Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Teisėja V.Zubova Procesinio sprendimo kategorija 52.3;121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiauliai, 2008 m. birželio 3 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Zuko baldai“ ieškinį atsakovui V. R. dėl nuostolių atlyginimo, ir atsakovo V. R. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Zuko baldai“ dėl neišmokėtos sumos už atliktą darbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Nurodo, kad atsakovas pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigą, dėl to neteko teisės vėliau remtis pastebėtais trūkumais. Ieškovui (užsakovui), kaip ir atsakovui (rangovui), buvo žinoma apie tai, jog jo objekte atliekami statybos rangos darbai, bet dėl jų ieškovas nereiškė pretenzijų, nestabdė darbų atlikimo, perdavė atsakovui (rangovui) remontui reikalingas medžiagas. Užsakovas pažeidė LR CK 6.691 str. nuostatas, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). LR CK 6.689 str. nustatytos užsakovo teisės kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus. Tiek ieškovas, tiek atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog ieškovas (užsakovas) stebėjo atliekamus darbus, tačiau jokių pretenzijų dėl darbų eigos, jų kokybės nereiškė. Nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, užsakovas netenka teisės jais remtis ateityje, t. y. nepasinaudojimas šia teise užsakovui sukelia tam tikras pareigas (LR CK 6.689 str. 1 d.), t.y. kaip numato LR CK 6.689 str. 2 d., ieškovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalėjo nedelsdamas pranešti atsakovui. Ieškovas (užsakovas), nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, neteko teisės jais remtis ateityje, todėl jo reikalavimai dėl darbų kokybės tampa nepagrįstais.

2.Nurodo, jog atsakovas priimdamas darbus, darbų perdavimo aktą priėmė nekonstatuodamas trūkumų, todėl neteko teisės jais remtis ateityje. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (LR CK 6.662 str. 2 d.).

3. Nurodo, kad ieškovas (užsakovas) neginčijo atliktų darbų akto teisėtumo, sutiko su jame išdėstytais faktais ir jais rėmėsi, neneigė savo nepasirašymo akte fakto. Tokio akto buvimas byloje įrodo, jog ieškovas priėmė darbus kaip kokybiškus, t.y. nenurodydamas akte darbų kokybės trūkumų, nekonstatavo jų ir neteko teisės trūkumu faktu remtis ateityje, t.y. neteko teisės dėl darbų trūkumų reikšti pretenzijos ir ieškinio. Iš LR CK 6.694 str. 4 d. nuostatų akivaizdu, kad priėmimo-perdavimo aktas turi būti rašytinės formos. Akto turinys, tai nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Nesant užsakovo pažymėtų darbų trūkumų toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005).

4. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino atliktų darbų aktą negaliojančiu, nes ieškovas to niekada teismo neprašė. Priešingai, ieškovas remiasi aktu kaip tinkamu ir galiojančiu.

5. Nurodo, kad atsakovui pradėjus naudotis atliktais darbais, atsirado pareiga už juos apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2005). Kadangi užsakovas suremontuotu stogu naudojasi nuo jo remonto pabaigos momento (stogo danga nebuvo nuimta, nebuvo užklota kita, o stogas savo funkciją atlieka tinkamai - pro jį nebėga vanduo), jau nuo to momento atsirado užsakovo (ieškovo) pareiga apmokėti atsakovui už darbus sulygtą atlyginimą.

6.Ieškovo reikalauta atlygintinos žalos suma nepagrįsta įrodymais, todėl priteista nepagrįstai.Teismas ieškovui priteistiną sumą paskaičiavo savo nuožiūra, savo nuožiūra nustatė, kiek ir kokių medžiagų buvo sunaudota stogo bei kaminėlių remontui. Ieškovas ieškiniu prašydamas priteisti 4141,77 Lt sumą iš atsakovo, grindė ją tik byloje esančiomis sąskaitomis, pagal kurias jis yra pirkęs statybinių medžiagų. Tačiau nėra jokių dokumentų, įrodančių, ar būtent pagal šias sąskaitas pirktas medžiagas priėmė atsakovas (rangovas), kokį būtent kiekį, kokiai sumai. Byloje esančios sąskaitos niekaip nesusietos su priteista žalos suma, o žalos suma nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais.

7.Nurodo, kad specialisto išvada nelaikytina įrodymu byloje, kadangi specialistui nebuvo žinomos konkrečios šalių susitarimo sąlygos, nežinojo, kokios buvo sutartų darbų apimtys, kiek kokių medžiagų stogo remontui perdavė ieškovas, kiek ir kokių medžiagų atsakovas priėmė, už kokius konkrečiai darbus buvo sulygtas užmokestis. Pateikta specialisto išvada nesusieta su faktiškai nustatytomis statybos rangos sutarties konkrečiomis sąlygomis, todėl negali būti laikoma įrodymu šioje byloje.

8. Nurodo, kad ieškovas pretenzijų dėl kaminėlių kokybės nereiškė, tačiau už jų remontą atsakovui nesumokėta.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Apeliacine tvarka bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nekonstatuoja (LR CPK 320 str. 1d.).

Byloje nustatyta, jog ieškovas UAB „Zuko baldai“ su atsakovu V. R., dirbusiu pagal 2006-09-04 verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. rugsėjo 5 d. sudarė rašytinę statybos rangos sutartį pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo rizika atlikti ieškovui priklausančių gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remontą, o ieškovas įsipareigojo šį jo atliktą darbą priimti bei už jį sumokėti (b.l. 6). Atsakovas, atlikęs stogo remonto darbus, 2006 m. spalio 11 d. pateikė ieškovui atliktų darbų priėmimo aktą, kurį ieškovas priėmė, tačiau jo nepasirašė (b.l. 7), už darbus neapmokėjo.

Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (LR CK 6.681 str. 1 d.). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (LR CK 6.662 str. 2 d.). Nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika. Su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (LR CK 6.193 str. 1 d.). Iš LR CK 6.694 str. 4 d. nuostatų akivaizdu, kad priėmimo-perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (LR CK 6.662 str.), tiek specialiosiose (LR CK 6.694 str.). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo užsakovo pareigą priimti rangovo perduodamus darbus 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“; bylos Nr. 3K-3-413/2005, taip pat 2005 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“; bylos Nr. 3K-3-597/2005. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (LR CK 6.652 str. 4 d.), kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (LR CK 6.694 str. 5 d.), kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (LR CK 6.694 str. 6 d.). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Rangovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007). Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atliktų darbų aktą negaliojančiu. LR CPK 135 str. 1 d. 2 p., 3 p. nurodoma, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Civilinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva, t.y. niekas negali priversti ieškovo pareikšti ieškinį. LR CPK 13 str. įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad ieškovas gali disponuoti savo pareikštais materialiojo pobūdžio reikalavimais, teismas negali priteisti ieškovui to, ko šis neprašė. Byloje nustatyta, jog ieškovas teismo neprašė pripažinti negaliojančiu atliktų darbų aktą, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas negaliojančiu atliktų darbų aktą pažeidė procesines teisės normas, o būtent LR CPK 13 str., 135 str. 1 d. 4 p.

Byloje nustatyta, kad atsakovas, atlikęs stogo remonto darbus, 2006 m. spalio 11 d. pateikė ieškovui atliktų darbų priėmimo aktą (b.l. 8). Ieškovas atliktų darbų aktą priėmė, tačiau jo nepasirašė. Jeigu viena šalis atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (LR CK 6.694 str. 4 d.). 2006-10-11 atliktų darbų akte nėra žymos iš kurios būtų aišku dėl kokių priežasčių ieškovas nepasirašė darbų atlikimo akto. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Žymos apie darbų atlikimo trūkumus nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (LR CK 6.662 str. 2 d.), o nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Ieškovas atliktų darbų akto neprašė pripažinti negaliojančiu, sutiko su darbų atlikimo kaina (b.l. 26-27), aplinkybių, suteikiančių teisę užsakovui atsisakyti priimti darbus, numatytų LR CK 6.652 str. 4 d., 6.694 str. 5 d., 6 d., nenustatyta. Pretenziją dėl darbų kokybės užsakovas (ieškovas) pateikė tik 2006-12-07 (b.l. 10), o ne 2006-10-11, kaip to reikalauja LR CK 6.694 str. 4 d. Iš atliktų darbų kokybės patikrinimo akto (b.l.9), aktą surašiusio liudytojo V. G. apklausos teismo posėdžio metu (b.l. 84), pretenzijos dėl darbų kokybės (b.l. 10) matyti, kad stogo remonto darbų atlikimo trūkumai, apie kuriuos kalba ieškovas, buvo matyti vizualiai apžiūrėjus danga užklotą stogą, todėl šie trūkumai negali būti laikomi paslėptais trūkumais, kurie numatyti LR CK 6.662 str. 4 d.

Atsakovas darbus atliko laiku ir turi teisę reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo, todėl atsakovo priešieškinis tenkintinas, o ieškovo ieškinys atmestinas.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (LR CK 6.63 str.1 d. 2 p., 6.205 str.), todėl iš ieškovo atsakovui priteistina nesumokėta 3001,15 Lt skola. Ieškovas privalo mokėti atsakovui 5 proc. metines palūkanas už teismo priteistą 3001,15 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2007-06-14 (b.l. 52) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1d.).

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas, kuriuo tenkinamas priešieškinis, tenkintinas, iš ieškovo UAB „Zuko baldai“ atsakovui V. R. priteistinos 1897 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 90 Lt žyminis mokestis už priešieškinį ir 207 Lt už apeliacinį skundą, bei 1600 Lt advokato atstovavimo išlaidos (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

Iš ieškovo valstybei priteistinos 4,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti.

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti.

Priteisti atsakovui V. R. iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Zuko baldai“ 3001,15 Lt (tris tūkstančius vieną litą, 15 ct) skolos už atliktus darbus, 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą 3001,15 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2007-06-14, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1897 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Zuko baldai“ valstybei 4,72 Lt (keturis litus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.