Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija: 118.5; 117.1.;129.1.;129.8.

2013 m. rugpjūčio 7 d.

dalyvaujant pareiškėjams antstoliui M. A., skolininkui A. Č., BUADBB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui administratoriui L. P.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio M. A. pareiškimą dėl taikos sutarties, sudarytos vykdymo procese, tarp išieškotojo BUADBB „(duomenys neskelbtini)“ ir skolininko A. Č., patvirtinimo, suinteresuotas asmuo N. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas, išieškotojo BUADBB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir skolininkas A. Č. palaikė savo prašymą.

BUADBB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas L. P. paaiškino, kad kreditorių susirinkimas pritarė pateiktai taikos sutarčiai. Taikos sutartis atitinką šalių tikrąją valią, neprieštarauja BUADBB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesams ir nepažeidžia skolininkės N. J. interesų. Patvirtinus taikos sutartį skolininkas A. Č. atsisako savo pirmos eilės kreditorinių reikalavimų bankroto byloje. A. Č. sumokėjus taikos sutartyje nurodytą sumą, t.y. savo dalį skolos, BUADBB „(duomenys neskelbtini)“ jam jokių pretenzijų nebeturės.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 140 straipsnio 3 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos vieną kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis pareigomis.

Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1138-837/2012 2012-10-31 sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų A. Č., ir N. J., 45900 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012-01-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 850 Lt teisinių paslaugų išlaidų ir 223 Lt antstoliui sumokėtų turto arešto išlaidų. Panevėžio apygardos teismas 2013-03-21 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-31 sprendimą paliko nepakeistą. Civilinėje byloje Nr. 2-1138-837/2012 2012-10-31 teismo sprendimu konstatuota, kad abu atsakovai padarė ieškovui BUADBB „(duomenys neskelbtini)“ 62400 Lt žalą. Teismo sprendimu nustatyta, kad dalį žalos - 16500 Lt, atlygino asmeniškai tik vienas atsakovas A. Č., todėl teismas sumažino ieškiniu prašomą priteisti sumą ir priteisė iš atsakovų solidariai likusią žalą - 45 900 Lt.

Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad kreditorius, kuris atskirai ir besąlygiškai priima dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir pakvitavime nurodo, kad gavo būtent tą dalį iš konkretaus skolininko, tuo pačiu atsisako solidariosios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu.

Vertindamas ieškovo ir vieno iš solidarių atsakovų sudarytos taikos sutarties pagrįstumą, teismas pažymi, kad užbaigti bylą taikiai yra šalių procesinė teisė (Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 1 d.), nulemta dispozityvumo principo. Šis principas reiškia bylos šalių teisę laisvai disponuoti ginčo objektu, t. y. pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų (teisė baigti bylą taikiai) nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas netvirtina taikos sutarties, kai yra Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, pvz., jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviam įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu.

Solidariosios prievolės atveju kreditorius gali atskirai ir besąlygiškai priimti dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir taip atsisakyti solidariosios prievolės būtent dėl šio skolininko (Lietuvos Respublikos CK6.6 str. 8 d.). Tačiau vieno bendraskolio prievolės pasibaigimas savaime nereiškia, kad pasibaigia visa solidarioji prievolė. Jeigu kreditorius atsisako reikalavimo vieno iš bendraskolių naudai, jis išsaugo teisę reikalauti iš kitų bendraskolių įvykdyti visą prievolę (Lietuvos Respublikos CK6.8 str. 3 d.). Kartu pažymėtina ir tai, kad tokiu atveju neturi būti apsunkinta kitų skolininkų padėtis. Nors tuo atveju, kai vienas skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo, solidarioji prievolė išlieka, tačiau jos dalykas sumažėja atleisto nuo prievolės vykdymo skolininko dalimi. Tai reiškia, kad kiti solidarieji skolininkai privalo įvykdyti prievolę, išskyrus atleisto nuo prievolės vykdymo skolininko dalį (CK 6.23 str. 3 d., 6.129 str. 6 d.).

Šiuo konkrečiu atveju nepagrįsti N. J. atsiliepime nurodyti grumentai, kad patvirtinus taikos sutartį būtų pažeisti jos interesai, kadangi didesnė prievolės įvykdymo dalis tektų jai. Teismui pateikta tvirtinti taikos sutartis, kurią pasirašė išieškotojas ir vienas iš dviejų bendraskolių, solidarioji skola (62400 Lt) yra sumažinta ne mažesne dalimi, nei pagal bendrą taisyklę sudaro taikos sutartį pasirašiusių skolininkų dalis (62400 Lt/2 = 31200 Lt) (CK 1.8 str. 1 d., 6.129 str. 6 d.). Dar nagrinėjant bylą teisme atsakovas A. Č. gera valia, dalį – 16500 Lt, žalos atlygino (11-23 b. l.). Ginčo byloje dėl to nėra. Šia suma teismas priimdama sprendimą sumažino priteistinos žalos dydį, todėl likusi A. Č. pagrindinės skolos dalis yra 14700 Lt (31200 Lt -16500 Lt). Taikos sutarties 1 p. šalys sutarė, kad A. Č. sumoka 15700 Lt. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad šios taikos sutarties nuostatos neprieštarauja ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 6 dalies nuostatos bei solidariosios skolininkės N. J. interesų, nes solidarioji skola (62400 Lt) yra sumažinta ne mažesne dalimi, nei pagal bendrą taisyklę sudaro taikos sutartį pasirašiusių skolininkų dalis (Lietuvos Respublikos CK 1.8 str. 1 d., 6.129 str. 6 d.). Patvirtinus BUADBB „(duomenys neskelbtini)“ ir vieno iš solidarių skolininkų taikos sutartį, pagal kurią A. Č. turi sumokėti jam tenkančią skolos dalį, pastarajam sumokėjus šią skolos dalį skolininkės N. J. prievolė sumažės sumokėta skolos dalimi, todėl laikyti, jog patvirtinus taikos sutartį ir sumokėjus skolos dalį bus pažeisti išieškotojo ar kito solidariojo skolininko interesai nėra jokio teisinio pagrindo.

Pagal taikos sutarties 2 punktą skolininkas įsipareigoja atsisakyti 57681,79 Lt (penkiasdešimt septynių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno lito 79 Lt) kreditorinio reikalavimo UADBB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad aiškinant sutartis būtina atsižvelgti į tikrąją šalių valią, jų ketinimus, o ne vien į rašytinį sutarties tekstą. Esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti bendriesiems tikriesiems šalių ketinimams, kuriuos jos turėjo omenyje sudarydamos sutartį (Lietuvos Respublikos CK 6.193 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šalys susitarė, kad likusios skolos grąžinimas priklauso nuo tam tikrų aplinkybių bei skolininko veiksmų, patvirtino, kad jų valia yra tikra ir taikos sutarties turinys joms yra suprantamas. BUADBB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu patvirtinto, kad A. Č. sumokėjus 15700 Lt, ir atsisakius pirmos eilės kreditorinių reikalavimų likviduojamai UADBB „(duomenys neskelbtini)“, išieškotojas jokių pretenzijų jam nebeturės. Tokiais taikos sutarčiai pritarė UADBB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas (24-28 b. l.). Taigi šalys taikos sutartimi išsprendė vykdymo pagal galiojantį vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo klausimus, abipusių nuolaidų būdu suderino skolos sumokėjimo sąlygas. Taikos sutarties 3 punkte šalys sutarė, kad skolininkas A. Č. padengia antstolio turėtas išlaidas.

Iš šalių pateiktos taikos sutarties bei vykdomosios bylos medžiagos, šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, yra aiški tiek išieškotojo, tiek skolininko valia dėl taikos sutarties patvirtinimo, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorio negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių vykdymo proceso šalių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.

Teismas sprendžia, kad pateikta vykdymo proceso šalių taikos sutartis, kuri išreiškia šalių valią išspręsti teismo sprendimo dėl skolos įvykdymo tvarką bei sąlygas, bei atlyginti antstolio turėtas vykdymo išlaidas, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui bei nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, todėl taikos sutartis vykdymo procese tvirtintina (Lietuvos Respublikos CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d., 595 str.).

Taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi, jos rezoliucinėje dalyje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais, 595 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą patenkinti.

Patvirtinti išieškotojo BUADBB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), ir skolininko A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdymo procese sudarytą taikos sutartį, tokiomis sąlygomis:

1. Skolininkas A. Č. sumoka išieškotojui likviduojamai dėl bankroto UADBB „(duomenys neskelbtini)“ 15700 Lt (penkiolika tūkstančių septynis šimtus litų) per 5 (penkias) darbo dienas nuo tos dienos, kada teismas patvirtina šią taikos sutartį, bankiniu pavedimu arba grynaisiais pinigais.

2. Skolininkas A. Č. atsisako 57681,79 Lt (penkiasdešimt septynių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno lito 79 Lt) kreditorinio reikalavimo UADBB „(duomenys neskelbtini)“.

3. Skolininkas A. Č. atsiskaito su antstoliu ir atlygina jo patiriamas išlaidas.

4. Išieškotojas likviduojama dėl bankroto UADBB „(duomenys neskelbtini)“ likusią žalos atlyginimo dalį reikalaus iš kito solidaraus skolininko.

5. Jeigu skolininkas A. Č. neįvykdo savo įsipareigojimų nurodytų šioje sutartyje (nesumoka visos pinigų sumos, sumoka ją pavėluotai), ši sutartis netenka galios ir skolininkas A. Č. privalo įvykdyti tesimo sprendimą kaip solidarus skolininkas.

6. Ši sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, po vieną kiekvienai iš šalių ir vienas egzempliorius pateikiamas teismo antstoliui, kuris ją pateiks teismui tvirtinti.

7. Ši sutartis įsigalioja tik tada, kai ją patvirtina teismas savo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 3 dalyje nurodytas taisykles.

Išaiškinti šalims, kad jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino Lietuvos Respublikos CPK 595 str. nustatyta tvarka, vykdomoji byla nutraukiama. Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo (Lietuvos Respublikos CPK 629 str.). Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.