- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-248-354-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijole Matuzeviciene (pirm.), Vytautas Kursevicius, Vidmantas Myle
- Nuteistasis
- R. L.
- Civilinis ieškovas
- J. V.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė, Rimantas Kuzminas
Šiauliu apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Nijoles Matuzevicienes,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. L. apeliacini skunda del Radviliškio rajono apylinkes teismo 2009 m. gegužes 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir jam paskirtas laisves atemimas 1 metams ir 3 menesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d. paskirtos bausmes vykdymas atidetas 2 metams; R. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – atemimas teises vairuoti transporto priemone 24 (dvidešimt keturiems) menesiams ir jis ipareigotas be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Iš dalies tenkinant civilinius ieškinius iš R. L. priteista: 10000 Lt neturtines žalos J. V.; 7000 Lt neturtines žalos J. V.; 8000 Lt neturtines žalos E. P.; 435 Lt neturtines žalos G. B..
Aprašomoji dalis
nustate:
R. L. nuteistas už tai, kad vairuodamas keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del to ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2007 m. lapkricio 1 d. apie 13 val. 13 min. Radviliškio r., kelio Šeduva – Vadaktai 6,982 km, neturedamas teises vairuoti, blaivus, vairuodamas transporto priemone – jam priklausanti automobili ,,Renualt Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visu butinu atsargumo priemoniu, keldamas pavoju kitu asmenu saugumui, neatsižvelge i kelio ir meteorologines salygas išvažiavo i priešpriešine eismo juosta ir susidure su priešpriešiais atvažiuojanciu automobiliu „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu blaivaus J. V., sudarydamas kliuti jo eismui ir gresme eismo saugumui ir su juo susidure, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentejusiosios J. V. sveikata, kuriai del kairio dilbio kaulu lužiu, kaires puses šonkauliu ir kairio padikaulio lužiu sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienu, nukentejusiajam J. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes del dešines puses 8, 9 šonkaulio lužiu jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienu, nukentejusiajai E. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes del dešines puses 6, 7 šonkauliu lužio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienu, nukentejusiajai G. B. del krutines dešines puses sumušimo, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentejusiajai R. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes del juosmens 1 slankstelio skersines ataugos lužio, dešinio šeivikaulio galvutes lužio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui, nukentejusiajai V. L. del muštines žaizdos kaktoje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentejusiajai K. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes del dešines krutines lastos puses pirmo šonkaulio lužio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienu, tuo pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 59, 172 punktu reikalavimus (KET patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu 2002-12-11 Nr. 1950 su pakeitimais ir papildymais -2004-09-20 Nr. 1195, 2004-10-20 Nr. 1307, 2004-12-24 Nr. 1669, 2006-10-05 Nr. 975), tai yra padare nusikaltima, numatyta BK 281 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkes teismo 2009-05-11 nuosprendi toje dalyje, kur jam priteista atlyginti neturtine žala nukentejusiesiems J. V., J. V., E. P. ir G. B., paliekant ieškinius nenagrinetus.
Apeliantas teigia, jog jis sutinka su paskirtos bausmes dydžiu ir pritaikytu laisves atemimo bausmes vykdymo atidejimu, taciau nesutinka su teismo priteistos neturtines žalos dydžiais nukentejusiesiems ir mano, jog teismas padare baudžiamojo proceso pažeidimus, netinkamai taike baudžiamaji istatyma ir tai leme nepagristo nuosprendžio dalyje del žalos priteisimo priemima. Nuteistojo nuomone, nukenteje asmenys (civiliniai ieškovai) nepateike teismui ir jam tinkamo turinio ir formos ieškiniu, todel byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, jam nebuvo žinomos aplinkybes ir irodymai, kuriais nukenteje grinde savo ieškininius reikalavimus, ir tuo buvo pažeista jo teise i gynyba.
Skunde pažymima, jog baudžiamojo proceso istatyme nekeliami specialus (imperatyvus) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, taciau akivaizdu, jog teise i žalos atlyginima realiai gali buti igyvendinama tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybes ir irodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Nuosprendyje, nustatydamas priteistinos neturtines žalos dydi, teismas nurodo, kad šioje byloje ypatingai atkreipia demesi i kiekvieno nukentejusiojo sužalojimus, gydymo ir reabilitacijos trukme, i tai, ka jie dirbo iki avarijos, ir kokios ju galimybes toliau dirbti bei kitaip save realizuoti. Šie teismo argumentai, apelianto nuomone, yra paremti tik teismo posedžiu metu nukentejusiuju duotais parodymais, kurie neparemti jokiais objektyviais irodymais ir nebuvo žinomi iki teismo, iki irodymu tyrimo pradžios ir apeliantui nežinomi ir iki šiol. Todel, apelianto teigimu, jis negalejo tinkamai pasiruošti gynybai, pateikti atitinkamus prašymus ar pasinaudoti kitomis jam suteiktomis istatyminemis teisemis.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. L. skunde nurodo, kad jo automobilis eismo ivykio metu buvo apdraustas draudimo bendroveje AB „Lietuvos draudimas" Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu. BPK 45 straipsnyje nustatyta teisejo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareiguno pareiga išaiškinti proceso dalyviams ju procesines teises ir užtikrinti galimybe jomis pasinaudoti ir tuo atveju, kai nusikalstama veika padaryta žala turi atlyginti ne itariamasis (kaltinamasis) ar ne tik jis, teisejas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas, apelianto teigimu, ta privalo išaiškinti civiliniam ieškovui ir net tuo atveju, kai civilinis ieškovas neišreiškia savo valios del civilinio atsakovo itraukimo i procesa, prokuroras ar teismas privalo priimti sprendima del materialiai už itariamojo (kaltinamojo) veiksmus atsakingo asmens itraukimo i byla kaip civilinio atsakovo. Taciau pirmos instancijos teismas neitrauke i byla draudiko, nors AB „Lietuvos draudimas" turejo buti itraukta i byla kaip civilinis atsakovas, kadangi, nuteistojo nuomone, bendroji taisykle yra ta, kad, esant draudiminiam ivykiui, draudikas atlygina žala neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribu, o žala padariusio asmens (draudejo) pareiga atlyginti žala kyla delikto pagrindu, t. y. ji su nukentejusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktine prievole ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).
Be to, skunde nurodoma, kad tuo atveju, kai padarytos žalos nukentejusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmoketa draudimo išmoka, likusia žalos dali atlygina ja padares asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Šioje baudžiamojoje byloje AB „Lietuvos draudimas" pateike 2009-03-20 rašta Nr. 497366/521384, iš kurio matyti, kad nukentejusiajam J. V. draudikas atlygino žalos už 7648,36 Lt, nukentejusiajai J. V. už 4169,29 Lt, nukentejusiajai E. P. už 1737,78 Lt, o nukentejusiajai G. B. už 11,25 Lt, iš viso už 13566,68 Lt, taciau draudimo suma, apelianto teigimu, pagal draudimo sutarti yra žymiai didesne ir tokiu budu liko nerealizuoti isipareigojimai pagal jo ir draudiko sudaryta sutarti, nes teismas minetiems nukentejusiesiems viso priteise žalos už 25435 Lt.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismas nepagristai tik iš jo vieno priteise atlyginti žala, kuria privalo atlyginti draudikas, kadangi jis AB ,,Lietuvos draudimas" buvo sudares civilines atsakomybes draudimo sutarti, o pagal CK 6.254 straipsnio 2 dali, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktines žalos dydžio skirtuma atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padaryma. Po draudiminio ivykio, kaip nurodoma skunde, nukentejes treciasis asmuo igyja teise reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudejo (CK 6.987 straipsnis, Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 13 straipsnis), todel AB ,,Lietuvos draudimas" turejo buti itraukta i byla kaip civilinis atsakovas. Neitraukes i byla civiliniu atsakovu AB "Lietuvos draudimas" ir iš jo vieno priteises atlyginti neturtine žala nukentejusiesiems, pirmos instancijos teismas, nuteistojo nuomone, netinkamai pritaike BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies, CK 6.254 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad neturtines žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, jie apibrežiami konkreciais ir vertinamaisiais požymiais ir spresdamas nusikalstama veika padarytos neturtines žalos atlyginimo dydžio klausima, teismas turi atsižvelgti i: 1) neturtines žalos pasekmes; 2) žala padariusio asmens kalte; 3) žala padariusio asmens turtine padeti; 4) tai, ar padaryta turtine žala, i padarytos turtines žalos dydi; 5) kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes; 6) sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas, vertindamas neturtines žalos pasekmes ir nurodydamas, jog nukentejusieji del autoivykio metu padarytu sveikatos sutrikdymu patyre fizini skausma, dvasinius sukretimus ir išgyvenimus, gulejo ligonineje, po ivykio jiems del patirtu sužalojimu buvo apribota judejimo laisve, galimybe kuri laika gyventi pilnaverti gyvenima, neivertino to, kad kiekvienam nukentejusiajam buvo padaryti skirtingi sveikatos sužalojimai, kiekvienas iš ju patyre skirtingus išgyvenimus, t. y. kiekvienam nukentejusiajam atsirado skirtingos pasekmes. Be to, apeliantas atkreipia demesi i tai, kad teismas nuosprendyje nenurodo, kad nukentejusiesiems sveikatos sutrikdymas buvo padarytas neatsargiai, ir kad byloje nera jokiu duomenu apie nukentejusiuju gydymo ir reabilitacijos trukme, patirtu sužalojimu galima itaka ju tolimesniam gyvenimui, kas yra labai svarbios aplinkybes siekiant objektyviai ivertinti pasekmes.
Taip pat skunde teigiama, jog vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytu kriteriju, i kuri privalo atsižvelgti teismai, nustatydami neturtines žalos dydi, yra žala padariusio asmens kalte, jos forma (tycia ar neatsargumas). Teismo išvados šiuo klausimu, apelianto nuomone, yra prieštaringos, neparemtos objektyviais irodymais, prieštarauja faktinems bylos aplinkybems, kadangi teismas konstatuoja, jog jis tycia viršijo saugu greiti, remdamasis nukentejusiuju Volungeviciu parodymais. Mineti nukenteje asmenys šioje byloje yra pareiške ieškinius ir prašo priteisti dideles pinigines sumas, todel, apelianto isitikinimu, jie yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi ir ju parodymai yra šiuo aspektu šališki. Be to, kaip teigia apeliantas, mineti nukenteje netvirtina ir negali tvirtinti, jog jis greiti viršijo tycia, nes ju jo automobilyje nebuvo, o jis leistino greicio neviršijo ir apie tycini jo greicio viršijima negali buti ne kalbos, o teismas nuosprendyje konstatuodamas, jog jis tycia viršijo greiti, nepagristai ir neteisetai pakeicia ir išplecia jam pareikšto kaltinimo ribas, kas yra esminis baudžiamojo proceso normu pažeidimas. Skunde R. L. pažymi, kad kaltinime teigiama ir šie kaltinimo teiginiai paremti objektyviais irodymais, jog jis nepasirinko saugaus greicio, o tai atitinka nusikalstamo nerupestingumo sudeti, o ne nusikalstamo pasitikejimo, kaip konstatuoja savo nuosprendyje pirmos instancijos teismas.
Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytu kriteriju, galinciu tureti itakos neturtines žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žala padariusio asmens turtine padetis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, ir nustatant priteistinos neturtines žalos dydi šio kriterijaus pagrindu, turi buti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentejusio asmens teisiu i neturtines žalos atlyginimo igyvendinima ir žala padariusio asmens teisetu interesu, o CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, kuri suteikia teismui galimybe sumažinti atlyginamos žalos dydi, atsižvelgus i sunkia žala padariusio asmens padeti. Apelianto teigimu, konstataves, jog apeliantas po ivykio pats tapo neigalus, jo sutuoktine taip pat yra neigali, jog abu išlaiko nepilnamete dukra, pirmos instancijos teismas nepakankamai ivertino šias aplinkybes, nepakankamai motyvavo, kokia dalimi del nurodytu aplinkybiu mažintinas priteistinos žalos dydis, ir tuo teismas padare procesines teises pažeidima. Apelianto manymu, šios aplinkybes ir tai, kad del patirtu sužalojimu jis neteko savo verslo, t. y. pagrindinio šeimos pajamu šaltinio, yra itin svarbios ir ipareigoja teisma ženkliai mažinti priteistinos žalos dydi.
Taip pat apeliantas atkreipia demesi i tai, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dali, nustatant neturtines žalos atlyginima, atsižvelgiama ir i padarytos turtines žalos dydi, taciau teismas i šias aplinkybes neatsižvelge, kaip neatsižvelge i tai, kad jis gailisi del savo veiksmu, atsipraše visu nukentejusiuju, sutinka atlyginti dali neturtines žalos, t. y. teismas neatsižvelge i jo elgesi, kas jo manymu, yra taip pat labai reikšminga nustatant priteistinos žalos dydi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i apeliacini skunda nukentejusieji J. V. ir J. V. prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti. Nukentejusiuju nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinejo bylos medžiaga, o jie ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nurode patirta žala, atsižvelgdami i bylos aplinkybes, taip pat ir R. L. padeti, sumažino savo reikalavimus del neturtines žalos atlyginimo, nors ir nemano, kad tokiomis pinigu sumomis galima kompensuoti patirta skriauda ir išgyvenimus. Nukentejusieji teigia, jog visi ju parodymai apie patirtus nuostolius patvirtinti ir kitais byloje surinktais irodymais, teismo posedžio metu jie atsake i visus su žala susijusius klausimus, taip pat i R. L. gynejo, nurode apie besitesiancias neigiamas pasekmes. Be to, nukentejusiuju manymu, del pasekmiu, kurias savo veiksmais sukele sau nuteistasis, neturetu kaip nors dar karta nukenteti ju interesai
Atsikirtimais i apeliacini skunda nukentejusioji E. P. išreiške pasipiktinima nuteistojo neatsakingumu ir požiuriu i paties padaryta nusikaltima. Nukentejusiosios nuomone, kaltinamojo teises i gynyba nebuvo pažeistos, nes jis turejo advokata ir daug laiko susipažinimui su teismine medžiaga. Taip pat nukentejusioji nurodo, kad del savo pablogejusios turtines padeties ir neigalumo yra kaltas pats nuteistasis, o ji del sutrikdytos sveikatos tures jausti pasekmes visa gyvenima, nes po avarijos, kai para laiko ji išbuvo komoje, jai žymiai pablogejo sveikata ir gyvenimo kokybe, prasidejo dažni galvos skausmai, svaigimas, atminties pablogejimas, kaire ranka liko silpnesne. Be to, nukentejusiosios teigimu, ji jaucia moraline žala, ir del to, kad kaltinamasis per 1,5 metu nerado laiko pasidometi nukentejusiuju bukle.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis R. L. ir jo gyneja praše nuteistojo apeliacini skunda tenkinti, prokurore bei nukentejusiuju ir civiliniu ieškovu J. V. ir J. V. atstovas praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinejes bylos aplinkybes, surinktus irodymus ivertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatu. Apylinkes teismas pagristai R. L. pripažino kaltu ir nuteise pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. To negincija ir pats apeliantas, kuris tik nesutinka su teismo sprendimu del priteistos neturtines žalos nukentejusiesiems.
Pastebetina, kad apeliantas savo skundu, prašydamas palikti nukentejusiuju civilinius ieškinius nenagrinetais, tuo paciu gincija ir priteistu civiliniu ieškiniu dydžius.
Atitinkamai del pirmojo nuteistojo prašymo kolegija pažymi, kad civilinis ieškinys paliekamas nenagrinetu tik tokiu atveju, kai kaltinamasis išteisinamas del to, jog pastarojo veikoje nera nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Tokiu atveju civiliniam ieškovui paliekama teise pareikšti civilini ieškini civilinio proceso tvarka. Taigi, apylinkes teismas, priemes apkaltinamaji nuosprendi, privalejo išspresti civiliniu ieškiniu klausima (atmesti ar patenkinti, patenkinti iš dalies pareikštus civilinius ieškinius) ir tik išimtiniu atveju, kuomet negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaiciuoti neatidejus baudžiamosios bylos nagrinejimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teise i ieškinio patenkinima ir klausima del ieškinio dydžio perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita. Neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, itvirtintas Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d., objektyviai turi buti taikomas visa apimtimi. Visgi, neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma ir šis istatymas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo. Istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria siekiama kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiuju patirta moralini išgyvenima, dvasini skausma ir kt. Taigi, nustatyti teisinga pinigine kompensacija yra teismo kompetencija ir teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi bei kitas, turincias reikšmes bylai aplinkybes, atsižvelgia i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Išdestyti teiginiai ir aptarti istatymai aiškiai patvirtina, jog apylinkes teismas neturejo jokio teisinio pagrindo nenagrineti byloje pareikštu nukentejusiuju civiliniu ieškiniu.
Apeliantas savo skunde nurodo, kad nukentejusieji pateike netinkamo turinio ir formos ieškinius, nepateike jokiu objektyviu irodymu, pagrindžianciu ju patirta neturtine žala, todel, nuteistojo teigimu, tuo buvo pažeista jo teise i gynyba. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentejusieji ikiteisminio tyrimo metu pareiške civilinius ieškinius del turtines ir neturtines žalos – J. V. 50000 Lt sumai, J. V. 30000 Lt sumai, E. P. 32000 Lt sumai, G. B. 435 Lt sumai (t. 1, b. l. 146; 158; 166; 178). Byloje taip pat yra specialistu išvados, kuriose konstatuoti del autoivykio ankšciau paminetu nukentejusiuju patirti sužalojimai, nustatytas ju sveikatos sutrikdymo mastas (t. 1, b. l. 145; 155; 169; 181). R. L. ir jo gynejas, pabaigus ikiteismini tyrima, susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga ir jokiu prašymu ar papildymu nepareiške (t. 2, b. l. 123; 127). Skunde nuteistasis teigia, kad byloje nera jokiu duomenu apie kiekvieno iš nukentejusiuju gydymo ir reabilitacijos trukme, galima sužalojimu itaka tolimesniam gyvenimui ir teismas išsprende neturtines žalos atlyginimo klausima remdamasis tik kiekvieno iš nukentejusiuju parodymais. Konkreciu atveju pažymetina, kad elementaria gyvenimiška patirti turinciam asmeniui turetu buti visiškai aišku ir suprantama, kad netiketai del kito asmens kaltes patirti fiziniai sužalojimai – šonkauliu ir kitu kaulu lužiai, smegenu sukretimas, muštines žaizdos, kraujosruvos ir kt., sukelia ne tik fizini skausma bet ir dvasini, emocini sukretima. Akivaizdu ir tai, kad del sutrikdytos sveikatos (J. V., J. V. ir E. P. atveju ilgiau nei 10 dienu) žmogus, paprastai, patiria nepatogumus, netenka galimybes gyventi taip, kaip butu gyvenes, jei sužalojimu patyres nebutu. Negincijama tai, kad del patirtu sužalojimu asmeniui reikalingas gydymo procesas, atitinkamos proceduros ir pan. Tokiu budu pirmosios instancijos teismas neturejo pagrindo abejoti, nesiremti nukentejusiuju J. V., J. V., E. P. ir G. B. parodymais apie kiekvieno iš ju del autoivykio patirtus išgyvenimus, gydymosi procesa ir nepatogumus del sužalojimu. Be to, nukentejusieji J. V. ir E. P. bylos apeliacinio proceso stadijoje teismui pateike dokumentus – išrašus iš medicininiu dokumentu (del J. V. pateikta UAB ,,Gimines“ pažyma, apie pastarojo negalejima po 2007-11-01 ivykio pilnai vykdyti savo pareigu), kurie patvirtina ju parodymus apie likusius negatyvius reiškinius ju sveikatai ir savijautai po 2007-11-01 autoivykio metu patirtu traumu (t. 2, b. l. 190-193; 198).
Be abejones, kiekvienam žmogui yra budingi individualus pojuciai, potyriai, išgyvenimai, reakcija ir kt. pakliuvus i tam tikra situacija, esant tam tikroms aplinkybems. Konkreciu atveju nepamatuojami yra kiekvieno iš nukentejusiuju išgyvenimai, patirtas skausmas ir pan., taciau galima konstatuoti, jog autoivykio sukelti padariniai nukentejusiesiems – vienareikšmiai negatyvus. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje nurode, jog, spresdamas neturtines žalos atlyginimo nukentejusiesiems klausima, atsižvelgia i draudimo bendroves pastariesiems atlyginta žala ir kiekvieno iš nukentejusiuju patirtus sužalojimus, gydyma ir reabilitacija, i galimybes realizuoti save tolimesniame gyvenime.
Kolegija atkreipia demesi i tai, kad R. L. buvo nuteistas už neatsargu nusikaltima, taigi, jo nusikalstamas veikimas pasireiške neatsargumo forma – jis samoningai nesieke sužaloti nukentejusiuju, sukelti jiems dvasinius ir moralinius išgyvenimus. Iš esmes tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad nuteistasis elgesi nerupestingai – neivertino vairavimo salygu, kelio trajektorijos, nesumažino greicio prieš posuki, del ko ir kilo eismo ivykis. Kita vertus, apylinkes teismas to paties nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurode, jog apeliantas tycia viršijo saugu greiti. Tokia teismo formuluote nepagrista, nes byloje nera duomenu, jog greitis kelio ruože, kur ivyko avarija butu ribojamas, o daryti tokia išvada remiantis vien nukentejusiuju J. V. ir J. V., kurie važiavo kitame automobilyje, galimai subjektyviu aplinkybiu nulemtais parodymais nera pagrindo. Be abejones, teismo užuomina apie tycia apelianto veikoje galejo tureti itakos paties nuteistojo nuomonei apie jo atžvilgiu priimta apkaltinamaji nuosprendi. Taciau toks apylinkes teismo teiginys neturi esmines reikšmes nei R. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nei jo baudžiamajai atsakomybei. Minetu teiginiu aprašomojoje dalyje teismas neišplete kaltinimo ribu, kaip skunde teigia apeliantas, nes skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje yra aiškiai nurodyta, už kokia veika yra nuteistas apeliantas (BK 281 str. 1 d.), ir kad jo nusikalstamas veikimas pasireiške tuo, jog vairuodamas transporto priemone, jis nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, neatsižvelge i kelio ir meteorologines salygas, išvažiavo i priešpriešine eismo juosta ir susidure su priešpriešiais atvažiuojanciu automobiliu. Remiantis susiklosciusia teismu praktika, neatsargios kaltes atveju neturtines žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyciai. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio yra aišku, kad teismas, spresdamas civiliniu ieškiniu klausima, visgi, ivertino tai, jog R. L. padare neatsargu nusikaltima ir nukentejusiesiems J. V., J. V. ir E. P. priteise žymiai mažesnes pinigu sumas neturtinei žalai atlyginti, nei praše pastarieji.
Ivertinus aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdestytas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad apylinkes teismas, tenkindamas nukentejusiuju J. V., J. V. ir E. P. civilinius ieškinius iš dalies, o G. B. priteisdamas visa prašyta, patirta ir aiškiai ne per didele žala, nepažeide civiliniu ieškiniu išsprendima reglamentuojanciu baudžiamojo proceso istatymu ir Civilinio kodekso normu.
Kolegija, atsižvelgusi i tai, kas pamineta ir išdestyta skundžiamame nuosprendyje, daro išvada, kad J. V., patyrusiai kairio dilbio kaulu, kaires puses 8 šonkauliu, kairio padikaulio lužius ir kt., J. V., patyrusiam dešines puses 8, 9 šonkauliu lužius, dešinio inksto sumušimas ir kt., E. P., patyrusiai dešines puses 6, 7 šonkauliu lužius, galvos smegenu sukretima ir kt., G. B., patyrusiai krutines dešines puses sumušima, sukelusi lokalu skausminguma, be to, kiekvienam nukentejusiajam del autoivykio ir sužalojimu aiškiai patyrus neigiamus išgyvenimus, išlikus negatyviems reiškiniams del ivykio ir sužalojimu – pirmosios instancijos teismas atitinkamai nustate proporcingus padariniams žalos atlyginimo dydžius ir priteise iš kaltininko.
Nuteistasis skunde teigdamas, kad iš jo priteistos pinigu sumos per dideles, apeliuoja i prasta savo turtine padeti. Del to kolegija pažymi, kad žala padariusio asmens turtine padetis sveikatos sužalojimo ar gyvybes atemimo atveju negali buti lemiamu kriterijumi nustatant neturtines žalos dydi, nes, visgi, esminiai neturtines žalos atlyginimo kriterijai sužalojus sveikata yra neigiamos pasekmes ir del to nukentejusiuju patirti dvasiniai išgyvenimai.
Nepagristai apeliantas skunde teigia, jog teismas neatsižvelge i jam ir jo šeimos nariams autoivykio metu kilusius neigiamus padarinius, i tai, kad šeimoje auga nepilnametis vaikas ir kad jis gailisi del padaryto nusikaltimo. Iš apylinkes teismo nuosprendžio matyti, jog i visas apelianto skunde nurodytas aplinkybes teismas atsižvelge, ivertino smerktina paties R. L. požiuri i padaryta nusikalstama veika, gailejimasi del kilusiu padariniu, ka pripažino jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe.
Iš tikruju, nuteistasis R. L. buvo apdraudes savo civiline atsakomybe, sudarydamas su AB ,,Lietuvos draudimas“ Iprastine transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarti (t. 1, b. l. 38). Tai, kad nuteistojo civiline atsakomybe buvo drausta, jo civilines atsakomybes nepašalina. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. del nusikalstamos veikos atsiranda deliktine atsakomybe ir žala privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo (toliau Istatymo) 11 str. numatytos draudimo sumos, išmokamos del vieno eismo ivykio – 500000 euru žalos atlyginimo asmeniui (tarp ju 1000 euru del neturtines žalos padarymo) bei 100000 euru del žalos turtui. Taigi, draudikas privalo atlyginti padaryta žala sutartyje numatytu sumu ribose, o jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktines žalos dydžio skirtuma atlygina asmuo, atsakingas už žalos padaryma (CK 6.254 str.). Kaip buvo mineta, apylinkes teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, ivertino tai, kad draudikas – AB „Lietuvos draudimas“, nukentejusiesiems: J. V., J. V., E. P. atlygino turtine ir dali neturtines žalos (t. 1, b. l. 128). Byla su kaltinamuoju aktu perduodant apylinkes teismui nebuvo prašoma civiliniu atsakovu patraukti draudika. To nepraše nei nuteistasis, nei jo gynejas ar kiti proceso dalyviai teisiamajame posedyje. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas neturejo pagrindo savo iniciatyva patraukti draudimo bendrove civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje, ypac del to, kad AB ,,Lietuvos draudimas“ žala nukentejusiesiems atlygino ikiteisminio tyrimo metu. Iš AB ,,Lietuvos draudimas“ 2009-03-20 rašto matyti, kad draudikas J. V., J. V., E. P. viso atlygino 2981,12 Lt dydžio neturtine žala, taciau rašte nera duomenu, apie neturtines žalos atlyginima G. B.. Kaip buvo mineta, pagal Istatyma draudikas privalo atlyginti tretiesiems asmenims padaryta neturtine žala iki 1000 euru (3452,80 Lt). Nepaisant to, kiek yra nukentejusiu treciuju asmenu, draudiko atlygintina neturtines žalos suma yra 1000 euru. Nagrinejamu atveju, tai yra tik nedidele nukentejusiuju prašomos priteisti neturtines žalos sumos dalis, taciau tokia suma numatyta Istatymu, kurio revizija nera apeliacines instancijos teismo kompetencija. Akivaizdu, kad AB ,,Lietuvos draudimas“ bendrai nukentejusiesiems atlyginta suma nesieke Istatyme numatytos sumos, taciau nukentejes asmuo yra laisvas pasirinkti, iš kieno – draudiko ar kaltininko prašyti priteisti patirta žala. Kaltininkas ir draudimo bendrove, su kuria sudaryta Iprastine transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutartis, yra solidarus skolininkai. Kaltininka ir draudimo bendrove sieja civiliniai sutartiniai santykiai, todel kaltininkas, atlygines žala nukentejusiajam, igyja regreso teise i draudika, nes pastarasis nepagristai praturtejo (CK 6.9 str. 1 d., 6.242 str.). Taigi, kaltininkas manydamas, kad draudikas netinkamai ivykde savo sutartines salygas pagal sudaryta sutarti, turi teise draudikui reikšti pretenzija, atlygines žala nukentejusiajam savo lešomis, turi teise draudikui pateikti civilini ieškini del nepagristo praturtejimo civilinio proceso tvarka (Baudžiamoji byla Nr. 2K-204-2005).
Remiantis tuo, kas išdestyta, kolegija daro išvada, kad tenkinti nuteistojo R. L. apeliacini skunda skunde nurodytais motyvais nera teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo R. L. apeliacini skunda atmesti.