Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-28 · Civilinė byla Nr. 2S-375-275/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-28
Bylos Nr.
2S-375-275/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
Pareiškėjas
V. M.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Registrų centras“, Vilniaus apskrities VMI, Vilniaus rajono savivaldybė, B. B., P. P., L. Š., D. K., R. A., R. J., V. T., A. L., S. K.
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2S-375-275/10

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius Procesinio sprendimo kategorija 106.4.; 128.2.;

122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. balandžio 28 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė ir Petras Jaržemskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Registrų centras“, Vilniaus apskrities VMI, Vilniaus rajono savivaldybė, B. B., P. P., L. Š., D. K., R. A., R. J., V. T., A. L., S. K.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį būdu. Pareiškėjas prašė nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1339/21420 pastato Nr. 4196-4001-2029, esančio (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-11-03 nutartimi pareiškėjo V. M. pareiškimą atsisakė priimti ir grąžino jam procesinius dokumentus. Teismas nurodė, kad pareiškimas priimamas tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų (CPK 445 str.). Motyvavo, kad šiuo atveju pareiškimą atsisakytina priimti, nes toks pareiškimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis V. M., gim. 1960-03-01, nuosavybės teisė įregistruota 1992-06-11 į 1339/21420 pastato Nr.4196-4001-2029, esančio (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo-pardavimo sutartį 1992-06-11, t.y. prašoma nustatyti nuosavybės faktą į jau esamą turtą (CPK 445 str.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-11-03 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad 1992-06-11 pirko butą ir 13,39 kv.m ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Būtent tos sutarties pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į butą ir 1339/21420 d. ūkinio pastato Nr. 4196-4001-2029. Pareiškėjas pareiškime paaiškino, kad ūkinis pastatas Nr. 4196-4001-2029, turintis 214 kv.m ploto, susideda iš 16 sandėliukų, t.y. po 13,39 kv.m kiekvienas. Pareiškėjo vardu nuosavybės teisės įregistruotos į vieną sandėliuką, t.y. 13,39 kv.m, tačiau pirkimo metu pareiškėjui faktiškai buvo parduoti 2 sandėliukai, t.y. 26,78 kv.m. Tokiu būdu apeliantas nori įgyti nuosavybės teises papildomai dar į 13,39 kv.m minėto ūkinio pastato. Kitos galimybės įteisinti nuosavybės teises į 13,39 kv.m ūkinio pastato pareiškėjas neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konsta tuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu (CPK 6 str.). Formaliai teisiškai šis civilinio proceso principas reiškia, kad teismui yra suteikta išimtinė teisė valstybės vardu išspręsti šalių ginčą ir pasakyti, kuri šalis teisi, kuri ne. Šis principas glaudžiai susijęs su teisminės gynybos prieinamumo principu (CPK 5 str.), kas reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Šiuo atveju teismas pažeidė asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą būti išklausytam teisme (Konstitucijos 30 str.), neišsiaiškinęs pareiškėjo, suinteresuotų asmenų nuomonės dėl pareiškėjo pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Apylinkės teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas (nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį) nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, motyvavo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis V. M. nuosavybės teisė įregistruota 1992-06-11 į 1339/21420 pastato Nr. 4196-4001-2029, esančio (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo-pardavimo sutartį 1992-06-11, t.y. prašoma nustatyti nuosavybės faktą į jau esamą turtą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo bylos aplinkybes. Iš pareiškėjo V. M. pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, jog jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę ne į jau įregistruotą 1339/21420 pastato Nr. 4196-4001-2029, esančio (duomenys neskelbtini), bet į kitą šio pastato dalį. Todėl teismo padaryta išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių yra nepagrįsta.

Pagal CPK 443 str. 1 d. normą teismas privalo vadovautis bendrosiomis CPK taisyklėmis, nustatančiomis reikalavimus procesiniams dokumentams, jų formai ir turiniui, pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme, procesą pirmosios instancijos teisme ir kt. Pagal CPK 443 str. 2 d. pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose. Be kitų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų jame turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 111 str. ir 447 str.).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas manydamas, kad pareiškėjo V. M. pareiškimas neatitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų ar nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, turėjo nustatyti pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, konkrečiai įvardijant kokius trūkumus pareiškėjas privalo ištaisyti, kokius dokumentus pateikti. Šios pareigos pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvykdė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo išvadą, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių galima patvirtinti ar paneigti tik išsiaiškinus šalių nuomonę, ištyrus byloje esančius įrodymus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai ir netinkamai taikė procesinio įstatymo normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas peržengė pareiškimo priėmimo procesinės stadijos ribas, nepagrįstai atsisakė ginti pareiškėjo teises nenagrinėjęs bylos, nutartis naikintina (CPK 337 str. 3 p.). Atsižvelgiant į išdėstytą, klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. M. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėPetras Jaržemskis