Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis 6 klasių išsilavinimą, nedirbantis, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-10-21 nuosprendžiu pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atlikęs 2006-11-24, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. U. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką:

A. U. 2009-05-29, apie 23.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų smogė rankos kumščiu nukentėjusiajai M. Ž. (V.) į veido sritį ir, nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės, A. U. vieną kartą rankos kumščiu trenkė į veidą, po suduoto smūgio nukentėjusioji prarado sąmonę, po ko A. U. toliau naudojo fizinį smurtą, o būtent: smaugė, bei sudavė nemažiau dviejų smūgių į veido sritį, taip padarydamas galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, nubrozdinimą kakle, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. U. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. U. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną, tai yra 2009-05-29 su draugais namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Išėjus į lauką su nukentėjusiąja M. V. kilo konfliktas, jie susiginčijo. Jis, kaltinamasis, sudavė M. smūgius į galvos sritį, ją smaugė. N. M., jai gulinčiai sudavė kelis smūgius. Dėl ko kilo konfliktas, jis nepamena. Netrukus prie jų priėjo M. draugai ir jį, kaltinamąjį, sustabdė. Jie padėjo M. nueiti į kambarį, padarė jai kompresą. Tuo metu dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, buvo įskaitoje. Ketina įsidarbinti, žada atlyginti išlaidas, susijusias su jo gabenimu iš Anglijos pagal išduotą Europos arešto orderį. Atsiprašo nukentėjusiosios, mano, kad taip pasielgė, nes buvo neblaivus.

Nukentėjusioji M. Ž. (V.), kurios parodymai pagarsinti, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-05-30, apie 23.00 val., ji buvo užėjusi pas pažįstamą A., kur ją pasikvietė draugas A. Vyriškių pavardžių nežino. Jai išeinant iš laiptinės, pamatė ateinančius policijos pareigūnus. Po to į kiemą išėjo A. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) namo, A., pradėjo kažką šaukti, matyt pagalvojo, kad ji išvietė policiją. A. ją pasivijo ir kumščiu sudavė į veidą. Po smūgio ji nugriuvo. Gulinčiai jis dar kartą sudavė kumščiu į vedą. Neteko sąmonės. Kiek po to jis sudavė smūgių, nežino, nes buvo praradusi sąmonę. Ji atsipeikėjo draugo A. namuose. Draugas A. jai pasakojo, kad lauke ją A. smaugė, peiliu perpjovė rankos pirštą. Ji buvo gydoma ligoninėje bei pas šeimos gydytoją. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b.l. 33-34, 44).

Liudytojas Z. Ž., kurio parodymai pagarsinti, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-05-30, apie 00.10 val., į namus grįžusi nepilnametė dukra M. Ž. paaiškino, kad ją 2009-05-29, apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) namo, sumušė nepažįstamas vyriškis. Dukters veidas buvo sumuštas, sutinęs, kruvinas, buvo sužalotas dešinės rankos pirštas. Dukra paaiškino, kad ją vyriškis, parvertęs ant žemės, smaugė, sudavė rankomis ir kojomis į galvą, dešinės rankos bevardį pirštą perpjovė peiliu. Dukra buvo gydoma Klaipėdos vaikų ligoninės traumatologijos skyriuje (1 t., b.l. 25).

Liudytojas A. R., kurio parodymai pagarsinti, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-05-30 vakare, jis ir jo pažįstama M. užėjo pas A., kurių pavardžių nežino. A. gyvena (duomenys neskelbtini) name. Pas A. vartojo alkoholį. Išėjus iš A. namų, prie laiptinės A. kažką pradėjo sakyti M., priėjo prie jos ir kumščiu sudavė M. į veidą. M. nukrito ant nugaros. A. užsėdo ant M. ir sudavė smūgius kumščiais į galvą. Galėjo iš viso suduoti 7-8 smūgius. Kokiu momentu M. A. įpjovė į ranką, nepastebėjo. M. A. kažką grubiau pasakė, todėl jis ją ir sumušė. M. jis parsivedė į namus, ant veido dėjo ledo, po to paskambino M. pažįstamam E. G., kuris ją parvedė į namus (1 t., b.l. 68-69, 101-103).

Liudytojas E. G., kurio parodymai pagarsinti, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m., tikslios datos ir laiko neprisimena, lyg vasarą, vakare, jis, M. Ž., T. J., V. J., J. pas A. gėrė alų. Neprisimena ar buvo A. Apie 21.00 val. jis, T. ir J. išėjo iš A. Kol jis buvo pas A., jokių konfliktų nebuvo. Apie 23.00 val. jam paskambino A. ir pasakė, kad sumušta M., kas ją sumušė, nesakė. Nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, prie laiptinės pamatė M., kartu su ja buvo A. Jis M. parvedė į namus. M. buvo nuvežta į ligoninę ir joje buvo gydoma (1 t., b.l. 70-72).

Liudytojas T. J., kurio parodymai pagarsinti, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. vasarą, tikslios datos ir laiko neprisimena, vakare, jis, E. G., J. T., M. ir A., kurių pavardžių nežino, brolis V., nuėjo pas A., kurio pavardės taip pat nežino. Pas A. namuose gėrė alkoholį. Jis, E. ir J. išėjo iš A. E. telefonu pasakė, kad sumušta M., kas sumušė ją, nesakė. P. M., pastebėjo, kad buvo sutinusi jos viena veido pusė. M. sakė, kad ją sumušė A. Kol jis buvo pas A., niekas tarpusavyje nesipyko (1 t. b.l. 73-75).

Liudytojas J. T., kurio parodymai pagarsinti, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. vasarą, jis, T. J., E. G., M. Ž. nuėjo pas pažįstamą A. Ten gėrė alkoholį. Apie 21.00 val. jis, E. ir T. išėjo iš A. Kažkas paskambino E., po pokalbio E. pasakė, kad reikia grįžti, nes kažkas atsitiko su M. Grįžo prie (duomenys neskelbtini) namo. Pamatė, kad sumuštas M. veidas, jis buvo sutinęs. Ji pasakė, kad ją sumušė A. (1 t., b.l. 76-78).

Liudytoja D. R., kurios parodymai pagarsinti, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. vasarą, tikslios datos ir laiko neprisimena, vakare, būdama bendro naudojimo virtuvėje ((duomenys neskelbtini)), išgirdo triukšmą, pažiūrėjo per langą, pamatė, kad stumdosi A., jo pavardės nežino, su iš matymo pažįstama mergina M. Ji matė kaip A. pargriovė merginą ant šaligatvio, suėmęs už kaklo laikė M. prispaudęs prie grindinio. Pribėgo jos vyras A. R., bandė atitraukti A. nuo M. Nepažįstamas vaikinas į virtuvę atvedė M. Ant jos skruosto buvo paraudimas, sutinimas, iš nosies bėgo kraujas, ant kaklo matėsi nubrozdinimai, kurį ji dezinfekavo. Mergina verkė. Ji atnešė ledo ir jį dėjo M. ant veido. Nepastebėjo, kad M. būtų buvusi sužeista peiliu (1 t. b.l. 79-81, 97-99).

Iš 2009-06-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji M. Ž. atpažino kaltinamąjį A. U. kaip asmenį, kuris 2009-05-29 ją sumušė (1 t., b.l. 36-38).

Iš 2009-08-14 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1287/09(03) nustatyta, kad M. Ž. konstatuotas galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, nubrozdinimas kakle. Sužalojimai padaryti kietų bukų kategorijai priskiriamais daiktais ar įrankiais. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti trauminių kontaktinių smūgių poveikių pasekoje. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 53-54).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. U. viešoje vietoje, gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo, stebint kitiems asmenims, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sudavė nukentėjusiajai M. V. (Ž.) į veidą, galvą, ją smaugė, dėl ko nukentėjusioji patyrė sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius jos sveikatą. Kaltinamojo elgesys buvo betikslis, nemotyvuotas, pažeidžiantis geros moralės normas, darantis akivaizdžią žalą, todėl neabejotinai sutrikdė viešąją tvarką. Kaltinamojo paskatos pripažįstamos chuliganiškomis, nes jis nukentėjusiąją M. V. (Ž.) sumušė, siekdamas prieš pastatyti save nukentėjusiajai ir aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į ją. Matydami viešoje vietoje mušamą moterį, aplinkiniai pasijuto nustebinti ir šokiruoti tokio elgesio. Dėl kaltinamojo A. U. nusikalstamų veiksmų buvo ne tik nežymiai sužalota M. V. (Ž.), bet ir sutrikdyta viešoji tvarka. Kaltinamojo A. U. veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

A. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybe, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis A. U. pripažino įvykio metu buvęs neblaivus, šią aplinkybę patvirtino byloje apklausti liudytojai.

Nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas A. U., buvo padaryta 2009-05-29. Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai yra numatyti BK 95 straipsnyje. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. A. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio redakcija (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatė penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą už nesunkų nusikaltimą. Tačiau apkaltinamojo nuosprendžio senačiai taikyti turi būti ne tik suėjęs atitinkamas terminas nuo nusikalstamos veikos padarymo, bet ir nustatyta, kad kaltininkas per šį laikotarpį nepasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. U. nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009-11-09 nutarimu pripažintas įtariamuoju, 2009-11-09 ir 2010-10-08 nutarimais paskelbta A. U. paieška (1 t., b.l. 125, 126, 159), 2009-11-09 prokurorės nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-21 nutartimi A. U. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas jam nedalyvaujant (1 t., b.l. 166), 2015-11-24 A. U. išduotas Europos arešto orderis (2 t., b.l. 8-13), 2016-05-27 A. U. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje (2 t., b.l. 21-22, 31-32), 2017-03-09 konvojuotas į Lietuvą ( t.2, b.l. 20), sulaikytas Lietuvoje 2017-03-10 ( t.2, b.l. 19). Kadangi A. U. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, apkaltinamojo nuosprendžio senaties eiga sustojo, todėl šiuo nuosprendžio priėmimo metu apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas A. U. nėra suėjęs.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - įvykdytas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę - anksčiau vieną kartą teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei bausmės vidurkis. Taikytinos LR BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis, ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam A. U. į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme pagal Europos arešto orderį ir suėmime Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje išbūtas laikas nuo 2016-05-27 iki 2017-03-23 (1 t., 187-188, 2 t., b.l. 21, 31).

A. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktų dokumentų matyti, kad bendra išlaidų, susijusių su A. U. ekstradicija, suma yra 1434,26 Eur (2 tomas, b.l. 37-46). Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su kaltinamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo kaltinamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Kasacinė nutartis 2K-210/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ekstradicijos išlaidos atsirado dėl kaltinamojo sąmoningų veiksmų- slapstymosi užsienyje, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidos ir jos priteistinos iš kaltinamojo A. U. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti vienerių metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. U. paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto 1 papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime pagal Europos arešto orderį išbūtą laiką nuo 2016-05-27 iki 2017-03-23 (301 dieną), kas sudaro 602 laisvės apribojimo dienas, ir laikyti, kad A. U. bausmę atliko.

A. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš A. U. 1434,26 Eur ekstradicijos išlaidas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.