciali MS Dynamics NAV arba lygiavertė licencija ir UAB „Columbus Lietuva“ raštiškas patvirtinimas, kad tiekėjui esant poreikiui bus suteikta teisė atlikti esamos programos dalių (modulių) modifikavimo ir (ar) programavimo darbus, tiekėjas privalo pateikti minėtą pažymą ir UAB „Columbus Lietuva“ patvirtinimą.

Pareiškėja nesutinka su CPVA vertinimu, kad Pirkimo sąlygų 14.9 punktas yra perteklinis, neproporcingas ar pažeidžiantis konkurenciją, o CPVA nepagrįstai traktavo, kad pareiškėja galėjo gauti sutikimą pati. Pareiškėjos teigimu, anksčiau teikdama paslaugas UAB „Columbus Lietuva“ pagal pareiškėjos poreikius pritaikė MS Dynamics NAV funkcionalumą, papildė ir modifikavo programinį kodą, taip sukurdama naujus modulius. UAB „Columbus Lietuva“ sukurti pritaikymai yra šio asmens kūrinys, jo intelektinė nuosavybė, kuria pareiškėjai naudotis vidaus verslo reikmėms UAB „Columbus Lietuva“ suteikė amžiną teisę, tačiau modifikuoti, platinti ar perleisti tretiesiems asmenims nebuvo leista. Nors pati pareiškėja turi teisę naudotis sukurtu produktu, tačiau negali jo perduoti kitiems, įskaitant bet kokį trečiąjį asmenį, kuris atliktų šių pritaikymų priežiūrą, modifikavimą ar programavimą, nes taip būtų pažeistos UAB „Columbus Lietuva“ intelektinės nuosavybės teises, todėl Pirkimo sąlygose ir buvo įrašytas reikalavimas turėti UAB „Columbus Lietuva“ patvirtinimą, jog tiekėjai turės teisę ir prieigą prie UAB „Columbus Lietuva“ programinio kodo.

Pareiškėja nurodo, kad tiekėjo pareigos turėti leidimų, reikalingų sutarčiai vykdyti, įgyvendinimo perkėlimas perkančiajai organizacijai nėra nei „mažiau varžanti priemonė“, nei atitinka VPĮ. Sprendime CPVA nurodo, kad perkančioji organizacija galėjo kreiptis į UAB „Columbus Lietuva“ ir pati gauti sutikimą pagal ankstesnių su UAB „Columbus Lietuva“ sudarytų sutarčių nuostatas ir taip galėjo pasiekti tą patį tikslą, 14.9 punkte neįtvirtindama tokio reikalavimo, tačiau taip nepagrįstai perkančiajai organizacijai perkeliamos pačių tiekėjų pareigos. Pareiškėjos manymu, VPĮ numatė pareigą pirkimą vykdančiam subjektui įsitikinti, kad tiekėjas turi reikiamą kvalifikaciją ir teisę verstis atitinkama veikla, kas apima tiek reikalavimų pirkimo dokumentuose nustatymą, tiek ir tiekėjo pateiktų dokumentų patikrinimą. „Mažiau varžančios priemonės“ neapima perkančiosios organizacijos pareigos už tiekėjus rinkti patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjos įsitikinimu, tiekėjo pareigos įrodyti kvalifikaciją perkėlimas perkančiajai organizacijai yra ydingas ir prieštarauja viešųjų pirkimų principams. Perkančiosios organizacijos ir taip turi ribotą biudžetą, kurį turi naudoti kaip įmanoma taupiau ir racionaliau, todėl CPVA nepagrįstai teigia, jog pareiškėja turėjo pati kreiptis į programinės įrangos autorių ir tiekėjams gauti UAB „Columbus Lietuva“ patvirtinimą, o ne tiekėjai patys turėjo tai padaryti.

Pareiškėjos teigimu, Pirkimo sąlygų 14.9 punkte buvo nurodyta turėti dvi skirtingas licencijas, kurios vertintinos vienodai. Pareiškėjos IT sistema sukurta dviejų autorių: Microsoft (MS Dynamics NAV programinė įranga) ir UAB „Columbus Lietuva“ (IT sistemos pritaikymai ant MS Dynamics NAV). Paslaugoms pagal Pirkimo sutartį teikti reikės dviejų skirtingų autorių programinių įrangų, todėl tiekėjai turėtų turėti 1) MS Dynamics NAV arba lygiavertę licenciją (kurios turėjimą įrodo pažyma) ir 2) UAB „Columbus Lietuva“ leidimą (kurį įrodo raštiškas patvirtinimas). Sprendime yra siūloma pareiškėjai kreiptis tik į UAB „Columbus Lietuva“ ir gauti leidimą, tačiau neatsižvelgiama, jog UAB „Columbus Lietuva“ ir Microsoft yra lygiaverčiai autoriai, turintys vienodą teisę licencijuoti (duoti leidimus) naudoti jų kūrinius. Suprantama, kodėl CPVA Sprendime nėra siūloma pareiškėjai prieš Pirkimą kreiptis į Microsoft ir užsakyti licenciją būsimam laimėtojui, tačiau taip pat turėtų būti vertinamas ir sutikimo iš UAB „Columbus Lietuva“ gavimas, t. y. paties tiekėjo pareiga užsitikrinti, kad jis turės teisę teikti perkamas paslaugas ir prieigą prie kito autoriaus programinės įrangos, teisę ją naudoti, modifikuoti.

Pareiškėja nurodo, kad Sprendime teigiama, jog pareiškėja nustatė perteklinį, neproporcingą kvalifikacijos reikalavimą, kuriuo suteikė tiekėjui visišką diskreciją spręsti, ar bendradarbiauti su kitais Pirkimo dalyviais išduodant patvirtinimą, ir tuo suteikė jam nepagrįstą konkurencinį pranašumą Pirkime, tačiau pareiškėja nesutinka su tokiu vertinimu, nes nei vienam tiekėjui nebuvo užkirstas kelias dalyvauti Pirkime, niekam nebuvo atsisakyta išduoti patvirtinimo, o CPVA neturėdama jokio pagrindo teigia neva UAB „Columbus Lietuva“ nebendradarbiavo. UAB „Alna Business Solutions“ teigė, kad kreipėsi į UAB „Columbus Lietuva“ ir negavo atsakymo, tačiau įrodymų, kad toks raštas iš tiesų buvo pateiktas ir gautas UAB „Columbus Lietuva“, UAB „Alna Business Solutions“ nepateikė, o CPVA tokį niekaip nepagrįstą teiginį vertino kaip įrodytą faktą. Pareiškėja pažymi, kad pačiame UAB „Alna Business Solutions“ rašte nurodomas UAB „Columbus Lietuva“ elektroninis paštas info.lt@columbusglobal.lt yra pateiktas neteisingas (su klaida serverio plėtinyje - vietoje teisingo „.com“ nurodyta „.lt“), todėl šiuo el. pašto adresu išsiuntus raštą UAB „Columbus Lietuva“ tokio rašto net ir negalėjo gauti. Jokiam tiekėjui nebuvo atsisakyta suteikti patvirtinimą dėl prieigos suteikimo, todėl CPVA nepagrįstai teigia, jog numatyta Pirkimo dokumentų 14.9 punkto sąlyga kažkaip apribojo konkurenciją. UAB „Columbus Lietuva“ savo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti buvo pateikęs bendro pobūdžio patvirtinimą, jog prieiga prie jo programinio kodo bus suteikta visiems tiekėjams, pareiškėja turėjo teisę tokį jam prieinamą patvirtinimą vertinti ir nuspręsti, kad UAB „Alna Business Solutions“ (ar bet kuris kitas dalyvis) atitinka keliamą reikalavimą.

Pareiškėjos įsitikinimu, CPVA Sprendime nepagrįstai teigiama, jog Pirkime tik vienas tiekėjas pateikė Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą. UAB „Alna Business Solutions“ su pasiūlymu nepateikė jo kvalifikacijos pagrindžiančio dokumento, bet Pirkime toks dokumentas-patvirtinimas buvo pateiktas kito tiekėjo ir patvirtino bet kurio ir visų tiekėjo kvalifikaciją Pirkimo sąlygų 14.9 punkto kontekste, todėl UAB „Alna Business Solutions“ kvalifikacija buvo pripažinta tinkama, o pasiūlymas – atitinkančiu Pirkimo sąlygas. CPVA Sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad neva Pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas, kurio pasiūlymas atitiko Pirkimo dokumentų reikalavimus – UAB „Columbus Lietuva“.

Pareiškėjos manymu, CPVA Sprendimu taikė neproporcingą finansinę korekciją, nes CPVA 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu, kuris teismų vėliau panaikintas, buvo konstatavusi dviejų Pirkimo sąlygų neteisėtumą – 14.6 punkto ir 14.9 punkto bei pritaikiusi 5 proc. finansinę korekciją, o atnaujinusi pažeidimo tyrimą, CPVA Sprendime nustatė, kad tik viena Pirkimo sąlyga yra neproporcinga, tačiau taikė dvigubai didesnę finansinę korekciją nei tuomet, kai buvo nustatyta dviejų sąlygų neatitiktis. CPVA nurodo, jog finansinei korekcijai nustatyti vadovavosi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019)3452 patvirtintomis su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Gairės). CPVA pažymėjo, kad pagal analogiją vadovaujasi 2.1 lentelės 11 punkte nurodytu pažeidimu, t. y. numatytos sąlygos, kurie nėra diskriminaciniai atsižvelgiant į nacionalinius, regioninius ir (arba) vietos prioritetus, bet kuriais vis tiek apribojamos ekonominės veiklos vykdytojų galimybės dalyvauti konkrečioje viešųjų pirkimų procedūroje, pvz., tais atvejais, kai konkrečiai sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai yra susiję su sutarties dalyku, bet nėra jam proporcingi. CPVA pati Sprendime pripažino, kad Pirkimo dokumentų 14.9 punkte numatytas patvirtinimas buvo būtinas norint teikti paslaugas pagal Pirkimo sutartį, t. y. modifikuoti kito autoriaus programinį kodą, todėl toks reikalavimas turėti patvirtinimą buvo proporcingas sutarties dalykui. CPVA nurodoma Gairių nuostata nėra pagrindo vadovautis nei tiesiogiai, nei pagal analogiją, kadangi nustatytas kvalifikacinis pajėgumas buvo proporcingas sutarties dalykui. Pirkime dalyvavo visi tiekėjai, kurie pageidavo, jokiam tiekėjui nebuvo užkirstas kelias dalyvauti Pirkime, tačiau pačiame Gairių 2.1 lentelės 11 punkte numatoma, kad jei buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus, tuomet pataisos norma yra 5 proc. Pirkime dalyvavo 2 tiekėjai ir abiejų tiekėjų pasiūlymai atitiko Pirkimo dokumentų sąlygas ir reikalavimus, todėl CPVA nepagrįstai taikė finansinę korekciją, ją pritaikė neproporcingai didelę, neatitinkančią Gairėse siūlomų normų ir proporcingumo principo.

Atsiliepimas

Atsakovė CPVA pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

CPVA teigimu, ji atlikusi atnaujintą pažeidimo tyrimą, priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja Pirkimo sąlygų 14.9 p. nustačiusi perteklinį ir nepagrįstą kvalifikacijos reikalavimą, nesilaikė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 60 p. nuostatų, pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatas bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalies įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus ir VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslo įgyvendinimą. Nustačius pažeidimą, vadovaujantis PAFT 7 priedo 6 punktu, buvo pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija (24 20 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų (242 000 Eur).

CPVA teigimu, situacija, kai potencialių tiekėjų kvalifikacijos tinkamumas priklauso ne nuo paties tiekėjo, o nuo trečiojo asmens UAB „Columbus Lietuva“ – potencialaus konkurento – valios, taip pažeidžiant viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, ir nepagrįstai apribojant tiekėjų konkurenciją, galimų Pirkimo dalyvių ratą susiaurinant iki turinčių prieigos teisę prie UAB „Columbus Lietuva“ sukurtų Modulių (pasiūlymų pateikimo dieną tokią teisę turėjo tik pati UAB „Columbus Lietuva“), yra iš esmės ydinga. Potencialių tiekėjų galimybė dalyvauti Pirkime išimtinai priklausė nuo UAB „Columbus Lietuva“ sprendimo (ne)suteikti prieigą prie jos sukurtų Modulių, be to UAB „Columbus Lietuva“ pati teikė pasiūlymą, todėl turėjo interesą laimėti konkursą. Tiekėjų atitiktis Kvalifikacijos reikalavimui priklausė ne nuo objektyvių kriterijų, o nuo trečiojo asmens, kuris pats teikė pasiūlymą, subjektyvaus pasirinkimo ir valios, kas nuo pat Pirkimo pradžios leido spręsti, kad Pirkime nebus užtikrinta veiksminga tiekėjų konkurencija, vienintelis galimas laimėtojas yra UAB „Columbus Lietuva“. Pažeidimo tyrimo metu surinkti duomenys sudarė pakankamą pagrindą pripažinti, kad Perkančioji organizacija turėjo galimybę užtikrinti prieigos prie UAB „Columbus Lietuva“ sukurtų informacinės sistemos (Navision) specialiųjų modulių suteikimo galimybę.

CPVA nurodo, kad Perkančiajai organizacijai nebūtų buvę jokių kliūčių pačiai gauti UAB „Columbus Lietuva“ sutikimą, todėl Perkančioji organizacija dar iki Pirkimo paskelbimo, t. y. rengdamasi Pirkimui ir ruošdama Pirkimo dokumentus, turėjo galimybę kreiptis į UAB „Columbus Lietuva“ ir gauti patvirtinimą, kad kito tiekėjo pasiūlymą pripažinus laimėjusiu, pastarajam bus suteikta prieiga prie UAB „Columbus Lietuva“ lokalizacijos. Tokiu būdu ši informacija būtų buvusi žinoma visiems Pirkimu suinteresuotiems tiekėjams nuo pat Pirkimo paskelbimo momento. Perkančiajai organizacijai nebūtų reikėję nustatyti diskriminacinio Kvalifikacijos reikalavimo, taip užtikrinant didesnį potencialių Pirkimo dalyvių suinteresuotumą Pirkimu. Tiekėjai nebūtų buvę priklausomi nuo Pirkimu suinteresuoto asmens – UAB „Columbus Lietuva“ – valios, kas galimai būtų paskatinę juos dalyvauti Pirkime.

CPVA teigimu, Perkančioji organizacija yra tas subjektas, kuris inicijuoja viešąjį pirkimą ir yra suinteresuotas pirkimo rezultatu - išsirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Perkančioji organizacija negali tik formaliai atlikti pirkimo procedūras, o turi būti rūpestinga ir atidi, objektyviai vertinti susidariusią situaciją, ji negali ignoruoti pagrįstų potencialių tiekėjų signalų apie tai, kad pirkimo sąlygos galimai yra diskriminacinės ir/ar pirkime nesilaikoma vienodo požiūrio principo, vien dėl to, kad tai jai sukels administracinių nepatogumų ar papildomų laiko sąnaudų. Pareiškėja, nepagrįstai perkeldama tiekėjams pareigą patiems rūpintis prieiga prie UAB „Columbus Lietuva“ lokalizacijos, pažeidė pusiausvyrą tarp Perkančiajai organizacijai ir potencialiems tiekėjams tenkančių pareigų ir atsakomybės. Perkančioji organizacija, nustačiusi Kvalifikacijos reikalavimą, tačiau nenumačiusi UAB „Columbus Lietuva“ atsakomybės už nepagrįstą atsisakymą potencialiems tiekėjams suteikti prieigą prie analizuojamų Modulių, neigiamų padarinių naštą perkėlė išskirtinai tiekėjams. Kvalifikacijos reikalavimas buvo parengtas taip, kad jį galėjo atitikti tik vienas tiekėjas – analizuojamos informacinės sistemos (Navision) specialiųjų modulių autorius UAB „Columbus Lietuva“, kuris buvo vienintelis atrankos kriterijus atitikęs dalyvis ir kuris laimėjo Pirkime.

CPVA teigimu, dar iki pasiūlymų pateikimo termino, t. y. 2016 m. rugsėjo 5 d., dėl diskriminuojančių Pirkimo sąlygų į Perkančiąją organizaciją su pretenzija kreipėsi kvietimą dalyvauti Pirkime priėmęs tiekėjas UAB „Alna Bussiness Solutions“. Perkančioji organizacija, vietoje to, kad su UAB „Columbus Lietuva“ išsiaiškinti galimybę ir sąlygas dėl prieigos prie jos Modulių ir kitiems tiekėjams, ir taip pretenzijoje nurodytą grėsmę pašalinti, nustatė Kvalifikacijos reikalavimą, taip iš esmės išspręsdama savo pačios problemą dėl galimo konflikto su analizuojamų Modulių autoriumi, tačiau visiškai neįvertindama Kvalifikacijos reikalavimo ydingumo, kad Kvalifikacijos reikalavimu yra eliminuojama galimybė Pirkime dalyvauti ir kitiems tiekėjams.

CPVA nurodo, kad pareiškėja neįrodė, kad Kvalifikacijos reikalavimas buvo vienintelė galima priemonė, siekiant nepažeisti UAB „Columbus Lietuva“ intelektinės nuosavybės ir tuo pačiu užtikrinti tinkamą būsimos Pirkimo sutarties vykdymą. Perkančioji organizacija nepateikė jokių duomenų, kodėl ji negalėjo prieš Pirkimą, išsiaiškinusi visas su Pirkimu susijusias aplinkybes, kreiptis į UAB „Columbus Lietuva“, kad ši duotų jai ar jos pasitelktoms trečiosioms šalims sutikimą modifikuoti Modulius. Tokią Perkančiosios organizacijos galimybę įrodo UAB „Columbus Lietuva“ 2016 m. spalio 3 d. raštas Nr. 01. Perkančioji organizacija siekiamą tikslą – užtikrinti, kad Pirkime dalyvaujantys tiekėjai galėtų įvykdyti Pirkimo techninę specifikaciją – galėjo pasiekti ir mažiau varžančiomis priemonėmis, t. y. iki Pirkimo pradžios gauti UAB „Columbus Lietuva“ reikiamą sutikimą.

CPVA teigimu, pareiškėjos argumentas, kad Kvalifikacijos reikalavimu buvo numatyta turėti dvi licencijas, kurios vertintinos vienodai, nepaneigia CPVA vertinimo. Microsoft ir UAB „Columbus Lietuva“ produktai ir autorinės teisės į juos negali būti vertinamos vienodai. Microsoft autorinės teisės priklauso visam MS Dynamics NAV, tuo tarpu UAB „Columbus Lietuva“ intelektinės nuosavybės teise priklauso tik tie moduliai, kurie buvo sukurti panaudojant MS Dynamics NAV. Teisę platinti ir atlikti Navision priežiūrą bei modifikavimą turi visi Microsoft autorizuoti Navision partneriai, tuo tarpu prižiūrėti ir modifikuoti UAB „Columbus Lietuva“ sukurtus modulius teisę turi tik pats UAB „Columbus Lietuva“. Pats Microsoft nedalyvauja pirkimuose dėl Navision įsigijimo ir priežiūros, tą atlieka jos partneriai, kaip antai: UAB „Columbus Lietuva“ ir „Alna Bussiness Solutions“. Tuo tarpu nustačius Kvalifikacijos reikalavimą, kuriuo reikalaujama pateikti UAB „Columbus Lietuva“ sutikimą, pastaroji Pirkime įgijo palankesnes sąlygas nei visi kiti Microsoft Navision partneriai.

CPVA nurodo, kad tiekėjas UAB „Alna Bussiness Solutions“ pretenziją, kurioje prašė Perkančiosios organizacijos gauti iš UAB “Columbus Lietuva“ visas autorių turtines teises, Perkančiajai organizacijai pateikė 2016 m. rugsėjo 29 d., t. y. pasiūlymų pateikimo termino išvakarėse (pasiūlymų pateikimo diena – 2016 m. rugsėjo 30 d.). Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad pasiūlymų pateikimo dienai UAB „Alna Bussiness Solutions“ neturėjo UAB „Columbus Lietuva“ jai suteiktos teisės prižiūrėti ir modifikuoti Modulius. Pasiūlymo pateikimo dienai UAB „Alna Business Solutions“ neturėjo Pirkimo sąlygų 14.9 p. reikalautos teisės atlikti Modulių modifikavimo ir (ar) programavimo darbus, kurių autorius yra UAB „Columbus Lietuva“, nes šią teisę (tuo atveju, jei būtų tapusi Pirkimo laimėtoja) būtų įgijusi tik po 2016 m. spalio 3 d., todėl UAB „Alna Business Solutions“ pasiūlymas turėjo būti atmestas Pirkimo sąlygų 50.1 p. pagrindu „tiekėjas neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų“. Pareiškėja neįrodė, kad UAB „Alna Business Solutions“ turėjo prieigos prie UAB „Columbus Lietuva“ sukurtų Modulių teisę pasiūlymų pateikimo dienai, todėl atsakovė pagrįstai sprendė, kad šis Pirkimo dalyvis neatitiko Kvalifikacijos reikalavimo, todėl jo pasiūlymas negalėjo toliau būti vertinamas, o turėjo būti atmestas.

CPVA, pasisakydama dėl pritaikytos finansinės proporcingumo, nurodė, kad su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų nustatymo tikslas – atkurti situaciją, kurioje visos projekto išlaidos arba jų dalis atitinka teisės aktuose, nustatančiuose 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimus, atitinkamame projektų finansavimo sąlygų apraše ir (ar) kituose teisės aktuose išdėstytas išlaidų tinkamumo finansuoti nuostatas (PAFT 7 priedo 2 punktas). Atsakovė, įgyvendindamas šia nuostatą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, sunkumo laipsnį bei su pažeidimu susijusias aplinkybes, pareiškėjai taikė teisiškai pagrįstą ir proporcingą finansinę korekciją.

CPVA nesutinka su pareiškėjos prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPVA teigimu, pareiškėja savo struktūroje turi savarankišką skyrių, kuris tikėtina yra atsakingas už jo atstovavimą teismuose ir šio skyriaus veiklai yra skiriami atitinkami žmogiškieji bei finansiniai resursai. Įvertinus ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, byla nėra išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektu. Byloje sprendžiami teisiniai klausimai (VPĮ nuostatų pažeidimas) nėra nauji, neegzistuoja jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti papildomai advokato pagalbą. Pareiškėja, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nepateikė jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatus, t. y. šio ginčo atveju, visiškai neįrodyta, jog pareiškėja neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą savo atstovavimą kitais būdais nei sudarydama atstovavimo sutartį su advokatais, todėl toks pareiškėjos prašymas turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo dėl pažeidimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Invega, įgyvendindama Projektą, atviro konkurso būdu atliko supaprastintą viešąjį pirkimą „Informacinės sistemos (Navision) priežiūros, konfigūravimo ir programavimo paslaugos“. Perkančioji organizacija su Pirkime laimėjusia UAB „Columbus Lietuva“ 2016 m. lapkričio 2 d. pasirašė Pirkimo sutartį Nr. 16-3-279/2016.

CPVA 2020 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą, kuriame padarė išvadą, kad Invega Pirkimo sąlygų 14.6 ir 14.9 punktuose nustatydama perteklinius ir nepagrįstus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus, todėl CPVA nusprendė taikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) matyti, kad pareiškėja pateikė skundą dėl CPVA 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjos skundą atmetė, tačiau pareiškėjai pateikus apeliacinį skundą, LVAT Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjos skundą 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu skundą tenkino ir panaikino CPVA 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. IT01.18.

Žemesnės instancijos teismas

CPVA 2023 m. balandžio 25 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad ji atnaujino pažeidimo tyrimą pareiškėjos įgyvendinamame projekte „UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ – veiksmų programos administravimas“, projekto Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0010 ir teikia atnaujintą Sprendimą dėl nustatyto pažeidimo Nr. IT01.

CPVA Sprendime dėl pažeidimo, kuris šioje byloje yra ginčijamas, be kita ko nurodė, kad Perkančioji organizacija nepateikė jokių duomenų, kodėl ji, išsiaiškinusi visas su Pirkimu susijusias aplinkybes, prieš Pirkimą kreiptis į Tiekėją, kad šis duotų jai ar jos pasitelktoms trečiosioms šalims sutikimą modifikuoti Modulius. Tokią Perkančiosios organizacijos galimybę įrodo 2016 m. spalio 3 d. Tiekėjo raštas Nr. 01, kuriuo jis įsipareigoja Perkančiajai organizacijai duoti kitiems tiekėjams prieigą prie Tiekėjo lokalizacijos, jiems pasirašius informacinės sistemos Navision aptarnavimo tvarką ir įvykdžius joje numatytus reikalavimus. Tai reiškia, kad Perkančioji organizacija pagal Sutarčių nuostatas galėjo gauti šį sutikimą iki Pirkimo pradžios ir toks reikalavimas nebuvo būtinas tikslui pasiekti.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendime taip pat nurodyta, kad vienas Pirkimo dalyvis (UAB „Alna Business Solutions“) 2016 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Perkančiąją organizaciją su prašymu „nustatyti konkurso sąlygose aiškias taisykles, kaip bus suteikta modifikavimo, tobulinimo ar vystymo prieiga prie „Garantijų ir paskolų“ modulio objektų Konkursą laimėjusiam tiekėjui arba pačiai Perkančiajai organizacijai“, tačiau Perkančioji organizacija 2016 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (5.1)-320 tokių taisyklių nepateikė, o Pirkimo sąlygas patikslino, įtraukdama į 14.9 punktą kvalifikacijos reikalavimą, nurodydama pateikti Tiekėjo patvirtinimą, kad jis suteiks reikiamas teises. UAB „Alna Business Solutions“ 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. ABS-S-582 kreipėsi į Tiekėją, prašydama paaiškinti, kokie reikalavimai keliami norint gauti Tiekėjo patvirtinimą, tačiau Tiekėjas į tokį prašymą nieko neatsakė. Perkančioji organizacija nei UAB „Alna Business Solutions“, nei Pirkimo sąlygose nenurodė, kokia tvarka (tikslia prašymo formuluote) yra gaunamas Tiekėjo patvirtinimas, o Tiekėjas akivaizdžiai nesiekė bendradarbiauti su kitu Pirkimo dalyviu, kurio prašymo turinio tikroji valia ir buvo gauti Pirkimo sąlygose reikalautą patvirtinimą. Iš vėlesnio Tiekėjo rašto (2016 m. spalio 3 d.) turinio yra keliami reikalavimai gauti tokio pobūdžio patvirtinimą: pasirašyti NAV aptarnavimo tvarką ir įvykdyti joje numatytus reikalavimus, apie kuriuos UAB „Alna Business Solutions“ nebuvo informuota.

CPVA padarė išvadą, kad Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 14.9 punkte nustatė perteklinį, neproporcingą kvalifikacijos reikalavimą, kuriuo suteikė Tiekėjui visišką diskreciją spręsti, ar bendradarbiauti su kitais Pirkimo dalyviais išduodant patvirtinimą, ir taip suteikė jam nepagrįstą konkurencinį pranašumą Pirkime. Perkančioji organizacija siekiamą tikslą – užtikrinti, kad Pirkime dalyvaujantys tiekėjai galėtų įvykdyti Pirkimo techninę specifikaciją – galėjo pasiekti ir mažiau varžančiomis priemonėmis, t. y. pati iki Pirkimo pradžios gauti Tiekėjo reikiamą sutikimą.

CPVA pažymėjo, kad Pirkime pasiūlymus pateikė du tiekėjai, nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas – 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „Alna Business Solutions“ nepateikė Pirkimo sąlygų 14.9 punkte nurodyto dokumento – Tiekėjo raštiško patvirtinimo. Perkančioji organizacija UAB „Alna Business Solutions“ atitiktį 4.9 punkte nurodytam reikalavimui grindė Tiekėjo 2016 m. spalio 3 d. raštu Nr. 01 ir pripažino, kad UAB „Alna Business Solutions“ atitinka kvalifikacijos reikalavimą bei šio tiekėjo pasiūlymą įtraukė į pasiūlymo eilę antru numeriu. CPVA padarė išvadą, kad pasiūlymo pateikimo dieną UAB „Alna Business Solutions“ neturėjo Pirkimo sąlygų 14.9 punkte reikalautos teisės atlikti esamos programos dalių (modulių) modifikavimo ir (ar) programavimo darbus, kurių autorius yra Tiekėjas, nes šią teisę (tuo atveju, jei taptų Pirkimo laimėtoja) ji įgijo tik Tiekėjui pateikus Perkančiajai organizacijai raštą Nr. 01, todėl UAB „Alna Business Solutions“ pasiūlymas turėjo būti atmestas Pirkimo sąlygų 50.1 punkto pagrindu („tiekėjas neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų“). Pirkime buvo gautas Pirkimo sąlygas atitinkantis vienintelis Tiekėjo pasiūlymas.

Žemesnės instancijos teismas

CPVA padarė išvada, kad Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 14.9 punkte nustačiusi perteklinį ir nepagrįstą kvalifikacijos reikalavimą nesilaikė Taisyklių 60 punkto nuostatų ir pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalį, 85 straipsnio 2 dalies nuostatas bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų bei VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo įgyvendinimą.

CPVA, pasisakydama dėl finansinės korekcijos taikymo, nurodė, kad vadovaujantis Gairių 1.1 punktu, kuriame nurodyta, jog tais atvejais, kai pažeidimas nėra nurodytas 2 skirsnyje, tai kiti pažeidimai turėtų būti nagrinėjami, jei įmanoma, pagal analogiją su šiose gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis. Pagal analogiją atsižvelgiant į Gairių 2.1 lentelės 11 punktą, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai tokie kriterijai arba sąlygos, kurie (-ios) nėra diskriminaciniai (-ės) atsižvelgiant į nacionalinius, regioninius ir (arba) vietos prioritetus, bet kuriais (-iomis) vis tiek apribojamos ekonominės veiklos vykdytojų galimybės dalyvauti konkrečioje viešųjų pirkimų procedūroje, pvz., tais atvejais, kai konkrečiai sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai yra susiję su sutarties dalyku, bet nėra jam proporcingi, siūlant taikyti 10 proc. finansinę korekciją. Atsakovė taip pat atsižvelgė į tai, kad buvo vykdomas supaprastintas Pirkimas atviro konkurso būdu, kuriuo nesidomėjo užsienio tiekėjai; Pirkimo sąlygų 14.9 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas buvo susijęs su Pirkimo objektu, tačiau nebuvo jam proporcingas, t. y. Perkančioji organizacija tą patį tikslą galėjo pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis; pasiūlymus Pirkime pateikė 2 dalyviai, tačiau UAB „Alna Business Solutions“ neatitiko Pirkimo sąlygų 14.9 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, o jos pasiūlymas turėjo būti atmestas Pirkimo sąlygų 50.1 punkto pagrindu, todėl konkurencijos Pirkime faktiškai nebuvo; Pirkimo sąlygų 14.9 punkto nuostatos sudarė išskirtines sąlygas Pirkime dalyvauti UAB „Columbus Lietuva“, kuris savo veiksmais galėjo daryti tiesioginę įtaką konkurencijai Pirkime, (ne)suteikdama leidimo modifikuoti Perkančiosios organizacijos turimą informacinę sistemą. CPVA sprendė, kad taikoma 10 proc. pataisos norma nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 242 000 Eur su PVM. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 24 200 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamame Sprendime buvo nagrinėjamas ir Pirkimo sąlygų 14.6 punkto teisėtumo klausimas, byloje nėra ginčo dėl jo vertinimo, todėl tai nėra bylos dalykas.

Byloje kilo ginčas dėl Pirkimo sąlygų 14.9 punkto vertinimo. Šiame punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kad: „Tiekėjas turi turėti teisę atlikti visų INVEGOS turimos MS Dynamics NAV sistemos objektų (modulių) priežiūrą, konfigūravimo ir programavimo darbus, įskaitant ir turimų Navision sistemų objektų programinio kodo modifikavimą. Esamų informacinės sistemos (Navision) specialiųjų modulių autorius ir atitinkamų licencijų turėtojas yra UAB „Columbus Lietuva“. Kadangi esamų specifinių modulių priežiūrai ir modifikacijai reikalinga speciali MS Dynamics NAV arba lygiavertė licencija ir UAB „Columbus Lietuva“ raštiškas patvirtinimas, kad tiekėjui, esant poreikiui, bus suteikta teisė atlikti esamos programos dalių (modulių) modifikavimo ir (ar) programavimo darbus, tiekėjas privalo pateikti: 1) Tiekėjo pažymą, patvirtinančią, kad jis turi reikalingą MS Dynamics NAV arba lygiavertę licenciją; ir 2) UAB „Columbus Lietuva“, raštišką patvirtinimą, kad Tiekėjas turi ir (ar) jam bus suteiktos reikiamas teisės INVEGOS informacinės sistemos (Navision) programinių produktų modifikavimui ir (ar) programavimo darbams atlikti“.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, ir byloje nėra ginčo, kad pareiškėja nėra kvalifikacijos reikalavime nurodytos INVEGOS turimos informacinės sistemos (Navision) specialiųjų Modulių savininkė, nes Modulių autorė yra UAB „Columbus Lietuva“, taip pat nėra ginčo, kad INVEGOS informacinės sistemos (Navision) programinių produktų modifikavimui atlikti yra reikalingos UAB „Columbus Lietuva“ suteiktos teisės, tačiau nesutariame, ar reikalavimo dėl leidimo įrašymas į Pirkimo sąlygas nebuvo perteklinis ir nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – ir VPĮ) nustatyta viešųjų pirkimų tvarka, šių pirkimų subjektų teisės, pareigos ir atsakomybė, viešųjų pirkimų kontrolė ir ginčų sprendimo tvarka (VPĮ 1 straipsnis).

VPĮ 3 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

VPĮ 32 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad (1) perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37 straipsnių nuostatomis. (2) Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT), pasisakydamas dėl VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto proporcingumo principo, nurodė, kad proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasirenkamų priemonių derinimas – šių priemonių adekvatumo tikslams vertinimas. Paprastai proporcingumo principas kaip kriterijus vertinti priemonių atitiktį tikslams pasireiškia pareigų nustatymo kontekste, kai vieni subjektai turi teisę kitiems subjektams nustatyti tam tikras pareigas, suvaržymus, įpareigojimus ar net draudimus. Šiam vertinimui atlikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė sąlygas: priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. Sprendimas Gebhard/Consiglio dell'Ordine degli Avvocati e Procuratori di Milano, C-55/94, Rink. 1995, p. I-4165). Iš šių sąlygų matyti, kad proporcingumo principas viešuosiuose pirkimuose skirtas viešųjų pirkimų tikslui pasiekti ir garantuoti nediskriminavimo principo laikymąsi. Taigi proporcingumo principas yra veiksnys, kuriuo remiantis nustatoma, ar tam tikra tiekėjų teises ribojanti priemonė yra diskriminacinė arba tiekėjus daranti nelygiaverčius. Priemonių ir tikslų proporcingumo vertinimas privalo būti grindžiamas tinkamumo ir reikalingumo kriterijais (žr., pvz., LAT 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

LAT, pasisakydamas dėl VPĮ įtvirtinto lygiateisiškumo principo, taip pat yra nurodęs, kad vertinant tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų taikymą kvalifikacijos vertinimo etape, pažymėtina, kad būtina nustatyti, ar perkančioji organizacija abiem dalyviams taikė vienodus reikalavimus (lygiateisiškumas), ir ar tiekėjams taikytų reikalavimų esmė nesiskyrė nuo paskelbtųjų konkurso sąlygose (skaidrumas) (žr., pvz., LAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).

Lygiateisiškumo principas galėtų būti pažeistas ir tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo konkurso metu pakeistų jo sąlygas, įskaitant ir tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų aiškinimą, pakeičiantį sąlygų esmę, arba vertintų tiekėjų kvalifikaciją, nepaisant to, kad viešai paskelbtose konkurso sąlygose buvo nustatyta kitaip. Šiuo požiūriu lygiateisiškumo principo turinys būtų panašus į skaidrumo principo turinį, kurio vienas iš elementų yra perkančiosios organizacijos pareiga laikytis viešųjų pirkimų teisės normų bei viešojo pirkimo dokumentų sąlygų, šiuo atveju reguliuojančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimą. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).

Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvos bei jas aiškinanti teismų praktika aiškiai įtvirtina, kad konkurencijos užtikrinimas yra vienas iš fundamentinių viešųjų pirkimų teisės principų. Pagal Europos Sąjungos ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES „Dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama direktyva 2004/18/EB“, priimtos 2014 m. vasario 16 d., 18 straipsnio 1 dalį pirkimai negali būti parengti siekiant išvengti šios direktyvos taikymo arba dirbtinai sumažinti konkurenciją. Teisingumo teismas yra pažymėjęs, kad vienas iš Europos Sąjungos tikslų viešųjų pirkimų srityje yra atsivėrimas kuo platesnei konkurencijai (ESTT 2017 m. gruodžio 13 d.) sprendimas byloje Nr. C-337/06). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie yra pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę tiems, kurie reikiamos kompetencijos neturi (LAT 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). LAT praktikoje išaiškinta, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, šiame įstatyme nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (LAT 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

Pareiškėja skunde nurodo, kad Pirkimo sąlygų 14.9 punkto nuostatos yra teisėtos, pagrįstos ir neribojančios konkurencijos, nes tiekėjo pareigos turėti leidimų, reikalingų sutarčiai vykdyti, įgyvendinimo perkėlimas perkančiajai organizacijai nėra nei „mažiau varžanti priemonė“, nei atitinkanti VPĮ, o Perkančioji organizacija neturi pareigos rinkti duomenis ir dokumentus už tiekėją. Perkančiosios organizacijos įpareigojimas užtikrinti tiekėjams jų teisę vykdyti tam tikrą veiklą (gauti ginčo dokumentus) reiškia papildomus administracinius, laiko ir net finansinius kaštus perkančiajai organizacijai.

Teisėjų kolegija tokią poziciją laiko nepagrįsta. Pažymėtina, kad nors pareiškėja kvestionuoja jos pareigą rinkti duomenis, tačiau iš byloje esančio Invegos 2020 m. birželio 2 d. paaiškino Nr. (5.1)-432, kuris adresuotas CPVA ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, matyti, kad pareiškėja kreipėsi į UAB „Columbus Lietuva“, prašydama pateikti Pirkimo sąlygose nustatytą UAB „Columbus Lietuva“ bendrai visiems tiekėjams skirtą sutikimą dėl Pirkimų sąlygų 14.9 punkto užtikrinimo. Tai, kad pareiškėja pati kreipėsi į UAB „Columbus Lietuva“, jog ji duotų bendrą sutikimą dėl Pirkimų sąlygų 14.9 punkto užtikrinimo, nors tokį reikalavimą buvo nustačiusi asmenims, siekiantiems dalyvauti pirkime, rodo, jog ji faktiškai pripažino, kad tokio reikalavimo įgyvendinimas gali būti pasiekiamas pačios pareiškėjos pastangomis.

Nors sutiktina su pareiškėja, kad ji neturi prievolės rinkti dokumentus už tiekėjus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Pirkimų sąlygų 14.9 punkto nuostatos turi būti vertinamos visų aplinkybių kontekste. Pirma, pažymėtina, kad pareiškėjai paskelbus Pirkimo sąlygas, ginčo nuostatos jose nebuvo ir tik UAB „Alna Business Solutions“ pateikus pretenziją, pareiškėja Pirkimo sąlygas papildė atitinkamais reikalavimais. Dėl šios priežasties susidarė situacija, kai nuo asmens, kuriam priklauso INVEGOS turimos informacinės sistemos (Navision) specialiųjų Modulių autorinės teisės, ir kuris taip pat dalyvavo Pirkime (UAB „Columbus Lietuva“), valios priklausė, ar kitiems asmenims, kurie suinteresuoti dalyvauti Pirkime ir jį laimėti, bus suteikta teisė atlikti Pirkime nurodytus veiksmus, t. y. informacinės sistemos (NAVISION) priežiūros, konfigūravimo ir programavimo paslaugas.

Teismo vertinimu, reikalavimas tiekėjams gauti sutikimą iš kito konkuruojančio tiekėjo (UAB „Columbus Lietuva“), suteikiant jam diskreciją spręsti, ar bendradarbiauti su kitais Pirkimo dalyviais išduodant patvirtinimą, darė tiesioginę įtaką konkurencijai. Kitaip tariant, kitų tiekėjų konkurencingumas nagrinėjamu atveju tiesiogiai priklausė nuo Modulių autorės (UAB „Columbus Lietuva“), valios, taip suteikiant jai nepagrįstą konkurencinį pranašumą Pirkime.

Dėl šios priežasties teisėjų kolegija laiko, kad atsakovės išvada, jog Perkančioji organizacija siekiamą tikslą – užtikrinti, jog Pirkime dalyvaujantys tiekėjai galėtų įvykdyti Pirkimo techninę specifikaciją – galėjo pasiekti ir mažiau varžančiomis priemonėmis, t. y. iki Pirkimo pradžios pati gauti Tiekėjo reikiamą sutikimą (kas vėliau pareiškėjos ir buvo bandoma daryti).

Teismas pažymi, kad vienas iš pagrindinių viešųjų pirkimų tikslų yra teisėtų ir pagrįstų sąlygų sudarymas kuo platesnei konkurencijai, o pareiškėjos nustatytas reikalavimas gauti tiekėjams kito konkuruojančio tiekėjo sutikimą dirbtinai apribojo konkurenciją ir nebuvo proporcingas pirkimo objektui. Šis reikalavimas faktiškai diskriminavo kitus tiekėjus, kurie nėra UAB „Columbus Lietuva“ licencijos turėtojai, todėl pažeidė ne tik VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ir nediskriminavimo ir proporcingumo principus.

Nors pareiškėja ginčija, kad papildomų dokumentų gavimui reikalingi administraciniai, laiko ir finansiniai kaštai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šie kaštai buvo minimalūs (pareiškėjai kreipusis, UAB „Columbus Lietuva“ pateikė bendrą (abstraktų) sutikimą). Turint omenyje, kad tokio bendro sutikimo gavimas prieš Pirkimą būtų leidęs užtikrinti konkurenciją ir apsaugojęs nuo diskriminacijos, laikytina, kad pareiškėjos kaštai, net jei tokie ir buvo, yra minimalūs, juos lyginant su esminių viešųjų pirkimų principų užtikrinimu. Kitaip tariant, norimas rezultatas galėjo būti pasiektas nenustatant ginčijamo reikalavimo.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismų praktiką ir jų vertinimą, teismas daro išvadą, kad Perkančioji organizacija (pareiškėja) Pirkimo sąlygų 14.9 punkte nustatė nepagrįstą ir perteklinį kvalifikacijos reikalavimą, taip pažeisdama nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl finansinės korekcijos taikymo, pažymi, kad atsakovė spręsdama šį klausimą vadovavosi Gairių 1.1 punktu, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas nėra nurodytas 2 skirsnyje, tai kiti pažeidimai turėtų būti nagrinėjami, jei įmanoma, pagal analogiją su šiose gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis. Atsakovė, pagal analogiją taikė Gairių 2.1 lentelės 11 punktą, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai tokie kriterijai arba sąlygos, kurie (-ios) nėra diskriminaciniai (-ės) atsižvelgiant į nacionalinius, regioninius ir (arba) vietos prioritetus, bet kuriais (-iomis) vis tiek apribojamos ekonominės veiklos vykdytojų galimybės dalyvauti konkrečioje viešųjų pirkimų procedūroje, pvz., tais atvejais, kai konkrečiai sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai yra susiję su sutarties dalyku, bet nėra jam proporcingi, siūlant taikyti 10 proc. finansinę korekciją.

Pareiškėja nesutikdama su tokiu korekcijos taikymu, nurodo, kad atnaujinusi pažeidimo tyrimą, CPVA Sprendime nustatė, kad tik viena Pirkimo sąlyga yra neproporcinga, t. y. Pirkimo sąlygų 14.9 punkto, tačiau taikė dvigubai didesnę finansinę korekciją nei tuomet, kai buvo nustatyta dviejų sąlygų neatitiktis; be to, jokiam tiekėjui nebuvo užkirstas kelias dalyvauti Pirkime, buvo užtikrinta konkurencija, todėl 10 proc. korekcija yra nepagrįsta. Pareiškėjos teigimu, Gairių 2.1 lentelės 11 punkte nustatyta, kad jei buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus, tuomet pataisos norma yra 5 proc. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teigimu, Pirkime dalyvavo 2 tiekėjai, ir abiejų jų pasiūlymai atitiko Pirkimo dokumentų sąlygas ir reikalavimus, todėl CPVA finansinė korekcija yra ne tik nepagrįsta, bet ir neproporcingai didelė ir neatitinka Gairių nuostatų.

Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, pažymi, kad vien tai, jog atnaujinusi pažeidimo tyrimą ir nustačius vienos sąlygos neatitikimą CPVA taikė dvigubai didesnę finansinę korekciją nei tuomet, kai buvo nustatyta dviejų sąlygų neatitiktis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad finansinė korekcija neteisėta ir nepagrįsta. Atsakovė atnaujinusi pažeidimo tyrimą priėmė naują sprendimą, kuriame naujai vertintos su pirkimu susijusios aplinkybės, todėl priėmus naują sprendimą su jam aktualiais motyvais, atsakovė, vadovaudamasi teisiniu reguliavimu ir tyrime nustatytomis aplinkybėmis, galėjo taikyti ir didesnę finansinę korekciją.

Nors pareiškėja nurodo, kad Pirkime buvo užtikrinta konkurencija, tačiau teismas su tokiu jos vertinimu nesutinka. Pirma, dėl Pirkimo sąlygų 14.9 punkto perteklinio kvalifikacijos reikalavimo buvo apribotas kitų potencialių Tiekėjo dalyvavimas Konkurse. Šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, kiek konkrečiai tiekėjų būtų išreiškę valią dalyvauti Pirkime, tačiau nustačius, kad reikalavimas buvo perteklinis ir diskriminacinis, darytina išvada, jog konkurencija nebuvo užtikrinta.

Antra, nors pasiūlymus Pirkime pateikė du dalyviai, tačiau UAB „Alna Business Solutions“ neatitiko Pirkimo sąlygų 14.9 punkto nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, o jos pasiūlymas turėjo būti atmestas Pirkimo sąlygų 50.1 punkto pagrindu, todėl konkurencija Pirkime ir šiuo aspektu nebuvo užtikrinta.

Pirkime pasiūlymus pateikė du tiekėjai (UAB „Columbus Lietuva“ ir UAB „Alna Business Solutions“), pasiūlymų pateikimo terminas buvo nustatytas iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Iki šios datos UAB „Alna Business Solutions“ nepateikė Pirkimo sąlygų 14.9 punkte nurodyto dokumento (UAB „Columbus Lietuva“ raštiško patvirtinimo), todėl pareiškėja neturėjo pagrindo konstatuoti pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms. Pažymėtina, kad UAB „Columbus Lietuva“ raštas buvo pateiktas tik 2016 m. spalio 3 d., t. y. pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, jį pateikė ne UAB „Alna Business Solutions“, o pati UAB „Columbus Lietuva“ kaip atsakymą į pareiškėjos paklausimą, todėl negali būti laikoma, kad UAB „Alna Business Solutions“ įvykdė jai Pirkimo sąlygose nustatytas pareigas.

Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų įvertinusi 2016 m. spalio 3 d. rašto turinį; t. y., ar jis laikytinas pakankamu Pirkimo sąlygų 14.9 punkto reikalavimui išpildyti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apie 2016 m. spalio 3 d. rašto turinį būtų buvusi informuota UAB „Alna Business Solutions“ ar kiti potencialūs tiekėjai, kurių kvalifikacija šio rašto pagrindu ginčijamu aspektu galėjo būti pripažinta tinkama.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai sprendė, jog UAB „Alna Business Solutions“ neatitiko Pirkimo sąlygų 14.9 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir jos pasiūlymas turėjo būti atmestas, todėl konkurencija Pirkime nebuvo užtikrinta.

Teismas, įvertinęs Gairių 2.1 lentelės 11 punktą ir byloje nustatytas faktines aplinkybe, daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai vadovavosi Gairių 2.1 lentelės 11 punkto dalimi, kurioje nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai tokie kriterijai arba sąlygos, <...> apriboja ekonominės veiklos vykdytojų galimybes dalyvauti konkrečioje viešųjų pirkimų procedūroje, siūloma taikyti 10 proc. finansinę korekciją. Atsakovės pritaikyta finansinė korekcija laikytina teisėta ir pagrįsta, atitinkanti proporcingumo principą.

Pripažinus skundžiamą Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnis).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėSigita Fomičiova