Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotai atstovei O. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo A. R. įgaliotojo atstovo advokato R. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16222-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16222-2025 (toliau – ir Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. balandžio 29 d. 10 val. 19 min. Vilniaus r. sav., Bendorių k., Senojo Ukmergės kel., vairuodamas motociklą „Suzuki“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), lenkdamas priekyje ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklais Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ ir Nr. 203 „Duoti kelią“. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 140.1 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamu Institucijos Nutarimu A. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 190 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. R. įgaliotasis atstovas advokatas R. G. pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog A. R. iš karto po pažeidimo įvykdymo policijos pareigūnams, o vėliau ir bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. A. R. ir dabar pripažįsta bei patvirtina įvykdęs pažeidimą dėl neatsargumo, nes sutelkė dėmesį į galinčius atvažiuoti priešpriešais automobilius ir nepastebėjo, kad lenkdamas nežymėtą policijos automobilį, įvažiuos į sankryžą, kuri nurodyta protokole. Tuo pačiu A. R. paaiškino bylą nagrinėjusiam policijos pareigūnui, kad pažeidimo metu priešais jį lėtai važiavo nežymėtas policijos automobilis (tai paaiškėjo vėliau), todėl jis, priartėjęs prie priekyje važiuojančio policijos automobilio, būdamas arčiau eismo juostos, skiriančios punktyrinėmis linijomis, kaip minėta, dėmesį kreipė į priešpriešinį eismą ir galimybę saugiai atlikti lenkimo manevrą. Dėl šios situacijos, kai A. R. lenkimą pradėjo leistinoje vietoje, priekyje kairėje matydamas tik išvažiavimus iš kiemų, nepastebėjo kairėje esančio įvažiavimo į Ateities gatvę, ties kurios pavadinimo ženklu „Ateities g.“, jau pačioje sankryžoje, buvo kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. A. R. atkreipė policijos pareigūno dėmesį, jog Ateities gatvės išvažiavimas yra tik iš kairės pusės, jis vizualiai yra toks pat, kaip ir išvažiavimai iš toje vietoje esančių gyvenamųjų namų, o kelio ženklą Nr. 201 jam užstojo ir lenkiamas automobilis. Akivaizdu tai, kad lenkimo manevrą A. R. atliko užtikrintai, saugiai nei priešpriešais, nei iš Ateities gatvės nesant jokių kitų transporto priemonių ir jokių kitų kliūčių. Net patys policijos pareigūnai, kurie važiavo nežymėtu policijos automobiliu, ne iš karto suprato, kad A. R. baigė lenkimo manevrą sankryžoje, dėl ko vaizdo įraše girdimas keiksmažodis ir abejonė „<...> jis čia per sankryžą pravažiavo?“. Negalima nepaminėti ir praktinės situacijos, jog jeigu A. R. būtų ties sankryža pamatęs ženklą Nr. 201 ir būtų pradėjęs stabdyti bei grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą, tai toks manevras neabejotinai sutrikdytų eismą, nes priverstų ta pačia kryptimi važiuojančius eismo dalyvius staigiai stabdyti, sukeltų didelę eismo įvykio tikimybę bei didelį mirtiną pavojų motociklą vairavusiam pačiam A. R. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. R. yra brandaus amžiaus ir ilgalaikį vairuotojo stažą turintis asmuo. Jo vairavimo stažas skaičiuojamas virš 30 metų. Per visą šį laikotarpį A. R. nė karto nebuvo baustas už šiurkščius, tyčinius ar sisteminius administracinius nusižengimus. Turimais duomenimis, policijos pareigūnai gali disponuoti informacija tik apie pavienius neatsargius KET pažeidimus, kurie susiję tik su nežymiais greičio viršijimais. Visa tai, atsižvelgiant į A. R. darbinę patirtį ir kiekvieną dieną vairuojamas transporto priemones, rodo jo pagarbą teisės aktais nustatytoms taisyklėms. A. R. inkriminuotas nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, šis pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ir net nesukėlė jokios realios grėsmės kitiems eismo dalyviams, todėl toks nusižengimas savo turiniu priskiriamas prie pačių švelniausių ANK 420 straipsnyje nurodytų KET pažeidimų. A. R. prisipažinimas dėl padaryto pažeidimo ir paaiškinimas pažeidimo esmės bei nuoširdus gailėjimasis laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. R. gyvena (duomenys neskelbtini). Šioje gyvenamojoje vietoje jis gyvena ir slaugo garbaus amžiaus bei ligotą motiną J. R., kurią dažnai reikia nuvežti automobiliu į gydymo įstaigas, aprūpinti ją maistu ir kitomis socialinėmis paslaugomis. Taip pat labai svarbus aspektas yra tai, jog A. R. vykdo (duomenys neskelbtini) – jis dirba (duomenys neskelbtini). Net nereikia aiškinti, jog, praradęs teisę vairuoti transporto priemones, A. R. praras savo darbą ir pajamas, jis negalės pasirūpinti savimi ir ligota motina, o tai būtų neadekvati pažeidimui administracinio poveikio priemonė A. R. socialiniam gyvenimui. Bylą nagrinėjęs policijos pareigūnas neišsamiai įvertino įvykdyto nusižengimo aplinkybes, neatsižvelgė į jo įvykdymo kaltės formą, į pažeidėjo asmenybę ir kitas atsakomybės individualizavimui būtinas vertinti aplinkybes bei jų visumą. A. R. sutinka sumokėti 190 Eur dydžio baudą, tačiau šį skundą teikia dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo panaikinimo. Bylą nagrinėjęs pareigūnas visiškai neatsižvelgė į tai, jog A. R. inkriminuotas ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimas apima visą eilę veikų, kurios iš esmės skiriasi pagal pavojingumo laipsnį transporto priemonių eismo saugumui ir aplinkiniams asmenims, nes dalis veikų gali būti įvykdytos tik tyčia (pvz., dalyvavimas neteisėtose lenktynėse), kas rodo, kad to paties straipsnio ir dalies sankcija turi būti adekvati pažeidimo esmei, kaltės turiniui. A. R. lenkimo manevras buvo parengtas, atliktas saugiai, nesukeliant jokių kitų eismo dalyvių trikdymų ar pavojų, todėl policijos pareigūno atliktas pažeidimo „šiurkštumo ir išskirtinumo“ vertinimas yra nepagrįstas. Skundžiamame Nutarime pareigūnas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui neturi jokios reikšmės dėl administracinio poveikio priemonės taikymo kilsiantys realūs nepatogumai A. R. ir jo šeimos nariams. Visiškai be jokios išvados Nutarime liko ir nurodyti faktai apie A. R. 36 metų vairavimo stažą ir per paskutinius 5 metus įvykdyti pažeidimai. Kadangi Nutarime pareigūnas neįvardijo konkrečių pažeidimų, tuo labiau tyčinių, daroma išvada, jog A. R. su labai didele vairavimo patirtimi ir vairavimo intensyvumu neišvengė nedidelių pažeidimų, tačiau bylos duomenų visuma jį charakterizuoja kaip atsakingą ir drausmingą eismo dalyvį. Skundu prašoma pakeisti Institucijos Nutarimą ir A. R. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą iki 1 mėnesio.

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn traukiamo A. R. įgaliotojo atstovo advokato R. G. skundą. Atsiliepime Institucija nurodė, jog administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei vaizdo įrašai iš tarnybinio automobilio patvirtina, kad lenkimo manevras buvo atliktas būtent sankryžoje, todėl tai laikytina KET 140.1 punkto pažeidimu. Skundo argumentai dėl kelio ženklo Nr. 201 nematomumo ar situacijos neaiškumo yra nepagrįsti. Analizuojant vaizdo įrašus matyti, kad kelio ženklas buvo aiškiai matomas dar iki lenkimo manevro pradžios, o sankryžos ribos buvo akivaizdžiai identifikuojamos. Tai reiškia, kad vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pastebėti draudimą lenkti sankryžoje ir pasirinkti kitą saugų elgesio modelį. Argumentai, jog lenkimo manevras buvo atliekamas saugiai, nes tuo metu nebuvo priešpriešinio eismo, taip pat neturi teisinės reikšmės. KET 140.1 punktas nustato absoliutų draudimą lenkti sankryžose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, kurių šiuo atveju nenustatyta. Lenkimas sankryžoje laikomas pavojingu nepriklausomai nuo to, ar dėl pažeidimo kilo tiesioginė žala, nes tokie veiksmai riboja kitų eismo dalyvių galimybes prognozuoti situaciją ir didina avarinių įvykių riziką. Skundo argumentas, jog toks pažeidimas atliktas dėl neatsargumo ir be tyčios, nepaneigia atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad subjektyvus įsitikinimas dėl veiksmų saugumo nesumažina objektyvaus jų pavojingumo, kai pažeidžiami aiškūs teisės aktų draudimai. Vaizdo įrašų duomenys rodo, jog prieš sankryžą buvo pakankamai laiko pastebėti eismo ženklus ir įvertinti situaciją, todėl toks elgesys laikytinas nepakankamai dėmesingu ir atidžiu, bet ne aplinkybe, šalinančia ar mažinančia atsakomybę. Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą privaloma taikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Atsakomybė buvo individualizuota atsižvelgiant į pažeidėjo prisipažinimą ir gailėjimąsi, todėl paskirta minimali įstatyme numatyta poveikio priemonė – 3 mėnesių teisės vairuoti atėmimas ir 190 Eur dydžio bauda. Skundo argumentai dėl neva neproporcingų socialinių pasekmių (darbo netekimo, būtinybės rūpintis artimaisiais) taip pat nepagrindžia prašymo netaikyti arba švelninti privalomą poveikio priemonę. Teismų praktikoje socialiniai ir ekonominiai nepatogumai nelaikomi išimtinėmis aplinkybėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, kadangi šios nuostatos taikomos tik išimtiniais atvejais, kai objektyvios ir ypatingos sąlygos pateisina nukrypimą nuo įstatyme nustatyto reguliavimo. Atsiliepimu prašoma skundo netenkinti ir Nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. R. bei jo įgaliotas atstovas skundą palaikė. A. R. paaiškino, jog 2025 m. balandžio 29 d. pirmoje dienos pusėje jis važiavo motociklu Vilniaus r. sav., Senuoju Ukmergės keliu. Eismas tuo keliu nebuvo intensyvus. Jis važiavo paskui nežymėtą policijos automobilį, kuris važiavo lėtai. Sulaukęs punktyrinės linijos, kai jau buvo galima atlikti lenkimą, tai ir pradėjo lenkti tą policijos automobilį. Kadangi važiavo su šalmu, kuris ribojo ir matomumo galimybes, tai nepastebėjo kelio ženklo, nurodančio pagrindinį kelią, nors prieš tai nebuvo jokio įspėjamojo ženklo, kad artėjama prie sankryžos. Kuomet pastebėjo, kad priartėjo prie sankryžos, kai jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą, tai jau neturėjo kito pasirinkimo, o tik užbaigti lenkimą. Lenkimą jis užbaigė jau kirsdamas ištisinę kelio juostą ir galimai jau sankryžoje. Nors iš tolo ta vieta atrodė ne kaip sankryža, o kaip išvažiavimas iš kiemų. Jis aplenkė du automobilius. Tai, kad lenkimą užbaigs draudžiamoje vietoje pastebėjo belenkdamas ir susilyginęs su antru lenkiamu automobiliu. Jis turi daugiau kaip 30 metų vairavimo stažą. Lietuvoje buvo baustas už kitus KET pažeidimus. Visas baudas yra sumokėjęs. Jis dirba (duomenys neskelbtini), tai yra tiesioginis jo pajamų šaltinis. Jis dar prižiūri ir senyvo amžiaus tėvus, kurie gyvena skyrium. Prašė panaikinti jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Institucijos įgaliota atstovė teisme nurodė, jog A. R. yra ne pirmą kartą baudžiamas už KET pažeidimus, kurie atitinkamai ne itin teigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Nurodyti asmeniniai ir šeimos poreikiai nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Prašė palikti Institucijos Nutarimą galioti nepakeistą.

Institucijos Nutarimas pakeičiamas.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog A. R. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, už tai, kad jis 2025 m. balandžio 29 d. 10 val. 19 min. Vilniaus r. sav., Bendorių k., Senojo Ukmergės kel., vairuodamas motociklą „Suzuki“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), lenkdamas priekyje ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklais Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ ir Nr. 203 „Duoti kelią“. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais A. R. pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamu Institucijos Nutarimu A. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 190 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Susipažinęs su visa pateikta medžiaga bei išklausęs proceso dalyvius, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, padarymo aplinkybių ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. A. R. visiškai sutinka su padarytu nusižengimu, jis pripažįsta savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Skunde iš esmės keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. R. bei jo įgaliotas atstovas prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinant jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir toks nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 Eur iki 600 Eur. Be to, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis).

Pagal KET 140.1 punktą, lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

ANK 34 straipsnio 1 dalis numato, jog, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog A. R. buvo paskirta straipsnio sankcijos ribose numatyta bauda (190 Eur) ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (3 mėnesiai). Tačiau A. R. prašo švelninti jo teisinę padėtį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti Institucijos Nutarimą, panaikinant jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

ANK 34 straipsnio 6 dalis skelbia, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Skundžiamą Nutarimą priėmusi Institucija tiek pateiktame atsiliepime, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog A. R. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi jo byloje nenustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas jam švelninti teisinę padėtį. Susipažinęs su visais pateiktais duomenimis, teismas visgi daro išvadą, kad tokia Nutarimą priėmusios Institucijos išvada yra nepagrįsta ir neteisinga.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-68-507-2015 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-7-14-303/2017 ir kt.). Taigi, parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, jog A. R. įvykdytu administraciniu nusižengimu reali žala niekam nebuvo padaryta. Byloje yra teisingai bei pagrįstai nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, jog jis prisipažino padaręs inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Verta pažymėti ir atkreipti dėmesį, jog A. R. kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo pripažino jau nuo pat jo nustatymo momento ir geranoriškai pateikė paaiškinimus, padėjo išaiškinti šį nusižengimą, jis nepiktnaudžiavo savo turimomis procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju A. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog A. R. yra dirbantis, jis dirba (duomenys neskelbtini). A. R. gyvena (duomenys neskelbtini), o jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Nors sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimus, teismų praktikoje įprastai laikomasi pozicijos, jog asmens darbinė veikla ar jos pobūdis negali būti pripažįstama išskirtinėmis aplinkybėmis, lemiančiomis šios poveikio priemonės netaikymą ar švelninimą, tačiau kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis ir pastaroji aplinkybė gali būti pripažįstama išskirtinai svarbiu kriterijumi šio klausimo svarstymui. Visgi šiuo atveju būtina reikšmingai įvertinti, jog teisė vairuoti transporto priemones A. R. būtina ne vien tik dėl susisiekimo bei vykimo į darbo vietą. Ši teisė yra betarpiškai susijusi su jo vykdoma darbine veikla, kadangi jis teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. R. yra ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau jis neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ir tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Tarp visų A. R. įvykdytų administracinių nusižengimų dominuoja su KET susiję nusižengimai, tačiau verta pastebėti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi virš 30 metų transporto priemonių vairavimo stažą. Todėl būtina įvertinti bei sugretinti aplinkybes dėl ilgamečio A. R. vairavimo stažo bei to, kad jis itin intensyviai naudojasi specialia teise vairuoti transporto priemones. Teismui pateikti duomenys patvirtina ir tai, jog A. R. rūpinasi ir jau garbaus amžiaus savo motina, turinčia įvairių sveikatos sutrikimų. Akivaizdu, jog teisė vairuoti transporto priemones A. R. ypatingai svarbi dėl tinkamos pagalbos bei priežiūros savo motinai, kuriai neretai tenka lankytis sveikatos priežiūros bei gydymo įstaigose. Taigi būtent visas pastarąsias byloje nustatytas aplinkybes dėl A. R. vykdomos darbinės veiklos, betarpiškai susijusios su transporto priemonių vairavimu, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumos, teikiamos socialinės pagalbos senyvo amžiaus motinai, teismas pripažįsta esmingomis aplinkybėmis, leidžiančiomis sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį.

Teismui pateiktų duomenų visuma leidžia spręsti, jog dabartinis A. R. įvykdytas teisės pažeidimas buvo visiškai atsitiktinio pobūdžio, o vertinant bylos duomenų visumą, galima spręsti, jog nusižengimas įvykdytas neatsargia kaltės forma (ANK 9 straipsnio 3 dalis). A. R. nėra linkęs sistemingai pažeidinėti visuotinai priimtinas elgesio normas, tarp teismui pateiktos medžiagos nėra jokių kitų išskirtinai neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Taigi teismas visas pirmiau nustatytas aplinkybes dėl A. R. asmenybę charakterizuojančių duomenų, jo šeiminių ypatybių, vykdomos darbinės veiklos ir jos pobūdžio bei paties pažeidėjo nuoširdaus prisipažinimo nagrinėjamos bylos kontekste pripažįsta išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, leidžiančiomis sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Teismo vertinimu, visos nustatytos bylos bei A. R. charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl jam gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijais, konstatuojama, jog ne teismo tvarka priimtu Nutarimu A. R. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 190 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams – yra aiškiai per griežta, neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties sankcija. Dėl to, pateiktas skundas tenkinamas ir administracinėn atsakomybėn traukiamam A. R. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paliekama paskirta administracinė nuobauda – 190 Eur dydžio bauda, o administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams – panaikinama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16222-2025, kuriuo A. R. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis to paties kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, panaikinti šiuo nutarimu A. R. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

Likusią nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Vilniaus regiono apylinkės teismą.