Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-321-134/2008

Teisėjas Algirdas Švedavičius Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2

2008 m.birželio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės B. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. O. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. O. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo metu būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam R. D. padarytą turtinę žalą, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteista iš D. O. R. D. 4660 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. O. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 29 d., apie 23 val. 20 min., viešoje vietoje - aikštelėje prie Panevėžio raj., Vaivadų k. esančios kavinės „P. K.“ lauko durų įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent : tyčia kumščiu sudavė smūgius nukentėjusiajam R. D. į lūpas, smakrą ir kaklą, padarydamas nukentėjusiajam sužalojimus abiejų lūpų srityje, viršutinių priekinių pirmųjų kandžių išnirimą bei kairiojo viršutinio antro kandžio panirimą bei poodines kraujosruvas smakre ir kakle, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai R. O. pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Apelianto kaltė įrodyta liudytojų M. G., I. Š.-R (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo R. D. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada. Pats apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neneigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tačiau proceso metu ir apeliaciniame skunde teigia taip pasielgęs dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, kuris pasireiškė nukentėjusiojo sugriebimu jam už atlapų. ir plūdimusi. Ši apelianto versija paneigta nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kad, jam einant iš kavinės salės ir neatlikus jokių veiksmų, R. O. jam keletą kartų smogė į veidą. Šiuos parodymus patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos M. G. parodymai, jog nukentėjusysis prieš apeliantui suduodant smūgius neatliko jokių veiksmų, tik ištarė necenzūrinį žodį. Tai, kad susiklosčiusioje situacijoje jo elgesys buvo neadekvatus, iš esmės suprato ir pats apeliantas, teisminio nagrinėjimo metu teigęs, kad ,,persistengė, gal reikėjo suduoti tik vieną smūgį“.

Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas nenustatė, kurie liudytojos M. G. parodymai – duoti ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme – yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja detaliai nurodė konflikto eigą. Teisminio nagrinėjimo metu ji patvirtino mačiusi muštynes ir nurodė, kad dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo įvykio nebegali tiksliai nurodyti visų konflikto aplinkybių. Teisėjui perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patvirtino šių parodymų teisingumą ir paaiškino, kad nepažįsta nei nukentėjusiojo, nei apelianto, todėl neturi jokio pagrindo duoti neteisingus parodymus. Tokie liudytojos M. G. parodymai nesuteikia pagrindo laikyti teisingu skundo teiginį, kad juose yra esminių prieštaravimų ir abejoti jų patikimumu, todėl teismas šiais parodymais pagrįstai rėmėsi nuosprendyje, jais grįsdamas apelianto kaltę.

Apelianto skundo argumentas, jog teisminis įrodymų tyrimas atliktas neobjektyviai, nes neapklausti visi reikšmingus parodymus galėję duoti liudytojai, yra nepagrįstas. Baigus ikiteisminį tyrimą, D. O. ir jo gynėjas, susipažinę su bylos medžiaga, pareiškė prašymą apklausti du liudytojus, esą mačiusius konfliktą. Jo prašymą išnagrinėjęs prokuroras motyvuotai jį atmetė (103 b.l.). Teisminio nagrinėjimo metu D. O. buvo išaiškintos kaltinamojo teisės, numatytos BPK 22 str., 272 str. 1 d., teisminio nagrinėjimo metu jam teisinę pagalbą teikė advokatas. R. O., realizuodamas savo teises, pareiškė prašymus, kuriuos teismas išnagrinėjo, tačiau nei apeliantas, nei jo gynėjas neprašė kviesti į teismo posėdį apklausai kuriuos nors asmenis. Be to, duodamas parodymus teisme, R. O. nurodė, kad, jo manymu, konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo niekas nematė. Šie apelianto parodymai prieštarauja motyvams, kuriais jis rėmėsi, ikiteisminio tyrimo metu prašydamas apklausti jo nurodytus asmenis.

Bylos įrodymais nustatyti R. O. veiksmai – jis viešoje vietoje – prie kavinės, įstaigos darbo metu, joje esant lankytojams dėl menkavertės dingsties sumušė iki įvykio nepažintą nukentėjusįjį, taip sutrikdydamas ne tik nukentėjusiojo, bet ir kartu su juo atvykusių asmenų poilsį, kavinės darbuotojų darbo tvarką – rodo apeliantą supratus, kad savo veiksmais jis siekia pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. Teismas, skirdamas apeliantui laisvės apribojimo bausmę, atsižvelgė į ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas neteistas, teisingai įvertino kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo D. O. apeliacinį skundą atmesti.