- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- 1-77-804/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30047-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- A. T.
- Kaltinamasis
- D. S.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorams Ž. S. ir G. V.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pradinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., neteista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. kaltinama tuo, kad nežymiai sutrikdė A. T. sveikatą, o būtent: 2018-06-24 apie 00:30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su A. T. metu, tyčia sudavė smūgį dešine ranka į veidą A. T., po ko A. T. įsikibo D. S. į plaukus ir abidvi nugriuvo ant žemės. Nukentėjusiajai ir įtariamajai D. S. gulint ant žemės, grumtynių metu, D. S. sudavė ne mažiau 7 smūgių rankomis ir kojomis A. T. į veidą, rankas, kojas, padarydama galvos kairės smilkininės srities, pakaušio kairės pusės, kairės užausinės srities, kairės akies viršutinio voko, kairio žando, dešinio dilbio, kairio kelio poodines kraujosruvas, kairės akies obuolio junginės kraujosruvas, dešinės alkūnės nubrozdinimus, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusios A. T. sveikatą. Šiais savo veiksmais D. S. yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai
Kaltinamoji D. S. teisiamajame posėdyje kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad Joninių šventime (duomenys neskelbtini), tai buvo abipusis konfliktas tarp jos ir A. T.. Ji neginčija, tai, kad konflikto metu buvo neblaivi. Konfliktas įvyko dėl A. (T.) dukros. Buvo organizuojama kaimo bendruomenės šventė į kurią buvo susirinkę daug žmonių. Lauke aikštėje buvo sustatyti stalai. Prieš prasidedant konfliktui žmonių buvo gal 10 likę, nes jau buvo šventės pabaiga ir dauguma žmonių jau buvo išėję. Ji (D. S.) stovėjo, o nukentėjusioji sėdėjo už stalo. Atėjo nukentėjusiosios dukra A. su sūnumi ir pakvietė A. eiti namo. Ji (D. S.) pasakė, kad A. nemaža, pati pareis ir pavadino A. dukrą „smurgle“. A. dukra supyko. Prasidėjo konfliktas. A. įsikišo į konfliktą užstodama savo dukrą. Nukentėjusiosios dukra agresyviai ant jos (D. S.) rėkė. Nukentėjusioji irgi buvo neblaivi. Tada jos abidvi (D. S. ir A. T.) kažkaip apsižodžiavo, bet kaip, dabar neatsimena. Tuo momentu atsistojo nuo suoliuko A. T., o ji (D. S.) tuo metu stovėjo stalo gale, A. T. priėjo prie jos, ją kažkaip pastūmė ir ji (D. S.) jai atsikirto- sudavė smūgį, dabar neatsimena kur. Tada A. T. stvėrė jai už plaukų ir stūmė ir jos abidvi nugriuvo. Kaip jos nugriuvusios gulėjo, neprisimena. Bet ji atsimena, kad A. T. laikė jai už plaukų ir jos tarpusavyje mušėsi. Tačiau kojomis ji jokių smūgių A. T. nesudavė, kadangi abi gulėjo ant žemės ir A. T. ją smarkiai laikė už plaukų, tai jos judesiai buvo apriboti. Tada pribėgo D. S. ir bendruomenės pirmininkė Z., pavardės nežino, pribėgo jas išskirti, A. T. viena ranka vis dar laikė jai už plaukų, o kita ranka apdraskė jai (D. S.) kairį žandą. Ji kažkaip atsilaisvino rankas ir iš pykčio A. T. dešinės rankos kumščiu sudavė kažkur kelis smūgius, gal ir į veidą, gal kitur. Kažkuriuo metu, kai A. T. buvo užvirtusi ant jos, pribėgo D. S. ir paėmė A. T. rankas, kad jas išplėšti iš jos (D. S.) plaukų. Tada Z. liepė baigti muštynes ir kažkaip A. T. atsistojo ir ji atsistojo ir tarp jų atsistojo Z. ir D. S., kad nebūtų daugiau grumtynių. Z. paėmė ją už parankių ir nuvedė namo. Kaip vyko muštynės matė D. S. ir (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkė Z. . Ji (D. S.) irgi dėl sumušimų kreipėsi pas gydytojus ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes nukentėjo ir ji pati. Visas konfliktas vyko gal 5-10 minučių.
Nukentėjusioji A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini)kaime buvo švenčiamos Joninės, buvo pastatytos pavėsinės ir šventėje dalyvavo kaimo gyventojai ir svečiai. Ji (A. T.) į šventę nuėjo jau apie 24.00 val., kai dauguma ten buvusių pradėjo skirstytis iš šventės. Nors jau buvo šventės pabaiga, tiesiog norėjo pasižiūrėti kaip vyko šventė, nes iki to buvo namuose su dukra ir žentu, sūnumi, namuose šventė Jonines. Šventės vietoje, grojo muzika, ji pašoko su kitais ten buvusiais kaimo žmonėmis. Po kažkiek laiko atėjo jos dukra A. B. ir atsisėdo šalia kitoje stalo pusėje sėdinčios D. S.. Jai (A. T.) dukra pasakė : "Eik mama namo" ir tada D. S. būdama labai girta pradėjo rėkti, mosikuodama rankomis, dukrai įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. Ji (A. T.) pamatė, kad D. S. darosi agresyvi, be to buvo girta, suprato, kad D. S. gali suduoti jos dukrai. Tuomet ji (A. T.) atsikėlė ir nuėjo, atsisėdo tarp D. S., jai iš kairės, ir dukros, atsimena, kad sėdėjo dar kažkas, bet negali pasakyti kas. Ji atsisėdusi pasakė: "D., čia ne tavo reikalas, ko tu kišiesi", tada D. S. atsistojo ir jai sėdinčiai su kažkuria ranka sudavė smūgį kumščiu į veido kairę pusę. Ji (A. T.) gavusi smūgį į veidą bandė atsistoti ir išeiti, tačiau gavo dar vieną smūgį į nugarą, nuo kurio ji nugriuvo, o ant jos užvirto D. S. ir pradėjo ją mušti bei rauti plaukus. Jai (A. T.) gulint ant nugaros ir besigrument su ant jos užgriuvusia D. S. pribėgo šalimais buvęs ir šventėje dalyvavęs D. S., kuris atsiklaupė ir savo rankomis laikė jos (A. T.) dešinę ranką, kad ji neatsikeltų, tuo sukeldamas jai skausmą. Tada ji pajuto kad šalia jos kitoje pusėje klupi D. S., kuri savo rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau penkių smūgių, dėl ko jai skaudėjo galva, ji gynėsi ir buvo sugriebus D. S. už plaukų, norėdama ją atitraukti. Girdėjo kaip rėkė šventės organizatorė Z., pavardės nežino: " Paleiskit ją, ji visa mėlyna" . Kažkas rėkė :"Tu nesikišk, tylėk". Ji paleido D. S. plaukus ir kažkaip ją su koja pastūmė, tuo momentu ją (A. T.) paleido ir D. S., jis atsistojo ir nuėjo. D. S. irgi atsistojo ir ją nuvedę šventės organizatorė Z. J.. Tuo momentu kai prasidėjo smurtas prieš ją, dukros jau nebuvo. Vėliau dukra sakė, kad nematė kaip ji (A. T.) buvo mušama prie stalo ir kaip buvo mušama vėliau. Ar dar kas nors matė šį įvykį, ji pasakyti negali. Ji parėjo namo ir atsigulė, skaudėjo galvą, visą kūną, ji užmigo. Ryte prabudo ir nuėjo vėl į Joninių vietą ir einant atgal ją pamatė kaimynė ir ji užėjo pas G. A., jai parodė savo sužalojimus ir ji paklausė kodėl A. T. nekvietė policijos. Ji sakė, kad nežino ką daryti ir G. A. tada surinko 112. Po to G. A. padavė telefoną jai, kalbėjo su 112 ir pasakė kas buvo ir paprašė, kad atvyktų policijos pareigūnai. Vėliau atvyko pareigūnai ir paėmė iš jos pareiškimą, vėliau jai pasidarė bloga ir dukra iškvietė greitąją pagalbą ir ją nuvežė į Trakų ligoninę, ten buvo apžiūrėta, suteikta medicininė pagalba, po to dukra ją parvežė namo. Byloje pareiškė 3000 eurų ieškinį dėl neturtinės ir 156,16 eurų dėl turinės žalos priteisimo. Nurodo, kad 156,16 eurų suma tai pinigai, kurie buvo išleisti vaistų pirkimui po sumušimo, o 3000 eurų neturtinė žala, kadangi jos atžvilgiu visiškai be jokio pagrindo buvo panaudota fizinė jėga, jai buvo suduota daugybė smūgių į galvą, dėl to jautė fizinį skausmą, dėl to patyrė didelį stresą ir baimę.
Liudytoja Z. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkė. 2018-06-23 nuo 20.00 val. iki 24.00 val. ji organizavo renginį, t.y. Jonines (duomenys neskelbtini)., kuris pasibaigė 24 val. Pasibaigus šventei buvo likę keletas žmonių, t.y. buvo ji (Z. J.), D. S., D. S. ir po kurio laiko atėjo A. T. ir jos dukra A., pavardės nežino. Kelinta tai buvo valanda nepasakys, bet tai buvo jau po 24.00 val., nes į laikrodį nežiūrėjo, bet jau buvo tamsu, apšvietimo nebuvo, tad teko pasišviesti telefonu tvarkantis šventėje, kai kažkuriuo tai momentu išgirdo triukšmą, t.y. krentant stalą ir pastebėjo, kad A. T. kartu su D. S. įsikibusios viena kitai į plaukus rankomis, susikibusios rankomis bei apsivijusios viena kitą kojomis voliojasi ant žolės prie palapinės. D. S. kartojo A. T. žodžius: "paleisk". Tai ji matė pasišvietusi savo mobilaus ryšio telefonu, nes švietė į jų veidus, bijojo, kad nesusižalotų galvų. Pasakė moterims baigti muštis, tačiau moterys į jos pasakymą nesureagavo, tada ji paprašė D. S., kad jis jas išskirtų. D. S. jos paprašytas priėjo prie moterų ir bandė kurią nors iš jų pakelti, prašydamas jų pačių atsikelti ir baigti tampytis, tačiau jam to padaryti nepavyko. Ji irgi prašė moterų paleisti viena kitos plaukus. D. S. pasakė : "Aš jau paleidau", ir D. S. kažkaip pavyko moteris išskirti, kaip- paaiškinti ji negali. Jos atsistojo ir ji pas A. T. rankoje pamatė kuokštą išrautų plaukų, kurie, kaip suprato, buvo D. S.. Ji, priėjusi prie D. S., jos paprašė eiti namo, po ko pati ją palydėjo į namus, ten pamatė apdraskytą, nubrozdintą D. S. veidą. D. S. buvo streso būsenoje ir nesiskundė sveikata, nors mano, kad jai turėjo skaudėti išpeštų plaukų vieta. Daugiau sužalojimų ji ant D. S. kūno nepastebėjo, kadangi ji buvo apsirengusi. Grįžusi atgal, pamatė įpykusią A. T., kuri pareiškė, jog daugiau švenčių čia nebus ir ji kreipsis į policiją. Buvo tamsu ir ji nematė ar A. T. buvo padaryti kokie nors sužalojimai. Ji negali pasakyti ar jos abidvi buvo išgėrusios, nematė, kad vartotų alkoholį. Ji nematė, kad D. S. būtų sudavusi smūgius A. T.. A. T. sūnų ji pamatė tuo momentu, kai moterys buvo jau išskirtos.
Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis šiemet dalyvavo (duomenys neskelbtini) organizuotoje Joninių šventėje, o kilusio konflikto tarp A. T. ir D. S. nematė tik todėl, kad ne visą laiką buvo toje šventėje t.y. ateidavo ir išeidavo iš šventės. Atsimena, kad 2018-06-24 apie 01 val. nuėjo į šventės vietą, ten jau buvo šventė pasibaigusi ir matė stovinčias A. T. ir D. S., prie jų stovėjo D. S. ir Z. J.. A. T. barėsi su D. S. ir jis suprato, kad tarp jų buvo konfliktas. Buvo tamsu ir jis nematė ar ant jų matėsi kokios nors sumušimo žymės. Jam priėjus prie jų, A. T. nuėjo namo, o aplinkui apart Z. J., D. S. ir D. S. nieko nebuvo. A. T. sūnus atėjo gal po kokių 5 min. po jo atėjimo. Jis (A. T. sūnus) atėjo jau po konflikto. Jis (V. B.) atsimena, kad kažkuriuo momentu vykstant šventei A. T. kažko susibarė su D. S., jis nesuprato dėl ko, bet jos tuo metu nesimušė, matomai muštynės vyko tada, kai jo nebuvo. Kodėl A. T. sako, kad jis matė muštynes, jis paaiškinti negali, jų nematė.
Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nuo vaikystės pažįsta D. S.. Taip pat pažįsta ir ponią A. T. su kurios šeima ankščiau bendraudavo. Dabar atvažiuoja į kaimą tik prižiūrėti sodybą, kurioje gyveno tėvai. 2018-06-23 (duomenys neskelbtini) kaime vyko Joninių šventė, kurią organizavo kaimo bendruomenės pirmininkė Z. J.. Visa šventė vyko sklandžiai, be jokių konfliktų. 2018-06-24 tarp 01 val. ir 02 val. jau šventės vieta buvo praktiškai tuščia, buvo likę keletas žmonių, vieni ateidavo, kiti išeidavo, vyko šioks toks judėjimas. Šventės aikštėje stovėjo palapinė su stalais ir suoliukais. Jis matė, kad atėjo A. T. dukra, liepė motinai eiti namo ir matė, kad prie vieno stalo sėdėjo A. T. dukra A., šalia sėdėjo D. S. ir šalia jos sėdėjo A. T.. D. S. ir A. T. vartojo alkoholį. Kai A. T. dukra liepė motinai eiti namo, D. S. jai kažką pasakė ir jos tarpusavyje pradėjo bartis, dėl ko barėsi, jis nežino. Jis kažkuriuo metu nusisuko, atsisuko ir pamatė, kad jos guli ant žemės. Buvo tamsu, tik buvo šiek tiek šviesos nuo telefono, kuris buvo pakabintas ant palapinės, todėl jis ne viską aiškiai matė. Jos abidvi gulėjo ant žolės ir A. T. kažkuri ranka buvo D. S. plaukuose, jos gulėdamos ant žemės grūmiesi. Jis išgirdo kaip Z. J. pasakė: " D. išskirk tu jas". Jis pasakė, kad pasivolios ir nustos, tačiau matydamas, kad grumtynės nerimsta, o tik dar labiau intensyvėja, priėjęs prie jų, paėmė ant žemės gulinčiai A. T. už rankos, kuri buvo D. S. plaukuose, viena ranka laikė D. S. galvą kita ranka bandydamas atlenkti A. T. pirštus nuo D. S. plaukų ir bandė A. T. pakelti, atplėšti nuo D. S.. Jis atitraukė A. T. už rankos. Kai A. T. kėlė, tai tuo metu D. S. išsilaisvino ir atsistojo. Matė A. T. kažkurioje rankoje išpeštus D. S. plaukus. Jis jokių smūgių A. T. nesudavė, jos kitos rankos užspaudęs nebuvo ir tyčia jos nelaikė, o tik bandė išskirti abidvi besimušančias moteris. Kaip prasidėjo muštynės ir dėl kokios priežasties jos prasidėjo, ji nematė ir nežino.
Nepilnametis liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis 2018-06-24 po vidurnakčio išėjo ieškoti mamos A. T., kuri dalyvavo Joninių šventėje vykusioje jų kaime. Atėjęs į šventės vietą pamatė įvykį, kad D. S. trenkė motinai ir vėliau ją pastūmė, dėl ko mama nukrito, o tada D. S. ant jos atsigulė. Tada D. S. pradėjo trankyti mamai į galvą. Šalia buvęs D. S. užgulęs keliu laikė mamai, atrodo kairę ranką, tada dar D. S. trankė toliau mamą - kaip ją laikė ir jis (D. S.) tada pradėjo ginti savo mamą, kai pamatė, kad nieks negina ir traukė D. S. nuo mamos , nes D. S. buvo ant mamos , jis ją traukė. Kai ją patraukė, pakėlė mamą, ir dar D. S. kažką rėkavo ir jis nuvedė mamą namo. Mamai buvo sužalota: veidas, prie akies, kurioje pusėje buvo neprisimena, ir ranka ir kaip suprato ranka, nes verkė, tai suprato kad skauda. Dėl kokios priežasties kilo muštynės, jis nežino, jo tuo momentu nebuvo, tik jam sakė, pats nematė.
Kiti byloje ištirti įrodymai.
Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos mama A. T. gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 metais per Jonines ji buvo atvažiavusi pas mamą, buvo namuose. (duomenys neskelbtini) kaime buvo suorganizuota Joninių šventė. Ji šventėje nebuvo, bet kažkuriuo metu buvo atėjęs gal apie 23 val. kaimynas K., pavardės tiksliai nežino, pakvietė mamą ateiti į Jonines. Mama nuėjo, o ji su vyru, broliu ir vaiku liko namie. Mama buvo išgėrusi šampano, sidro. Po ilgo laiko ji vyrui pasakė, kad nueitų pažiūrėti kur mama ir abudu nuėjo, vyras iš karto grįžo namo, o ji liko. Kai jie nuėjo į šventę, mama šoko su kažkokiu nepažįstamu vyru ir ji mamos paklausė kada ji pareis namo, mama pasakė, kad ji eitų namo ir ji tuoj pareis. Ji matė, kad ant žemės guli kažkokia moteris ir paklausė mamos draugės G., pavardės nežino, kas čia tokia. Ši atsakė, kad čia D., mamos buvusio sugyventinio sesuo. Ji D. iš pradžių neatpažino, nes buvo tamsu. Po kelių minučių išgirdo D. S. rėkiant, suprato, kad ji pas kažką klausia kas ji tokia. Tada D. pradėjo rėkti jai ko ji čia atėjo, kad dešimt metų jos nebuvo, liepė jai dingti. Tada ji (A. B.) pasakė, kad niekur neis ir atsisėdo ant suoliuko. Prie jos atėjo D. S. ir kažką rėkavo, D. S. atsisėdo ant to pačio suoliuko netoli jos. Mama atėjo ir atsisėdo tarp jos ir D. S., jos kažką kalbėjo, D. S. kažką rėkavo. Po kažkiek laiko ji (A. B.) su kaimynu K. R. išėjo namo ir kas vyko toliau, ji nematė. Po kažkiek laiko ji nuėjo pas mamą į kambarį, nes išgirdo, kad ji grįžo namo. Mama verkė, sėdėjo ant lovos. Kažkuri mamos akis buvo mėlyna ir toje pusėje buvo sumuštas veidas ir matė mamos galvoje guzą. Ji (A. B.) nutarė nueiti pasižiūrėti į šventės vietą. Kai nuėjo į vietą pamatė Z., pavardės nežino, D., pavardės nežino, D. S. ir V., kurio pavardės nežino, ir ten sėdėjo K., kuris ją palydėjo namo. Ji paprašė, kad Z. su D. ateitų pasikalbėti ir paklausė kas atsitiko ir jie pasakė, kad susimušė mama su D. S.. Ji po to išėjo namo. Kodėl iš karto nekvietė policijos, paaiškinti negali. D. S. pretenzijų neturi. Kitą dieną mamai buvo bloga ir kvietė greitąją ir ji buvo išvežta į Trakų ligoninę. (b.l. 47)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. A. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini)., ir 2018-06-24 buvo Joninių šventėje, bet jokių muštynių nematė ir nieko nežino. Tik kitą dieną A. T. buvo atėjusi su dukra ir ji matė ant A. T. veido sužalojimų žymes, guzą galvoje, mėlynę po kažkuria akimi, kraujuotą akį ir sumuštą žandą. Ji (G. A.) skambino 112, kad gautų informaciją dėl abdukcijos, vėliau telefonu su pareigūnais bendravo A. T.. Ji (G. A.) yra invalidė, jai sunku vaikščioti ir į teismą nevažinės, jokių muštynių nematė. ( b.l. 54)
2018-06-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2143/2018(01) nurodoma, kad A. T. nustatyti šie kūno sužalojimai: galvos kairės smilkininės srities, pakaušio kairės pusės, kairės užausinės srities, kairės akies viršutinio voko, kairio žando, dešinio dilbio, kairio kelio poodinės kraujosruvos, kairės akies obuolio junginės kraujosruva, dešinės alkūnės odos nubrozdinimas, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-06-24). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis ir tiriamosios papildomai paaiškintomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant nustatytus kūno sužalojimus. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamosios ranka, sužalojimų vietose individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo. (b.l. 27-28)
Akistatos tarp nukentėjusiosios A. T. ir įtariamosios D. S. metu, kiekviena laikėsi savo duotų parodymų. (b.l. 86-87)
2018-06-24 12.12 val. D. S. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM -0418 nustatytas 1.55 promilės girtumas (b.l. 11-12)
2018-06-28 gautas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro apie 2018-06-24 A. T. pranešimą dėl jos sumušimo. (b.l. 73)
CD-R disko apžiūros metu nustatyta, kad Apžiūrai pateiktas CD-R diskas, kuris įdėtas į poperinį voką. Disko viena pusė yra raudonos spalvos, o kita disko pusė yra sidabrinės spalvos. Vienoje disko pusėje, raudoname fone, yra baltos spalvos užrašai : logotipas ir užrašas „extreme“, užrašas „COMPACT disc Recordable“, logotipas ir užrašas „fieldshield scratch resistant“, užrašas CD-R 700 MB 80MIN“, užrašas „multi SPEED ULTRA COMPATIBLE READ“. Apačioje juostu yra užrašas „WRITE ONLY ON THE SURFACE WITH SPECIAL MARKER“ Įdėjus CD-R diską į kompiuterinio sisteminio bloko DVD-CD RW Kompaktinių diskų skaitiklį ir atidarius laikmeną yra garso įrašas su užrašu " 2018_06_24-09-49-11_25.02.mp3" . Įrašo trukmė 0:05:15 val. Pokalbio metu, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu G. A. praneša, kad (duomenys neskelbtini) kaime buvo švenčiamos Joninės, buvo užpulta moteris, sumušta, klausia kur kreiptis dėl abdukcijos, praneša, kad ta moteris atėjo pas ją visa guzuota galva, po akim mėlynė. Taip pat praneša, kad moterį sumušė buvusi brolienė, lauke, puolė ant dukros ir kaimynės. Po ko kalba A. T., kuri nurodo, kad ji sumušta, kad medikų šiuo metu nereikia, kad reikia policijos, paaiškina, kad jai guzas galvoj, po akim ir lupa biški., kad jai buvo suduoti penki smūgiai. (b.l. 76-77)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.).
LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.
LR BK 140 str. 1 d. baudžiamąją atsakomybę numato už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ar trumpalaikį susargdinimą.
Teismas vertindamas kaltinamosios ir nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamosios, nukentėjusios bei liudytojų Z. J., V. B., D. S. teisminio tyrimo metu duotus parodymus ir išaiškintas aplinkybes lygindamas šiuos surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, atlikęs išsamią bylos aplinkybių analizę, konstatuoja, jog byloje esančiais, aukščiau nurodytais įrodymais yra visiškai įrodyta, jog kaltinamoji D. S. įvykdė jai inkriminuojamą nusikaltimą ir jos nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 d. Tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad iš kaltinimo pateikto D. S. išeliminuoją prokuroro kaltinimą dalyje dėl nukentėjusiajai suduotų smūgių kojomis, kadangi teismas mano, kad ši aplinkybė nėra įrodyta nei ikiteisminio tyrimo nei teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Taigi teismas mano, kad yra pilnai įrodyta, kad D. S. nežymiai sutrikdė A. T. sveikatą, o būtent: 2018-06-24 apie 00:30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su A. T. metu, tyčia sudavė smūgį dešine ranka į veidą A. T., po ko A. T. įsikibo D. S. į plaukus ir abidvi nugriuvo ant žemės. Nukentėjusiajai ir įtariamajai D. S. gulint ant žemės, grumtynių metu, D. S. sudavė ne mažiau 7 smūgių rankomis A. T. į veidą, rankas ir kojas padarydama galvos kairės smilkininės srities, pakaušio kairės pusės, kairės užausinės srities, kairės akies viršutinio voko, kairio žando, dešinio dilbio, kairio kelio poodines kraujosruvas, kairės akies obuolio junginės kraujosruvas, dešinės alkūnės nubrozdinimus, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusios A. T. sveikatą. Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
D. S. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, nurodydama, kad tai buvo abipusės muštynės ir, kad ji irgi nukentėjo ir stengėsi save apginti, t.y. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Tokiu kaltinamosios argumentus teismas atmeta ir vertina kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi teismo vertinimu būtent kaltinamoji D. S. buvo viso konflikto iniciatorė ir ji pirma sudavė smūgius nukentėjusiajai A. T., todėl šiuo atveju būtinosios ginties įtvirtintos BK 28 str. nuostatų taikymas šioje byloje yra negalimas.
Teismas vertindamas turimus įrodymus neturi pagrindo abejoti 2018-06-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto O. D. išvada Nr. G 2143/2018(01) kurioje yra nurodoma, kad A. T. nustatyti šie kūno sužalojimai: galvos kairės smilkininės srities, pakaušio kairės pusės, kairės užausinės srities, kairės akies viršutinio voko, kairio žando, dešinio dilbio, kairio kelio poodinės kraujosruvos, kairės akies obuolio junginės kraujosruva, dešinės alkūnės odos nubrozdinimas, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-06-24). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis ir tiriamosios papildomai paaiškintomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant nustatytus kūno sužalojimus. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamosios ranka, sužalojimų vietose individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo.
Teismas įvertinęs šią išvadą ir nukentėjusios A. T. teisminio ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, mano, kad šį eksperto išvada atitinka nukentėjusios ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotiems parodymams, tačiau tuo pat metu teismas mano, kad nukentėjusios parodymai, kad liudytojas D. S. laikė užspaudęs jos ranką ir taip ribodamas galimybę gintis nuo D. S. smūgių yra neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių ir taip pat nepatvirtinti 2018-06-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada dėl sužalojimų pobūdžio ir lokalizacijos, bei nepatvirtinti kitų liudytojų parodymais, išskyrus nukentėjusiosios nepilnamečio sūnaus D. S. parodymus, kuriuos teismas vertina, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip prieštaraujančius kitų byloje apklaustų liudytojų kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi parodymams, kaip bandymą padėti savo mamai nukentėjusiajai A. T., todėl teismas mano, kad liudytojo D. S. parodymai nėra nuoseklūs ir objektyvūs ir jais teismas nesivadovauja.
Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios D. S. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamosios D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, tai, kad ji nusikalstamą veiką įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
D. S. nusikalstama veika yra padaryta tyčia ir priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). D. S. ankščiau yra neteista, administracine tvarka nebausta, psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašyta.
Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Taigi, teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus ir kriterijus mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai D. S. atžvilgiu bus pasiekti, kaltinamajai paskyrus laisvės apribojimo bausmę taikant BK 72² str. numatytus įpareigojimus. Kadangi ji yra teisiama pirmą kartą tai teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai skyrus laisvės apribojimo bausmę artimą vidutinio dydžio bausmei numatytai įstatyme.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso įrašas gautas iš bendrojo pagalbos centro – paliktinas prie bylos.
Byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 15,26 Eur sumai civilinis ieškinys, kurį D. S. yra atlyginusi. Taip pat byloje yra pareikštas nukentėjusios A. T. civilinis ieškinys dėl 156,16 Eur. turtinės ir 3000 Eur. neturtinės žalos atlyginimo.
LR BPK 109 str., numato, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).
Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytais civilinio ieškinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs nukentėjusios A. T. civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs kaltinamosios turtinę padėtį, taip pat padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes vadovaudamasis byloje turimais surinktais ir ištirtais įrodymais teismas mano, kad nukentėjusioji turi teisę reikalauti jai atlyginti tiek turtinę tiek neturtinę žalą, tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis aukščiau išdėstytais žalos atlyginimo kriterijais nukentėjusiajai A. T. priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 500 Eur. Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo momentui toks neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, stresą ir kitas neigiamas pasekmes. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-01-21 pažymos matyti, kad nukentėjusiajai A. T. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 91,00 Eur (b.l.149). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-09-04 sprendimu nukentėjusiajai A. T. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl civilinio ieškinio parengimo ir žalos atlyginimo klausimu, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti jai ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. Sprendime nurodyta, kad nukentėjusioji turi teisę į 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą teisinę pagalbą (b.l. 29).
Kaltinamoji D. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019-01-22 sprendimu yra taip pat 100 procentų atleista nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (b.l. 152),
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo nei LR teisingumo ministro 2015-03-19 d. įsakymu dėl teisingumo ministro 2014-04-02 d. įsakymu Nr.1R-85 “dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato, advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo Nr. 1R-77, nei baudžiamojo proceso kodeksas nenumato jokių išlygų dėl kaltinamosios (teisiamosios) atleidimo nuo nukentėjusiosios (valstybės) turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo. Tokių išlygų nėra numatyta ir sprendimuose, kuriais kaltinamajai ir nukentėjusiajai nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi nėra pagrindo manyti, jog kaltinamoji yra atleidžiama nuo išlaidų, susidariusių antrinės teisinės pagalbos tarnybos advokatui ginant kito asmens – nukentėjusiosios – teises baudžiamajame procese. Kita vertus, akivaizdu, jog šiuo atveju gynėjos skyrimas kaltinamajai kaip ir nukentėjusiajai yra susijęs su asmens turtinės padėties kriterijumi.
Nukentėjusiojo (valstybės) nurodomas patirtų atstovavimo (antrinės teisinės pagalbos) išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Atsižvelgiant į tai t.y. į D. S. turtinę padėtį priteistinų valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį teismas sumažina nuo 91,00 Eur iki 40,00 Eur. Tokia išlaidų suma vertintina kaip proporcinga proceso trukmei, bylos koncepcijai ir adekvati nuteistosios turtinei, socialinei padėčiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 426-432 str., teismas
nusprendžia:
D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant D. S. neatlygintinai išdirbti 80 val. per 10 (dešimties) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis LR BK 72² str. įpareigoti D. S. bausmės vykdymo laikotarpyje dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš D. S. 156,16 (vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų 16 ct) Eur turtinės žalos nukentėjusios A. T. naudai.
Priteisti iš D. S. 500,00 (penkių šimtų eurų) Eur neturtinės žalos nukentėjusios A. T. naudai.
Priteisti iš D. S. 40,00 (keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.