Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutine subendrinta bausme – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip globos reikalingais žmonėmis;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 641 straipsniu, galutine subendrinta bausme – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji A. Š. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad buvo su M. Ž., ji išgėrusi buvo jau normaliai. Jie dėl kažko susipyko, ji darė sumuštinius, jis priėjo prie jos, ją sunervavo ir ji dūrė, nenorėjo specialiai žaloti. Jokio tikslo durti neturėjo, buvo per daug išgėrusi, todėl taip ir padarė. Blaivi nebūtų taip padariusi. Truputį įdūrė su peiliuku (b. l. 185).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, sutinkant prokurorei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Liudytoja apklausta M. M. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 4-ojo skyriaus tyrėja. 2023-04-04 dirbant kartu su kolega A. K. apie 20:20 val. Vilniaus aps. VPK OVS gautas pranešimas kad adresu (duomenys neskelbtini), moteris peiliu sužalojo vyrą. Jiems atvykus į įvykio vietą pasitiko nusikalstamą veiką galimai padariusi A. Š., kuri paaiškino, kad sužalojo savo sugyventinį M. Ž. peiliu, nes jis norėjo ją mušti. A. Š. nuolat kartojo, kad jos sugyventinis moka mušti be mėlynių. Nukentėjusiajam M. Ž. buvo sužalota dešinė ranka, peties srityje. M. Ž. paaiškino kad sugyventinė jį sužalojo be priežasties, nes yra tiesiog neblaivi, įtariamoji A. Š. nebuvo agresyvi. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada apžiūrėjo M. Ž. ir išvežė į Lazdynų ligoninę, o A. Š. buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus aps. VPK OVS laikino sulaikymo patalpas (b. l 44-45).

Liudytoju apklaustas M. Ž. parodė, kad su A. Š. kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jo mamai priklausančiame bute. Gyvenant kartu konfliktų tikrai yra buvę, policija jų konfliktus yra sprendusi ir anksčiau. Svarbu pažymėti, kad A. Š. yra buvusi narkomanė, ji vartoja metadoną, tačiau jei ji kartu su tuo metadonu pradeda gerti ir alkoholį tuomet tampa agresyvi ir neprognozuojama. Jis prie to jau yra pripratęs, kitaip (duomenys neskelbtini) kartu negyventų, jis irgi piktnaudžiauja alkoholiu ir išgėręs nėra labai ramus. 2023-04-04 jis buvo namuose kur vartojo alkoholinius gėrimus, o A. Š. buvo išėjusi pas draugę. Ji jam sakė, kad tiesiog pabus pas draugę, tačiau vakare apie 19.00 val. grįžo namo neblaivi. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad A. Š. geria metadoną ir po to geria alkoholį, nuo ko ji tampa agresyvi. Gali būti, kad iš pykčio ir dėl to, kad buvo neblaivus išvadino A. Š. įvairiais rusiškais, necenzūriniais žodžiais. Tuo metu jie buvo jų bendrabučio virtuvėje, kur A. Š. nedideliu virtuviniu peiliu pjaustė dešrą. Kilus konfliktui jie išėjo į koridorių ir A. Š. priėjusi prie jo rankoje laikytu peiliu vieną kartą dūrė jam į dešinį petį. Dėl to dūrio pajuto stiprų fizinį skausmą, nuo jos atsitraukė ir nuėjo pas kaimyną A. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini) bute, jei neklysta. Po to, kiek jam žinoma, ji pati iškvietė policiją ir iškvietė jam greitąją pagalbą. Atvykus minėtoms tarnyboms, A. Š. buvo sulaikyta, o jis buvo pristatytas į Lazdynų ligoninę, kur jam susiuvo žaizdą. Nepaisant minėto įvykio jis A. Š. pretenzijų neturi, žino, kad ji taip pasielgė tik dėl to, kad sumaišė vaistus (metadoną) su alkoholiu, be to, galimai jis savo elgesiu ir pats išprovokavo ją. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta, ieškinio nereikš. Jam yra išaiškinta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su tokiu prokuroro sprendimu sutiktų (b. l 49-50).

Apžiūrėjus nukentėjusiojo M. Ž. pateiktus medicininius dokumentus nustatyta, kad M. Ž. nustatyta žaizda dešiniame petyje. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l 59-60).

Nukentėjusysis M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ((duomenys neskelbtini)) mirė, mirties priežastys – (duomenys neskelbtini) (b. l. 77).

Nutarimu leista įgaliotai atstovei R. Ž. dalyvauti procese (b. l. 72-73).

Įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. Š. parodė, kad savo kaltę prisipažįsta pilnai. Ji gyvena bendrabučio tipo vieno kambario bute (duomenys neskelbtini), būtą nuomoja jau apie (duomenys neskelbtini), ji pati apmoka už butą. Yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, šiuo metu gydosi metadono programoje. Gyveno šiuo adresu kartu su savo sugyventiniu M. Ž., kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi, bet planavo su juo skirtis, nedirba. 2023-04-04 vakare ji buvo išėjusi pas savo draugę, kuri gyvena už kelių namų, ten vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie pusę butelio degtinės ir po to nuėjo namo, buvo pakankamai girta. Jai grįžus M. Ž. buvo namuose, jis buvo neblaivus, nes vartojo alkoholį pats nuo ryto, gėrė alų. Jai grįžus namo jis pradėjo ją įžeidinėti, vadino necenzūriniais žodžiais – jai tai labai nepatiko. Ji prie stalo pjaustė dešrą nedideliu, apie 25 cm ilgio peiliu ir iš pykčio sudavė jam vieną kartą į kairį petį. Tada jis ją pastūmė ir pabėgo į koridorių. Jai sužalojimų nepadaryta. Ji iš karto pati iškvietė policiją ir pranešė, kad sužalojo savo sugyventinį. Peilį paliko ant stalo ir paskui parodė policijos pareigūnams. Atvyko policija ir ją išvežė į areštinę. Nenorėjo stipriai sužaloti M. Ž., norėjo tik pagąsdinti. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 109-110).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad A. Š. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklausta teisme A. Š. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu ji peiliu dūrė nukentėjusiajam M. Ž. ir jį sužalojo. Tai, kad A. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinį M. Ž. bei kad tokiais veiksmais sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą be kaltinamosios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos M. M. parodymai, nukentėjusiojo M. Ž. medicininių dokumentų apžiūra, įvykio ROIK informacija, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, BPC garso įrašas, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai.

Nors pati kaltinamoji teigė, kad neturėjo tyčios veikti sužaloti sugyventinio, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad A. Š. kaltinime nurodytu metu ir vietoje veikė netiesiogine tyčia. BK 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Akivaizdu, kad A. Š., durdama peiliu nukentėjusiajam, turėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo nukentėjusiajam gali atsirasti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. Š. 2023 m. balandžio 4 d. apie 20:30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, žodinio konflikto su savo sugyventiniu M. Ž. metu, tyčia dūrė jam peiliu į dešinį petį, taip padarydama žaizdą dešiniajame petyje ir tokiu būdu tyčia nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinio M. Ž. sveikatą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininkės kaltės formą – A. Š. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į A. Š. panaudoto fizinio smurto pobūdį, tai, kad nukentėjusiajam nebuvo nenustatyta ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai.

A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei kad veiką padarė recidyvistė.

A. Š. anksčiau teista, be kita ko – vieną kartą už fizinio skausmo sukėlimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus įgyvendinti A. Š. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas didesnis, nei šios rūšies bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, A. Š. skirtini įpareigojimai neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. Š. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

A. Š. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, tuo metu padaryta prieš šeimos narį – sugyventinį, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 58,24 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl ieškinys laikomas pagrįstas ir iš kaltinamosios priteistina 58,24 Eur žala nukentėjusiojo M. Ž. gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 ir 6.263 straipsniai).

Tenkintinas ir civilinio ieškinio reikalavimas iš A. Š. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos atžvilgiu priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis įsipareigojimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Š. galutinę 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. balandžio 4 d. 20.30 val. iki 2023 m. balandžio 5 d. 13.39 val., vieną laikinajame sulaikyme dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirti A. Š. BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, A. Š. visu laisvės apribojimo laikotarpiu paskirti įpareigojimus: 1) būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.

A. Š. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisti iš A. Š. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 58,24 (penkiasdešimt aštuonis eurus ir 24 centus) Eur nukentėjusiojo M. Ž. gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.