Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį dėl atsakovės ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo šilumos paskirstymui taikyti kitą šilumos paskirstymo metodą atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“, išvadą byloje teikiantis institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė L. B. ieškinyje, kurį patikslinusi, prašė: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. R2-1243; 2) išspręsti ieškovės ir atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių energija“ ginčą iš esmės bei įpareigoti atsakovę pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), taikyti tinkamą šilumos paskirstymo metodą, taip pat teisingai priskirti centralizuotai tiekiamos šilumos paskirstymui taikomų Pastate esančių butų plotus; 3) pripažinti, kad atsakovė netinkamai skirsto centralizuotai tiekiamą šilumą ir įpareigoti atsakovę už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio mėn. iki teismo priimto sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti netinkamai paskirstytus mokėjimus už centralizuotai tiekiamą šilumą; 4) įpareigoti atsakovę pateikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninį projektą; 5) panaikinti atsakovės priimtą 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą nuo 2014 m. balandžio 1 d. mokėjimus už buto, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo butas), šildymą iš centralizuotų sistemų skaičiuoti proporcingai 171,78 kv. m plotui; 6) už centralizuotai tiekiamą šilumą ginčo butui skaičiuoti proporcingai 80,87 kv. m plotui, t. y. plotui, kuriame sumontuoti centralizuotai tiekiamos šilumos įrenginiai. Nurodė, jog ieškovė nuo 1999 m. nuosavybės teise valdė 171,78 kv. m. ploto ginčo butą su pastoge (mansarda), o nuo 2014 m. spalio 23 d. (pagal Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą) – 155,11 kv. m. ploto butą. Buto patalpos, esančios penktajame aukšte, šildomos centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų, o pastogės (mansardos) patalpos šildomos elektra. Atsakovė 2014 m. kovo 10 d. atsiuntė ieškovei raštą, kuriame informavo, jog nuo 2014 m. kovo 1 d. mokėjimai už šildymą bus skaičiuojami nuo 171,78 kv. m., kaip ir nustato Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, pagal kurį šilumos kiekis šildymui kiekvienam vartotojui priskiriamas proporcingai buto plotui. Ieškovė nesutiko su atsakovės sprendimu, todėl išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka kreipėsi į Komisiją, prašydama: panaikinti AB „Šiaulių energija“ 2014 m. balandžio 14 d. rašte Nr. SD-1098 priimtą sprendimą nuo 2014 m. balandžio 1 d. mokėjimus už buto šildymą iš centralizuotų sistemų skaičiuoti proporcingai 171,78 kv. m plotui; iki kol bus su Komisija suderintas kitas šilumos paskirstymo metodas, mokėjimus už buto šildymą iš centralizuotų sistemų skaičiuoti pagal galiojančią šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. už 82,46 kv. m plotą, kuris ir yra faktiškai šildomas iš centralizuotų sistemų; suteikti tinkamą terminą, per kurį Pastato butų savininkai galėtų, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, pasirinkti iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų ar su Komisija suderinti kitą šilumos paskirstymo metodą, kuris atitiktų šiuo metu esamą faktinę patalpų šildymo padėtį. Komisija 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. R2-1243 ieškovės skundą atmetė. Atsakovė AB „Šiaulių energija“ taip pat buvo pasikreipusi į Komisiją dėl šilumos paskirstymo tvarkos išaiškinimo ir 2014 m. balandžio 14 d. rašte ieškovei pranešė, kad Komisija išaiškino, jog pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 šilumos kiekio šildymui priskyrimas vartotojams turi būti vykdomas vadovaujantis pastate esančių butų ar patalpų naudinguoju plotu, nustatytu VĮ Registrų centro, ir kad atsakovė nuo 2014 m. balandžio 1 d. skaičiuoja ieškovei mokesčius už šilumą nuo 171,78 kv. m ploto (t. I, b. l. 1–9, 62–69, 87–88). Atsakovė AB „Šiaulių energija“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad ginčo name taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (toliau – ir Metodas Nr. 4), patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19. Metodo Nr. 4, 4.2. punkte nurodyta, kad kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui (mėnesiui) sudaromas šilumos balansas – pastate suvartotas bei įvadiniu šilumos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis susideda iš šilumos kiekių sumos: šalto vandens pašildymui, karsto vandens temperatūros palaikymui bei naudingojo ploto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Šio metodo 4.7 punktas numato, šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas šilumos kiekį pastato šildymui dauginant iš šilumos vartotojui tenkančios šilumos šildymui per atsiskaitymo laikotarpį priskyrimo koeficiento, kuris nustatomas pagal butų ir patalpų naudingąjį plotą. Atsakovė, vadovaudamasi paminėtais Metodo Nr. 4 punktais, apskaičiuoja šilumos energijos kiekį ieškovei priklausančiame bute, t. y. skaičiuoja pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis apie šio buto naudingąjį plotą – 171,78 kv. m. Teigė, kad mansarda ir butas nėra atskirti vienas nuo kito ir sudaro patalpos visumą ir tuo yra teisėtai įtraukta į buto naudingąjį plotą. 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo metodų rengimo taisyklių 5.3. punkte nustatyta, kad būsto naudingasis plotas – tai gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, lodžijų ir kitų šildomų patalpų) bendrasis grindų plotas (t. I, b. l. 42–43).

Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino AB „Šiaulių energija“ 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą nuo 2014 m. balandžio 1 d. mokėjimus už buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymą iš centralizuotų sistemų skaičiuoti proporcingai 171,78 kv. m plotui; įpareigojo atsakovę AB „Šiaulių energija“ už centralizuotai tiekiamą šilumą ginčo bute skaičiuoti proporcingai 80,87 kv. m plotui – buto plotui, kuriame sumontuoti centralizuotai tiekiamos šilumos įrenginiai už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio mėn. iki teismo priimto sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; įpareigojo atsakovę AB „Šiaulių energija“ taikyti ieškovės namui Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19, kartu su šilumos paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41; kitus ieškovės reikalavimus atmetė.Teismas nustatė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai nėra pasirinkę taikytino šilumos paskirstymo metodo, todėl atsakovė suvartotą šilumos kiekį iki 2014 m. balandžio 1 d. skirstė pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Atsakovė nuo 1999 m. skaičiavo šilumą ieškovei 2002 m. rugsėjo 11 d. sutarties pagrindu nuo buto bendro ploto – 82,46 kv. m, kas, teismo nuomone, reiškia, kad atsakovė pripažino paviešintą faktą, jog pastogės (mansardos) 85,74 kv. m patalpos šildomos elektra. Byloje teismas nenustatė, kad ieškovė būtų atjungusi mansardoje esančius elektros prietaisus ir mansardai apšildyti būtų naudojusi atsakovės tiekiamą šilumą. Todėl vertino, jog atsakovė neįrodė, kad bute įrengti centralizuoti tiekiamos šilumos įrenginiai gali tiekti dvigubai daugiau šilumos, nei yra jų galia, todėl teismas sprendė, kad būtų neteisinga ieškovei mokėti už šildymą ir nuo mansardos ploto, kuris šildomas elektra. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29.2.4 punktą, kuriame nurodyta, kad jei dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), tai taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, sprendė, kad, esant galimybei Šilumos paskirstymo metodą Nr. 5 taikyti kartu su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu, ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, atsakovės taikytas tik Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 pažeidžia ieškovės teises, todėl atsakovės 2014 m. balandžio 14 d. sprendimas nuo 2014 m. balandžio 1 d. mokėjimus už šildymą skaičiuoti nuo 171,78 kv. m, t. y. skaičiuojant ir už pastogės (mansardos) 85,74 kv. m patalpų šildymą, prieštarauja tiek tiekimo sutarties esmei, tiek sąžiningumo bei protingumo principams.Ieškovės reikalavimą panaikinti Komisijos 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. R2-1243 teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad teismas išnagrinėja kilusį ginčą iš esmės, tačiau neturi teisės apeliacine tvarka peržiūrėti Komisijos priimtų sprendimų ir jų keisti ar naikinti. Teismas nurodė, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 13 dalies ir 16 dalies nuostatas, darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu šalys per nustatytą terminą inicijuoja teisminį ginčo iš esmės nagrinėjimą, atitinkami Komisijos sprendimai neįsigalioja, t. y. neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju Komisijos sprendimas neįsigaliojo, todėl jį naikinti nėra pagrindo (t. I, b. l. 103–109). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės AB „Šiaulių energija“ apeliacinį skundą, 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta panaikinti AB „Šiaulių energija“ 2014 m. balandžio 14 d. priimtą sprendimą nuo 2014 m. balandžio 1 d. mokėjimus už buto (duomenys neskelbtini), šildymą iš centralizuotų sistemų skaičiuoti proporcingai 171,78 kv. m plotui; įpareigojo atsakovę AB „Šiaulių energija“ už centralizuotai tiekiamą šilumą ieškovės L. B. bute skaičiuoti proporcingai 80,87 kv. m plotui – buto plotui, kuriame sumontuoti centralizuotai tiekiamos šilumos įrenginiai, už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio mėn. iki teismo priimto sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; įpareigojo atsakovę AB „Šiaulių energija“ taikyti ieškovės namui šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19, kartu su šilumos paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.Kolegija nustatė, kad iki ginčijamo atsakovės AB „Šiaulių energija“ 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo priėmimo daugiabučio namo butų savininkams buvo taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai nėra priėmę sprendimų ar kreipęsi dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nurodė, jog visiems bendraturčiams yra naudinga, kad už jų suvartotą energijos kiekį moka ieškovė. Taigi, kolegijos nuomone, ginčo pastato bendraturčiai nesutinka nei su kito metodo taikymu, nei su daviklių įrengimu.Kolegija sprendė, kad, nesant vartotojų sprendimo dėl taikytino metodo, taikytinas atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Be to, ieškovė nekvestionuoja Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taikymo pagrįstumo iki ginčijamo atsakovės sprendimo priėmimo, o paskutiniu patikslinto ieškinio reikalavimu faktiškai jį prašo taikyti ir šiuo metu, bet tik buto patalpoms be mansardos.Kolegija nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. vasario 28 d. išrašą buto naudingasis plotas yra 171,78 kv. m (dabar 155,11 kv. m), 2014 m. buvo atliktas buto remontas (iš buto patalpų patenkama į mansardą per laiptus, durų nėra) ir buto naudingasis plotas, kuris reikšmingas mokesčiams už šildymą apskaičiuoti, yra pakitęs dėl mansardos ploto. Kadangi mansardos patalpos nėra atskirtos nuo buto ploto, todėl centralizuotai tiekiama šiluma pasiskirsto visame bute ir nėra jokio pagrindo teigti, kad centralizuotai tiekiama šilumos energija apskritai nėra naudojama mansardos patalpoms šildyti. Vadinasi, ieškovei neginčijant viešų registrų duomenų, atsakovei AB „Šiaulių energija“ taikant pirmiau minėtą reglamentavimą, nebuvo pagrindo jais nesivadovauti, todėl šilumos energijos kiekis butui pagrįstai apskaičiuotas vadovaujantis viešame registre pateiktais duomenimis proporcingai viso buto plotui. Kolegija konstatavo, kad nors ir neatmestinas galimas susitarimas dėl šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 (kartu su šilumos paskirstymo metodu Nr. 4) taikymo apskritai, visgi, remiantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.4 punktu, šiuo atveju taikyti mišrų metodą nėra pagrindo, nes nenustatytos jokios aplinkybės, susijusios su atjungimu nuo centralizuotos šildymo sistemos, o tai, kad dalyje vientiso buto patalpų nėra šildymo įrenginių fiziškai, savaime dar nereiškia, kad tokios patalpos neprijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, kitaip tariant, nereiškia, kad jos nenaudoja šia sistema tiekiamos energijos (t. I, b. l. 135–141).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės L. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo, 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Kolegija nustatė, jog ginčas kilo dėl šilumos vartotojai, kasatorei, tinkamiausio šilumos paskirstymo metodo parinkimo. Nagrinėjamu atveju nuo 1999 m. pastate, kuriame yra ginčo butas, buvo taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. Vienas pagrindinių kriterijų apskaičiuojant vartotojui tenkantį šilumos kiekį pagal šį metodą yra buto naudingasis plotas. Ieškovės ir atsakovės sudarytoje atsiskaitymo už šilumos energiją sutartyje buvo nurodytas bendras naudingasis plotas, nuo kurio skaičiuojamas suvartotas šilumos kiekis, t. y. nors sutartyje tiesiogiai ir neįvardytas šilumos paskirstymo metodas, tačiau iš nurodytų duomenų akivaizdu, kad buvo taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. 2002 m. rugsėjo 11 d. ieškovė ir atsakovė sudarė naują sutartį dėl atsiskaitymo už tiekiamą šilumos energiją, kurioje kaip mokesčių skaičiavimui reikalingi duomenys buvo nurodytas toks pat kaip ir ankstesnėje sutartyje buto bendras naudingasis plotas – 82,46 kv. m. Ieškovei priklauso butas penktame namo aukšte ir pastogė. Atsakovė 2014 m. kovo 10 raštu Nr. SD-KV-181 informavo ieškovę, kad analizuojant VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenis matyti, jog ieškovės buto bendras naudingasis plotas yra 171,78 kv. m, todėl turi būti keičiama 2002 m. sudaryta Sutartis Nr. 0253952 ir pasirašoma nauja Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis. Kolegija sprendė, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, kad skiriasi šių patalpų suplanavimas, t. y. po paprastojo ginčo buto remonto 2014 m. pastogė ir penkto aukšto patalpos buvo sujungtos per vidinius laiptus ginčo bute, tačiau byloje nenustatė, ar šis pastogės patalpų sujungimas su penktame aukšte esančiomis ginčo buto patalpomis keitė viso buto naudingąjį plotą, ar ginčo buto naudingasis plotas visą laiką buvo skaičiuojamas kartu su pastogės patalpomis, tačiau suvartotas šilumos kiekis buvo paskirstomas tik tai buto daliai, kurioje įrengti šilumos įrenginiai, t. y. penktame aukšte esančioms 82,46 kv. m patalpoms. Jeigu byloje būtų nustatyta, kad pastogės sujungimas su penktame aukšte esančiomis ginčo buto patalpomis keitė buto naudingąjį plotą, tokiu atveju bylą nagrinėjantys teismai turėtų ištirti, ar pastogės, kuri neprijungta prie centralizuoto šildymo sistemos, sujungimas su penktame aukšte esančiomis ginčo buto patalpomis, kuriose įrengti centralizuoto šildymo įrenginiai, atitinka techninius reikalavimus ir yra leistinas. Jeigu būtų nustatyta, kad ginčo buto plotas nekito, nepriklausomai nuo 2014 m. atliktos rekonstrukcijos ir pastogės patalpų sujungimo su penktame aukšte esančiomis ginčo buto patalpomis, tokiu atveju turėtų būti vertinamas Komisijos ir atsakovės argumentų, kad taikant šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 negalimas buto naudingojo ploto diferencijavimas, pagrįstumas. Kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad, esant sujungtoms pastogės ir penkto aukšto patalpoms, centralizuotai tiekiama šiluma pasiskirsto visame bute. Tačiau kita apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vien ta aplinkybė, jog dalyje vientiso buto patalpų nėra šildymo įrenginių fiziškai, savaime nereiškia, kad tokios patalpos neprijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, yra nepagrįsta. Pastogės prilyginimas tokioms patalpoms kaip koridorius, sanitarinis mazgas, pagalbinė patalpa ir pan. yra nepagrįstas byloje surinktais įrodymais, nes vertinant pastogės ir penkto aukšto patalpų plotų santykį matyti, kad abi šios patalpos yra panašaus dydžio, šiluma į pastogę gali patekti tik per įrengtų vidinių laiptų 2,66 kv. m ploto angą, todėl išvada, jog pro šią angą galėtų būti visiškai apšildytos 85 kv. m pastogės patalpos, turėtų būti pagrįsta įrodymais ir (ar) specialistų išvadomis.Kolegija nurodė, kad Taisyklių 29.2.4 punkte nurodyta, kad šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 gali būti taikomas su šilumos paskirstymo metodu Nr. 5, kai dalis patalpų yra atjungta nuo centralizuoto šildymo sistemos. Toks pat šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 taikymo pagrindas buvo nurodytas ir Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarime Nr. O3-41 dėl rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo Nr. 5, tačiau Komisijos 2013 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. O3-33 buvo papildytos šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 taikymo sąlygos, nurodant, kad jis gali būti taikomas ir tais atvejais, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų nėra ir nebuvo prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjantys teismai turėtų ištirti, kokiomis sąlygomis derinant su metodu Nr. 4 gali būti taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 5, kai patalpos yra neprijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, t. y. ar šios patalpos turi būti izoliuotos, kas turi konstatuoti šių patalpų neprijungimo prie centralizuoto šildymo sistemos faktą ir pan., kiek pastogės sujungimas su patalpomis, kuriose yra įrengti šilumos įrenginiai, keičia visą pastato šildymo sistemą ir ar tai gali daryti įtaką renkantis kitą šilumos paskirstymo metodą. Tokioms aplinkybėms nustatyti gali būti reikalinga pasitelkti specialiųjų žinių turinčius specialistus.Kolegija nustatė, jog nagrinėjamu atveju šilumos tiekėjas, atlikdamas šilumos įrenginių patikrą ginčo bute, 2014 m. kovo 19 d. aktu konstatavo, kad mansardoje įrengti kambariai ir sanitarinis mazgas; patalpos šildomos elektriniais šildymo prietaisais; durų į mansardos patalpas nėra, patenkama laiptais. Konstatavo, jog tais atvejais, kai šilumos vartotojai nepasirenka kito metodo, bet pagal faktinius duomenis matyti, kad taikomas šilumos paskirstymo metodas neatitinka šildymo sistemos ypatumų, tinkamiausio šilumos paskirstymo metodo parinkimas yra šilumos tiekėjo pareiga. Nustačius, kad iš šalių sutartinių santykių šilumos tiekėjui tenkanti prievolė tinkamai paskirstyti vartotojams name suvartotą šilumos kiekį įvykdyta netinkamai, yra teisinis pagrindas įpareigoti šilumos tiekėją ją įvykdyti tinkamai.Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tiek šilumos tiekėjas, tiek Komisija aiškinosi tik galimybę diferencijuoti naudingąjį plotą šilumą paskirstant pagal metodą Nr. 4. Komisijai nurodžius, kad toks diferencijavimas nėra galimas, šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 pradėtas taikyti ieškovei nuo viso naudingojo ginčo buto ploto, į kurį įeina ir pastogės patalpos, neprijungtos prie centralizuoto šildymo įrenginių. Teisėjų kolegijos nuomone, nei šilumos tiekėjas, nei Komisija nesvarstė kitų galimybių, pavyzdžiui, kito šilumos paskirstymo metodo parinkimo, bylą nagrinėję teismai taip pat nesiaiškino, ar kito, o jei taip, tai kaip kito ginčo buto naudingasis plotas nuo 1999 m., ar po paprastojo ginčo buto remonto, kai buvo sujungtos pastogės patalpos su penktame aukšte esančiomis buto patalpomis, pasikeitė pastato suvartojamas šilumos kiekis, ar naudojami ginčo bute šilumos įrenginiai teikia daugiau šilumos, kad galėtų apšildyti ir pastogės patalpas, kuriose neįrengti centralizuoto šildymo šilumos įrenginiai, ir pan. Taip pat kolegija atkreipė dėmesį, jog apeliacinės instancijos teismas netyrė, ar sutartis buvo keista CK nustatyta tvarka, nors ši aplinkybė yra itin svarbi, vertinant, ar 2002 m. Sutartis Nr. 0253952 buvo pakeista ir ar dėl to pasikeitė jos šalių teisės ir pareigos, bei siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą (t. II, b. l. 36–46).

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Ieškovė L. B. nuo 1999 m. gruodžio 16 d. nuosavybės teisė valdo butą su pastoge (mansarda) (duomenys neskelbtini), buto patalpų 82,46 kv. m. šildymui teikiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, o pastogės (mansardos) patalpų 85,74 kv. m. šildomi elektra. Šiam butui atsakovas teikė šilumą šalių sudarytos Atsiskaitymo už šilumos energiją 2002-09-11sutarties pagrindu, skaičiuojant šilumą nuo buto bendrojo ploto 82, 46 m. kv. (t. I, b. l. 16, 24–25). Atsakovė AB „Šiaulių energija“ atsiuntė ieškovei 2014 m. kovo 10 d. raštą Nr. SD-KV-181, kuriame informavo, kad nuo 2014 m. kovo 1d. mokėjimai už šildymą bus skaičiuojami nuo 171, 78 kv. m., kaip ir numato Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, pagal kurį šilumos kiekis šildymui kiekvienam vartotojui priskiriamas proporcingai buto plotui bei raginimą atvykti pasirašyti naują Šilumos vartojimo pirkimo pardavimo sutartį (t. I, b. l. 27). Ieškovė pateikė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai 2014 m. balandžio 19 d. skundą (t. I, b. l. 6 – 9). Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. R2-1243 ieškovės skundo keliamus reikalavimus pripažino nepagrįstais ir skundą atmėtė (t. I, b. l. 10–13). Atsakovė taip pat kreipėsi į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl šilumos paskirstymo tvarkos išaiškinimo, kuri 2014 m. kovo 31 d. raštu išaiškino, kad pagal Metodą Nr. 4 šilumos kiekio šildymui priskyrimas vartotojams turi būti vykdomas vadovaujantis pastate esančių būtų ar patalpų naudinguoju plotu (t. I, b. l. 14–15).

Dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo buto patalpai, kuri prijungta prie centrinės šilumos sistemos ir palėpės patalpai, kuri neprijungta prie centrinės šilumos sistemos

Kasacinis teismas konstatavo, jog byloje nenustatyta, ar pastogės patalpų sujungimas su penktame aukšte esančiomis ginčo buto patalpomis keitė viso buto naudingąjį plotą, ar ginčo buto naudingasis plotas visą laiką buvo skaičiuojamas kartu su pastogės patalpomis, tačiau suvartotas šilumos kiekis buvo paskirstomas tik tai buto daliai, kurioje įrengti šilumos įrenginiai, t. y. penktame aukšte esančioms 82,46 kv. m patalpoms. Byloje nustatyta, jog bute, esančio (duomenys neskelbtini), 2014 m. buvo atliktas paprastasis remontas (padaryta 2,66 kv. m. ploto anga ir įrengti vidiniai laiptai tarp penktojo aukšto patalpų bei palėpės). Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1996 m. sausio 17 d. Garažo, buto, namo techninės apskaitos bylos duomenimis, ginčo 7 kambarių butas sudarė viso 171,78 kv. m., iš kurių 127,00 kv. m. gyvenamieji kambariai ir 44,78 kv. m. pagalbiniai; šį butą sudaro patalpos penktame aukšte, viso 86,04 kv. m., iš jų 57,58 kv. m. gyvenami kambariai ir 28,46 kv. m. pagalbiniai ir patalpos mansardoje (pastogėje), viso 85,74 kv. m., iš jų 69,42 kv. m. gyvenami kambariai ir 16,32 kv. m. pagalbiniai. Ieškovė iš UAB „Šiaulių ranga“, 1999 m. gruodžio 6 d. Sutarties pagrindu, įsigijo 7 kambarių butą, 171,78 kv. m. bendro ploto (su rūsiu 5,04 kv. m. ploto), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Šiaulių filialo 1999 m. gruodžio 16 d. pažymėjimo duomenimis ieškovei nuosavybės teisėmis priklausiančio buto kambarių skaičius yra 7, bendras plotas 171,78 kv. m. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2014 m. balandžio 9 d. išrašo duomenimis, ieškovei nuosavybės teisėmis priklausiančio buto bendras, naudingas plotas sudaro 171,78 kv. m., iš kurio gyvenamasis plotas 127,00 kv. m.; šildymas iš centralizuotų sistemų teikiamas 82,46 kv. m., o elektros elektra šildomas 85,74 kv. m. pastogės patalpos (t. I, b. l. 16). Patikslinus kadastrinius matavimus, buvo išduotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2014 m. spalio 23 d. išrašas, pagrindžiantis aplinkybę, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas sudaro 158,24 kv. m., o naudingas plotas – 155,11 kv. m. Byloje ginčo dėl įrašytų į viešą registrą nuo 2014 m. spalio 23 d. pasikeitusių ginčo buto, bendrojo ir (ar) naudingojo ploto duomenų teisėtumo nėra. Įvertinusi nustatytų aplinkybių visetą bei CK 4.262 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo buto plotas nuo jo 1999 m. gruodžio 6 d. (nuo įsigijimo momento) iki 2014 m. spalio 23 d. pasikeitė, t. y. laikotarpiu nuo 1999 m. gruodžio 6 d. iki 2014 m. spalio 22 d. ginčo buto bendras (naudingas) plotas sudarė 171,78 kv. m., o nuo 2014 m. spalio 23 d. iki šiol buto bendras plotas sumažėjo iki 158,24 kv. m., o naudingas plotas – iki 155,11 kv. m. Nustačius, jog pastogės patalpos su penktame aukšte esančiomis ginčo buto patalpomis buvo sujungtos ir ieškovė 2014 m. spalio mėn. atliko kadastrinius matavimus, kurių pagrindu buvo patikslinti duomenys VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre apie buto bendrąjį ir naudingąjį plotus, t. y. dėl pastogės patalpų sujungimo su penktame aukšte esančiomis ginčo buto patalpomis pasikeitė buto bendrasis ir naudingasis plotas, tirtina, ar pastogės, kuri neprijungta prie centralizuoto šildymo sistemos, sujungimas su penktame aukšte esančiomis ginčo buto patalpomis, kuriose įrengti centralizuoto šildymo įrenginiai, atitinka techninius reikalavimus ir yra leistinas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paaiškino, kad tuo atveju, jei sujungiant pastogę su patalpomis, kuriose įrengti šilumos įrenginiai, šildymo sistema nebuvo rekonstruojama, renovuojama ar remontuojama, pastogės ir patalpų sujungimas nekeičia pastate įrengtos šildymo sistemos, tačiau toks sujungimas gali turėti įtakos šilumos poreikiui. Tuo atveju, jei palėpės patalpos šildomos alternatyviu energijos šaltiniu ir jose palaikoma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“ įtvirtinta temperatūra, šilumos nuostoliai, patiriami nuo centralizuoto šildymo įrenginių, įrengtų patalpoje, sumažės. Nagrinėjamu atveju tam tikra šilumos dalis į pastogę gali patekti per įrengtų vidinių laiptų 2,66 kv. m ploto angą, tačiau mažai tikėtina, jog pro šią angą patenkančio šilumos užtenka visiškai apšildyti visą pastogės patalpą. Aplinkybę, jog palėpės patalpos yra šildomos elektriniais radiatoriais patvirtina ir AB „Šiaulių energija“ 2014 m. kovo 19 d. Šilumos įrenginių patikros aktas, iš kurio nustatyta, kad patalpos, esančios penktame aukšte šildomas iš namo centrinės šildymo sistemos, sumontuoti šildymo prietaisai, o mansardoje patalpos šildomos elektriniais šildymo prietaisais (t. I, b. l. 32). Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-916/2016, 35 punkte nurodė, kad šiluma į pastogę gali patekti tik per įrengtų laiptų 2,66 kv. m. ploto angą, todėl išvada, jog pro šią angą galėtų būti visiškai apšildytos 85 kv. m. pastogės patalpos, turėtų būti pagrįsta įrodymais ar specialistų išvadomis. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė jokių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, specialistų išvadų, pagrindžiančių aplinkybes, kad iš penkto aukšto ginčo buto patalpų, apšildomų centralizuotos šildymo sistemos pagalba, patenkančios šilumos į palėpę visiškai pakanka šias patalpas apšildyti ir neįrodė, kad pasikeitė pastato suvartojamas šilumos kiekis tiek, jog ieškovė galėjo apšildyti ir pastogės patalpas (CPK 2, 178 straipsniai). Priešingai, byloje yra įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė, pastogės patalpų pakankamam apšildymui įrengė ir naudoja elektrinius šildymo prietaisus. Todėl atsakovė neturi teisėto pagrindo skaičiuoti ieškovei už šildymą ir nuo palėpės (mansardos) ploto. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija rašte dėl duomenų pateikimo nurodė, kad informacija apie prie pastato šildymo sistemos neprijungtas patalpas turi būti nurodyta šildymo ir karšto vandens sistemos apraše. Šildymo ir karšto vandens sistemos aprašas Lietuvos apeliaciniam teismui nepateiktas (CPK 178 straipsnis). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodė, kad atveju, jeigu sujungiant pastogę su patalpomis, kuriose yra įrengti šilumos įrenginiai, šildymo sistema nebuvo rekonstruojama, renovuojama ar remontuojama, pastogės ir patalpų sujungimas nekeičia pastate įrengtos šildymo sistemos, tačiau toks sujungimas gali turėti įtakos šilumos poreikiui. Ieškovė teismui pateiktame rašte dėl 2016 m. spalio 18 d. nutarties vykdymo paaiškino, jog įsigijusi iš UAB Šiaulių ranga“ butą jame centralizuotos šildymo sistemos nekeitė, t. y. penkto aukšto patalpų plotas apšildomas centralizuotai, o mansardos (palėpės) – elektra. Šias aplinkybes įrodo 1996 m. sausio 17 d. Garažo, buto, namo techninės apskaitos Gyvenamojo namo, buto techniniame pasas, kuriame nurodyta, jog apšildomas plotas central. 82,46 kv. m., elektra 85,74 kv. m.; VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2014 m. balandžio 9 d. išrašo duomenys apie teikiamą šildymą iš centralizuotų sistemų 82,46 kv. m. ir elektra šildomas 85,74 kv. m. pastogės patalpas. Taip pat patikslintais VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2014 m. spalio 23 d. išrašo duomenimis centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų šildomas 80,87 kv. m., o mansardos (pastogės) 74,24 kv. m. patalpos šildomos elektra. Aplinkybei, jog šaltuoju metų laiku palėpė apšildoma elektrinių radiatorių pagalba, pagrįsti ieškovė pateikė antstolio T. U. 2016 m. spalio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame esančios nuotraukos patvirtina, kad penktame aukšte yra įrengti centrinio šildymo radiatoriai, o mansardoje – elektriniai radiatoriai (t. II, b. l. 102–126). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ginčo bute buvo pakeista (rekonstruota, renovuota ar suremontuota) centralizuota šildymo sistema, dėl ko mansarda (palėpė), po jos sujungimo su penkto aukšto patalpomis, tapo apšildoma centralizuota šildymo sistema. Akcentuotina, kad tiek buto techninės apskaitos byloje, tiek Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išraše yra nurodyta, jog pastogės patalpos šildomos elektra. Todėl elektrinių šildymo radiatorių įrengimas palėpėje (mansardoje) leistinas, priešingų duomenų byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad sujungus pastogės (mansardos) patalpas su penktame aukšte esančiomis ginčo buto patalpomis centralizuota šildymo sistema nebuvo pakeista ir dėl to ieškovė nėra pastogės centralizuoto šildymo sistemos vartotoja bei neturi mokėti už tai, kad negauna šildymo paslaugos.Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė AB „Šiaulių energija“ buvo sudariusios 1999 m. gruodžio 1 d. atsiskaitymo už šilumos energiją sutartį Nr. 0253952, kurios pagrindu ginčo buto 82,46 kv. m. plotui buvo teikiama šiluma centralizuotai, taip pat ir vėlesnės, ieškovės ir AB „Šiaulių energija“ sudarytos 2002 m. rugsėjo 11 d. sutarties Nr. 0253952 pagrindu šiluma iš centralizuotų sistemų teikia į ieškovei priklausančio buto 82,46 kv. m. plotą (t. I, b. l. 25–26). Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šilumos paskirstymo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Pastate, esančiame Skalvių g. 7, Šiauliuose, suvartotai šilumai paskirstyti taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19. Taikant šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 vienas pagrindinių kriterijų nustatant šilumos vartotojui tenkantį šilumos kiekį yra butų ir patalpų naudingasis plotas. Atsakovė AB „Šiaulių energija“ paaiškino, jog sąskaitos už suvartotą šilumos energiją pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 1999 m. lapkričio 30 d. buvo teikiamos Šiaulių elektros tinklams, o nuo 1999 m. gruodžio 1 d. – kiekvienam minėta pastato vartotojui. Atsakovė, skirstydama minėtame pastate suvartotą šilumos energiją pagal Metodo Nr. 4 nuostatas iš pradžių rėmėsi inventorizacijos knygelės duomenimis, todėl nuo 1999 m. gruodžio 1 d. mokėjimus už buto šildymą skaičiavo už 82,46 kv. m. apšildomą plotą. Nuo 2014 m. balandžio 1 d. atsakovė mokėjimus už buto šildymą skaičiavo pagal 2014 m. vasario 28 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis – už 171,78 kv. m. naudingojo ploto, o nuo 2014 m. spalio 1 d. mokėjimus už buto šildymą skaičiavo pagal 2014 m. spalio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis – už 155,11 kv. m. Taigi, atsakovė ginčo buto suvartotą šilumos kiekį nuo 1999 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. paskirstė ne visai bendrojo ginčo buto ploto daliai, bet tik tai buto daliai, kurioje įrengti centralizuotos šilumos sistemos įrenginiai (tik penkto aukšto patalpoms be pastogės patalpų), o nuo 2014 m. balandžio 1 d. ir iki šiol – visai buto bendrojo naudingojo ploto daliai, t. y. po ginčo buto penkto aukšto patalpos sujungimo su palėpe (mansarda), mokėjimai už buto šildymą per centralizuotas sistemas buvo pradėti skaičiuoti visai ginčo buto bendrojo naudingojo ploto daliai, remiantis VĮ „Registrų centras“ viešai skelbiamais duomenimis.Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 gali būti taikomas su šilumos paskirstymo metodu Nr. 5, kai dalis patalpų yra atjungta nuo centralizuoto šildymo sistemos. Toks pat šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 taikymo pagrindas buvo nurodytas ir Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarime Nr. O3-41 dėl rekomenduojamo Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5, tačiau Komisijos 2013 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. O3-33 buvo papildytos Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 taikymo sąlygos, nurodant, kad jis gali būti taikomas ir tais atvejais, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų nėra ir nebuvo prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Nagrinėjamos bylos atveju ginčo palėpė (mansarda) nebuvo atjungta nuo centralizuoto šildymo sistemos bei nebuvo ir nėra prijungta prie centralizuotos šildymo sistemos, ir šildoma kitokiu būdu (elektra). Kasacinis teismas išaiškino, jog aplinkybėms, ar šios patalpos turi būti izoliuotos, kas turi konstatuoti šių patalpų neprijungimo prie centralizuoto šildymo sistemos faktą ir pan., kiek pastogės sujungimas su patalpomis, kuriose yra įrengti šilumos įrenginiai, keičia visą pastato šildymo sistemą ir, ar tai gali daryti įtaką renkantis kitą šilumos paskirstymo metodą, nustatyti, gali būti reikalinga pasitelkti specialiųjų žinių turinčius specialistus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri yra nepriklausoma nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės prasme, reguliuojanti energetikos srityje veikiančių ūkio subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos sektoriaus priežiūrą, paaiškino, jog pagal Metodą Nr. 4 daugiabučiame name suvartotas šilumos kiekis paskirstomas į 3 dalis: 1) šilumos kiekio karštam vandeniui ruošti dalį; 2) šilumos kiekio karšto vandens temperatūrai palaikyti dalį; 3) šilumos kiekio butams ar patalpoms šildyti ir bendrosioms reikmėms dalį. Tais atvejais, kai pastate atsiranda nuo bendrosios šildymo sistemos atjungtų ar prie jos neprijungtų butų, kyla būtinybė apskaičiuoti šilumos kiekio bendrosioms reikmėms dalį, kadangi vartotojams, kurių butai atjungti nuo pastato šildymo sistemos arba prie jos neprijungti, išlieka pareiga mokėti už šilumos kiekio bendrosioms reikmėms dalį. Siekiant nustatyti, kokia pastate suvartotos šilumos dalis tenka bendrosioms reikmėms, taikomas Metodas Nr. 5, pagal kurį pastate suvartotas ir pagal Metodą Nr. 4 apskaičiuota šilumos kiekis butams ar patalpoms šildyti ir bendrosioms reikmėms dalis paskirstoma į 2 dalis: 1) šilumos kiekio butams ar patalpoms šildyti dalį; 2) šilumos kiekio bendrosioms reikmėms dalį. Todėl Metodui Nr. 5 taikyti su Metodu Nr. 4 yra nereikšminga, ar prie centralizuotos šildymo sistemos neprijungtos patalpos yra izoliuotos, ar ne, kadangi ši aplinkybė nėra vertinama atliekant šilumos paskirstymo skaičiavimus. Informacija apie prie pastato šildymo sistemos neprijungtas patalpas turi būti nurodyta šildymo ir karšto vandens sistemos apraše, kurį privalo turėti pastato savininkas, valdytojas arba šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 „Dėl Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12.1, 16 punktai). Tuo atveju, jei pastato valdytojas, savininkas ar prižiūrėtojas neturi informacijos apie prie pastato bendros šildymo sistemos neprijungtas patalpas, Inspekcija gali konstatuoti ar tam tikros patalpos neprijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos (Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų, patvirtintų 2016 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-209 „Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų patvirtinimo“,12.1, 12.6 punktai).Taip pat Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paaiškino, jog atveju, jei sujungiant pastogę ir patalpas pastate įrengta šildymo sistema nepasikeitė (kaip yra nagrinėjamos bylos atveju), toks sujungimas įtakos renkantis kitą šilumos paskirstymo metodą, neturės.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, kad palėpė nebuvo atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos, nebuvo bei nėra prijungta prie centralizuotos šildymo sistemos ir šildoma elektriniais šildymo įrenginiais, konstatuoja, jog atsakovės taikytas Metodas Nr. 4 (kai šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) kai tiekimo–vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį) pažeidžia ieškovės, kuri nėra palėpei centralizuotai teikiamos šilumos vartotoja, teises, todėl AB „Šiaulių energija“ 2014 m. balandžio 14 d. sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta nuo 2014 m. balandžio 1 d. mokėjimus už šildymą skaičiuoti nuo 171,78 kv. m. (ir už pastogės (mansardos) patalpų 85,74 kv. m. šildymą) buto ploto, naikinamas.Nagrinėjamojoje byloje kasacinis teismas išaiškino, jog nustačius, kad iš šalių sutartinių santykių šilumos tiekėjui tenkanti prievolė tinkamai paskirstyti vartotojams name suvartotą šilumos kiekį įvykdyta netinkamai, yra teisinis pagrindas įpareigoti šilumos tiekėją ją įvykdyti tinkamai. Todėl atsakovė AB „Šiaulių energija“ įpareigojama:taikyti pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 kartu (derinant) su Šilumos paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41.Byloje nustatyta, jog atsakovė AB „Šiaulių energija“, laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2014 m. balandžio 1 d., centralizuotos šildymo sistemos įrenginiais pateiktą šilumos energiją skaičiavo už ieškovės buto 82,46 kv. m. ploto apšiltinamą. Nuo 2014 m. balandžio 1 d. atsakovė buvo nusprendusi mokėjimus už šildymą skaičiuoti nuo 171, 78 kv. m. (ir už pastogės patalpų 85,74 kv. m. šildymą) buto plotą. Nuo 2014 m. spalio 23 d. įsigaliojo VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro įrašas, pagal kurį bendras buto plotas 158,24 kv. m., iš kurio naudingas plotas 155,11 kv. m. bei gyvenamasis – 123,07 kv. m.; centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų – 80,87 kv. m bei 74,24 kv. m. šildoma elektra (t. II, b. l. 88). Todėl atsakovė AB „Šiaulių energija“ įpareigotina: atlikti mokėjimų perskaičiavimus ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), 82,46 kv. m. plotui, kuriame sumontuoti centralizuotai tiekiamos šilumos įrenginiai, už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 22 d. (iki įsigaliojo VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įrašas); atlikti mokėjimų perskaičiavimus ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), 80,87 kv. m. plotui, kuriame sumontuoti centralizuotai tiekiamos šilumos įrenginiai, už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 23 d. (nuo VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įrašo įsigaliojimo) iki teismo priimto sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos (2016-12-19).Atsižvelgus į tai, kad 2014 m. buvo taikomas Metodas Nr. 4, tačiau teismas įpareigojo atsakovę taikyti Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 kartu su Metodu Nr. 5, taip pat pasikeitė esminė dabar galiojančios Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga (ginčo buto naudingasis plotas), atsakovė AB „Šiaulių energija“ įpareigotina sudaryti su ieškove Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, įtvirtinančią šalių teises ir pareigas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už kasacinio skundo parengimą advokatė L. G. išrašė ieškovei 2016 m. kovo 9 d. teisinių paslaugų sąskaitą, 700 Eur sumai (t. II, b. l. 16), taip pat ieškovės advokatė pateikė kasacinės instancijos teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. II, b. l. 23). Į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės 700 Eur sumos, pagal 2016 m. kovo 9 d. teisinių paslaugų sąskaitą, apmokėjimą (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą priteisimo, yra nurodęs, kad advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Dėl to pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010).Teisėjų kolegija sprendžia ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už kasacinio skundo surašymą ir pateikimą nepriteisti, kadangi tik advokatės išrašytos sąskaitos nepakanka CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui ir prašomų atlyginti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimui (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1punktu,331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Panaikinti atsakovės AB „Šiaulių energija“ 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nuo 2014 m. balandžio 1d. mokėjimus už šildymą skaičiuoti nuo 171, 78 kv. m. buto ploto.

taikyti pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 kartu (derinant) su Šilumos paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41.atlikti mokėjimų perskaičiavimus ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), 82,46 kv. m. plotui, kuriame sumontuoti centralizuotai tiekiamos šilumos įrenginiai, už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 22 d. (iki įsigaliojo VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įrašas);atlikti mokėjimų perskaičiavimus ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), 80,87 kv. m. plotui, kuriame sumontuoti centralizuotai tiekiamos šilumos įrenginiai, už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 23 d. (nuo VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įrašo įsigaliojimo) iki teismo priimto sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos (2016-12-19);sudaryti su ieškove Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.