Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. K., atsakovui B. J., jo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Ieškovas) ieškinį atsakovui B. J. (toliau – Atsakovas) dėl 594 Eur žalos atlyginimo už nuostolius, padarytus gamtai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas posėdyje palaikė ieškinį.

Ieškovas prašo priteisti iš Atsakovo 594 Eur padarytą žalą gamtai ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje Ieškovas nurodo, kad pagal gautą pranešimą nustatė, kad Atsakovas neteisėtai, be leidimo medžiams kirsti, nupjovė sidabrinės eglės viršūnę 6 m aukštyje, pažeidžiant medžio gyvybines funkcijas. Eglės kamieno diametras 1 m aukštyje 33 cm, eglė auga (duomenys neskelbtini), valstybinėje, ne miškų ūkio paskirties žemėje. Pažeidimas užfiksuotas ieškovo 2016-02-22 patikrinimo aktu Nr. T8-71. Dėl paminėto pažeidimo Atsakovui 2016-03-16 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2016-03-31 nutarimu paskirta 57 Eur dydžio bauda.

Gamtai yra padaryta 594 Eur žala, kuri paskaičiuota remiantis galiojančiais norminiais aktais.

Posėdžio metu Ieškovo atstovas paaiškino, kad medžio nupjovimu gamtai visada padaroma žala, tik asmuo, turintis leidimą tai padaryti, atleidžiamas nuo žalos atlyginimo. Kadangi Atsakovas neturėjo leidimo medžiui nupjauti, padarytą žalą turėtų atlyginti.

Atsiliepime Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pagal 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 3.7 p. baudžiama tik už medžių kirtimą valstybinės žemės teritorijose. Sklypą, kuriame nupjovė eglės viršūnę, Atsakovas nuomojasi iš valstybės, todėl ta žemė yra valstybės nuosavybė. Medį prieš 30 metų pasodino dabar jau mirusi Atsakovo sutuoktinė, viršūnę nupjovė todėl, kad medis kėlė realų pavojų Atsakovo namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovo gyvenamasis namas yra 2,8 m atstumu nuo medžio, todėl vėjas galėjo išversti eglę. Prieš nupjaudamas medį Atsakovas klausė (duomenys neskelbtini) seniūno V. P., ar medžio kirtimui reikalingas leidimas, pastarasis paaiškino, kad jeigu medis yra sklypo viduje, leidimo medžio kirtimui nereikia.

Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje neskundė, nes pigiau yra sumokėti baudą, negu bylinėtis. Mano, kad nepadarė žalos gamtai arba ta žala yra minimali. Padarytas pažeidimas yra formalus, nes jeigu būtų kreipęsis dėl leidimo, jį būtų gavęs. Atsakovas nurodo, kad jis buvo aktyvus ir domėjosi, ar medžio kirtimui būtinas leidimas.

Jei prašymas atmesti ieškinį nebus tenkinamas, prašo žalą sumažinti ir priteistos sumos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog Atsakovas ieškinį pripažįsta iš dalies. Atsakovas neginčija medžio nupjovimo fakto, tačiau mano, kad žalos gamtai nepadarė arba padarė labai nedidelę. Pripažįsta, jog Ieškovas žalą gamtai paskaičiavo remdamasis galiojančiais norminiais aktais ir žalos dydžio neginčija, tačiau mano, kad Atsakovas dėl to, jog buvo suklaidintas seniūno ir nupjautas medis auga iš valstybės neišpirktoje namų valdos teritorijoje, padarytos žalos neturėtų atlyginti.

Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad nupjautoji eglė augo 2,8 m atstumu nuo jo gyvenamojo namo, buvo apie 10 m aukščio. Su seniūnu V. P. yra kaimynai, per tvorą kalbėdamas paklausė seniūno dėl leidimo medžiui pjauti, pastarasis atsakė – jei medis yra namų valdos sklypo teritorijoje, tai leidimo nereikia. Eglės dalį - apie 4 metrus - nupjovė 2015 m. pabaigoje, 2016 m. pavasarį su seniūnu kilo konfliktas dėl nupjautosios eglės šakelių kompostavimo. Po eglės nupjovimo su kaimynu V. P. santykiai pasidarė ne tokie draugiški.

Atsakovas nurodė, kad sveikata jo prastoka, pastoviai vartoja įvairius vaistus, netrukus operuos kelį. Prašė ieškinį atmesti ar žalą sumažinti.

Liudytojas V. P., (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas, paaiškino, kad esantis Atsakovo kaimynas. Dėl leidimo pas jį Atsakovas nesikreipė. Kažkada, kalbantis kaip kaimynams, Atsakovas klausė – ar reikia leidimo pjauti medžiui namų valdos teritorijoje. Jis atsakė, kad namų valdoje leidimo nereikia, tačiau jis nežinojo, kad Atsakovas žemės neišpirkęs ir namų valdos sklypas yra valstybės nuosavybė. Be to, nebuvo konkrečios kalbos, kokį medį Atsakovas ruošiasi pjauti, jis nepaklausė Atsakovo apie namų valdos žemės sklypo nuosavybę. Jei žemė valstybinė, tada leidimo medžiui pjauti reikia. Leidimus išduoda seniūnija, asmenys parašo rašytinius prašymus, jis apžiūri norimą nupjauti medį ir išduoda leidimą. Leidimai išduodami beveik visiems besikreipiantiems, ir Atsakovas būtų gavęs leidimą. Jei želdynai yra saugomoje teritorijoje ar prie paminklų, tada leidimą išduoda savivaldybės komisija.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą nustatyta - 2016-03-16 administraciniu teisės pažeidimo protokolu AM- PANP-54312053-16, 2016-03-31 nutarimu Nr. AM-PANN-55772015-16 administracinio teisės pažeidimo byloje AM- PANP-54312053-16, 2016-03-14 patikrinimo aktu Nr. K9-2-42, 2016-05-26 žalos perskaičiavimo pažyma nustatyta, kad Atsakovas neteisėtai nupjovė sidabrinę eglę, esančią prieš jo namus 2,8 m atstumu nuo sienos, apytiksliai 6 m aukštyje, kamieno diametras 1 m aukštyje yra 33 cm. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), namų valdos, kurioje nupjovė eglę, Atsakovas iš valstybės nenupirkęs, savo veiksmus motyvavo grėsme pastato saugumui. Atsakovas tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 str. 1 d., todėl jam 2016-03-31 buvo surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ir Atsakovas buvo nubaustas 57 Eur bauda. Minėtas nutarimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Panevėžio RAAD Kupiškio rajono agentūra atliko žalos, padarytos gamtai, paskaičiavimą remdamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika, ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus “Želdinių atkuriamosios vertės įkainius”, bei atsižvelgiant į medžių grupę, kur sidabrinė eglė priskiriama III grupei, bazinis įkainis 9 Eur (2.3 p.). Paskaičiuota žala gamtai savavališkai nukirtus sidabrinę eglę yra 594 Eur (33 cm x 9 Eur x 2). Kadangi medis augo miesto teritorijoje, įkainis didinamas 2 kartus. Ieškovas siuntė Atsakovui pretenziją dėl žalos gamtai atlyginimo, tačiau Atsakovas atsisakė atlyginti 594 Eur žalą ir nurodė, jog buvo suklaidintas (duomenys neskelbtini) seniūno V. P.. Atsakovas nurodė, kad eglė augo šalia namo, tai reiškia, jog namų valdos teritorijoje, todėl leidimas pjauti eglę buvo nereikalingas.

Atsakovo veiksmuose yra visos sąlygos, būtinos civilinės atsakomybės taikymui (LR CK 6.245 str. - 6.251 str., CK 6.263 str.). Neteisėtai be leidimo nupjaudamas saugotiną medį Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 str. 1 d. nuostatą, kad „aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga“ ir 9 str. nuostatą, kad „piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų“, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintą sąrašą kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskirtini saugotiniems, o būtent 3.7 punkte įvardintus medžius, „augančius miestų, miestelių bendro naudojimosi teritorijose ir miestų kitose valstybinėse žemės teritorijose“, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 “Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo” 9 punkto reikalavimus, kad „saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą <>“ , bei Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d. nuostatą, “kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ar želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti, blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos”. Pripažįstama, kad Ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, žala – 594 Eur - paskaičiuota remiantis galiojančiais norminiais aktas.

Tačiau, teismo nuomone, pilno dydžio paskaičiuotos žalos priteisimas iš Atsakovo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ( LR CK 1.5 str.).

LR CK 6.251 str. 2 dalis nustato – teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. LR CK 6. 282 str. 3 dalis nustato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Teismas iš Atsakovo priteisiamos žalos dydį sumažina iki 100 Eur atsižvelgdamas į žemiau išdėstytas aplinkybes.

Atsakovas yra garbingo amžiaus – gimęs 1943-08-21, jam netrukus sukaks 73 metai amžiaus, yra našlys, nedarbingas dėl senatvės, su našlio pensija gaunantis bendrą 289,14 Eur dydžio senatvės pensiją. Eglė, kurią Atsakovas neteisėtai nukirto, auga jo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), namų valdos sklype, už kurį Atsakovas yra sumokėjęs valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau nesudaręs valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovas, vertindamas grėsmę jo gyvenamajam namui, eglę nupjovė apytiksliai 6 m aukštyje, be to, eglė buvo 2,8 m atstumu nuo Atsakovo gyvenamojo namo, todėl Atsakovas galėjo manyti, kad ateityje vėjo išversta eglė gali apgadinti jo namą. Atsakovas prieš pjaudamas eglę klausė (duomenys neskelbtini) seniūno dėl leidimo, tačiau pokalbis buvo abstraktus, Atsakovui seniūnas atsakė, jog leidimas nereikalingas, jei pjaunamas medis auga namų valdos teritorijoje. Tačiau Atsakovas į seniūną oficialiai dėl leidimo nesikreipė, o seniūnas nežinojo, kad Atsakovo namų valdos sklypas iš valstybės neišpirktas. Jei namų valda yra privati, tai leidimas medžiui pjauti nereikalingas iš tikrųjų, nes toks medis nepriskiriamas saugotinam ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 3.9 punktas). Be to, Atsakovas leidimą eglei kirsti būtų gavęs, jei seniūnas būtų atsakęs, kad toks leidimas būtinas. Atsakovo padarytas pažeidimas yra gana formalaus pobūdžio – jei būtų sudaręs namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo iš valstybės sutartį ( Atsakovas tokią sutartį turi teisę sudaryti bet kuriuo metu), leidimai medžiams kirsti nebūtų reikalingi. Be to, atsakovo nupjauta eglė ir toliau auga, tik medžio vaizdas yra prastesnis.

Įvertinant susidariusią faktinę situaciją, Atsakovo turtinę padėtį, atsakomybės prigimtį, teismas mano, kad iš Atsakovo priteisiama 100 Eur suma yra pakankamas žalos dydis, didesnės žalos priteisimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovas nesiekė padaryti žalos gamtai, tačiau kalbėdamas su seniūnu pastarajam nepaaiškino visų aplinkybių ir galiausiai neteisingai įvertino susidariusią situaciją. Atsižvelgiant į nedideles Atsakovo pajamas, teismas priteistą sumą Atsakovą įpareigoja sumokėti per du mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo.

Reikalaujant Ieškovui iš Atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6. 210 str.).

Iš Atsakovo priteistinas į valstybės biudžetą 15 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo Ieškovas LR CPK 83 str., 1 d. 5 p. pagrindu atleistas.

Valstybė dėl procesinių dokumentų Atsakovui įteikimo patyrė 0,52 Eur išlaidų. Kadangi išlaidos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią priteisiamą išlaidų sumą (3 Eur), jos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis LR CPK 259 str., 268 str., 270 str., 284 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Atsakovo B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) žalą padarytą gamtai, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (100 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme - 2016 m. birželio 8 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, į. k. 190742529, buveinė Žvaigždžių g. 7, LT-37109 Panevėžys, a.s. Nr. LT33 7300 0100 0238 4789, banke „Swedbank”, AB, Panevėžio skyrius, b.k. 73000, naudai.

Sprendimo vykdymą išdėstyti sekančiai – įpareigoti Atsakovą B. J. priteistą 100 Eur žalos atlyginimą sumokėti Ieškovui lygiomis dalimis per du mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš Atsakovo B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį (į valstybės biudžetą mokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, b.k. 40100; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, b.k. 70440; Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, b.k. 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, b.k. 74000; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, b.k. 21400; Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas ,,Swedbank”, AB, b.k. 73000; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, b.k. 72300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.