- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-13
- Bylos Nr.
- AN2-33-491/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00098-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. K.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcija
- Advokatai
- Andriejus Melkovas
- Kategorijos
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovui R. R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. ir jo atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutarimo, kuriuo E. K. buvo nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 4 dalį – 900 Eur bauda;
- pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį – 1000 Eur bauda su administracinio nusižengimo padarymo įrankių – graižtvinio šautuvo Tikka T3x, 308 Winchester (ginklo Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu Swarovski Z6i 2,5-15x56P HD, naktinio matymo priedėlio prie optinio taikiklio Dedal NV su IR pašvietimu ir šaudmenų 308 Win, 5 vnt. (su dėtuve), konfiskavimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam buvo skirta galutinė 1000 Eur bauda su administracinio nusižengimo padarymo įrankių – graižtvinio šautuvo Tikka T3x, 308 Winchester (ginklo Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu Swarovski Z6i 2,5-15x56P HD, naktinio matymo priedėlio prie optinio taikiklio Dedal NV su IR pašvietimu ir šaudmenų 308 Win, 5 vnt. (su dėtuve), konfiskavimu.
Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 9 dalimi, jam buvo skirtas teisės medžioti atėmimas 1 metams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Skundžiamu nutarimu E. K. buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 15 d. iki 2020 m. gegužės 9 d.) 58.2.1 ir 58.5.9 punktus, nes:
- 2020 m. kovo 5 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje, važiavo automobiliu Mitsubishi L200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir šalia savęs turėjo iš dėklo išimtą jam priklausantį ginklą Tikka T3x 308 Winchester (ginklo Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu Swarovski Z6i 2,5-15x56P HD, nesant medžioklės plotų vienetui „(duomenys neskelbtini)“ išduotuose medžioklės lapuose įrašų apie jo (E. K.) 2020 m. kovo 5 d. vykdytą medžioklę;
- tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje turėjo ant jam priklausančio ginklo Tikka T3x 308 Winchester (ginklo Nr. (duomenys neskelbtini) optinio taikiklio Swarovski Z6i 2,5-15x56P HD sumontuotą naktinio matymo priedėlį prie optinio taikiklio Dedal NV su IR prožektoriumi, o tai prilyginama medžiojimui draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. prašo: panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 4 ir 5 dalis arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Apeliaciniame skunde nurodoma:
1.1. Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė rungimosi principą, kadangi neužtikrino administracinėn atsakomybėn traukiamam E. K. teisės būti išklausytam, bylos nagrinėjimą baigė Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
1.2. Teismo išvada, kad 2020 m. kovo 5 d. E. K. medžiojo ir medžioklės plotuose buvo su į dėklą neįdėtu ginklu, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Liudytojais apklaustų aplinkos apsaugos pareigūnų M. S. ir G. S. parodymai yra tiek nenuoseklūs, tiek nepatikimi. Jie negalėjo neabejotinai patvirtinti, kad matė, jog automobilyje E. K. šalia savęs turėjo ginklą. Tokias jų pačių abejones patvirtina aplinkybė, kad 2020 m. kovo 5 d. surašius administracinio nusižengimo protokolą, E. K. nebuvo inkriminuojama ANK 290 straipsnio 4 dalis. Šis administracinis nusižengimas kartu su ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytu E. K. buvo inkriminuotas tik surašius 2020 m. spalio 17 d. administracinio nusižengimo protokolą. Be to, vien tai, kad šie liudytojai yra pareigūnai, nesudaro pagrindo jų parodymais beatodairiškai tikėti. Liudytojams sustabdžius automobilį, ginklas buvo rastas dėkle. Kad liudytojai neturėjo visų sąlygų ir galimybių matyti, kaip iš automobilio buvo išmetamas kažkoks daiktas bei koks tai buvo daiktas, patvirtina eksperto išvada. Įvykio vietoje aplinkos apsaugos pareigūnai E. K. pretenzijų neturėjo, atgal į įvykio vietą jie grįžo tik todėl, kad pasėliuose rado galimai naktinio matymo priedėlį prie optinio taikiklio. Kad tą dieną nebuvo medžiojama, patvirtina liudytojų D. I., H. I. parodymai. Taigi, šioje byloje nebuvo paneigti nei pastarųjų liudytojų, nei administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. parodymai, kad E. K. prie savęs turėjo medžioklinę lazdą, o ne ginklą, ir jie tik važinėjosi apžiūrėti H. I. žemės plotų bei bebraviečių, o ne medžiojo.
1.3. Teismas negalėjo vadovautis 2020 m. kovo 5 d. patikrinimo aktu kaip įrodymu, kadangi šis aktas buvo surašytas neturint nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Institucijos atstovai nepateikė nei pavedimo atlikti neplaninį medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, nei sprendimo dėl tokio patikrinimo. Liudytojų M. S. ir G. S. parodymai dėl to išsiskyrė, t. y. jų parodymai nesutapo dėl to, ar jie atliko minėto medžiotojų klubo neplaninį patikrinimo, ar to neatliko.
1.4. Byloje nebuvo imtasi priemonių aplinkos apsaugos pareigūnų M. S. ir G. S. pasėliuose rasto daikto tiksliam identifikavimui, t. y. ar tai yra naktinio matymo taikiklis, ar naktinio matymo priedėlis prie optinio taikiklio, ar naktinio stebėjimo prietaisas, ar kt. Jų rasto daikto negalima laikyti naktinio matymo taikikliu, kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 47 punkte. Šių abejonių teismas nepašalino.
1.5. Teismas nemotyvavo savo išvados, kodėl aplinkos apsaugos pareigūnų M. S. ir G. S. pasėliuose rastas daiktas priklauso E. K.. Be to, tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Byloje iš esmės nėra jokių įrodymų, kad šis daiktas yra E. K.. Tai galėjo būti bet kurio iš kartu su juo buvusių ar kitų pašalinių asmenų pamestas daiktas.
1.6. Cituojant liudytojų M. S., G. S., D. I., H. I. parodymus, aplinkos apsaugos pareigūnų tarnybinį pranešimą, jų tarnybinio automobilio kelionių ataskaitą, eksperto išvadą, aprašant fotonuotraukose matomas padangų žymes, paliktas tarnybiniam automobiliui apsisukinėjant, teigiama, kad tarnybiniu automobiliu važiavę aplinkos apsaugos pareigūnai G. S. ir M. S. negalėjo matyti, kad iš priekyje važiavusio automobilio buvo išmestas koks nors daiktas. Vien tai, kad rastas monokuliaras buvo įjungtas, nesudaro pagrindo manyti, kad jis buvo išmestas iš minėto automobilio. Tas pats pasakytina ir dėl E. K. ginklo dėkle rastų baterijos bei šešiakampio rakto, kadangi baterija yra standartinio tipo ir buvo naudojama ant galvos tvirtinamame žibinte, o šešiakampis raktas buvo naudojamas kitiems E. K. turimiems ginklams.
1.7. Siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas įvykio aplinkybes, tyrimo metu Institucijos atstovai nesiėmė visų būtinų ir reikalingų ANK 593 straipsnyje numatytų įgaliojimų. Byloje nebuvo atliktos išsamios įvykio vietos, automobilio, ginklo, optinio taikiklio apžiūros, nepaimti DNR, pirštų lyginamieji pavyzdžiai, nepaskirtos ekspertizės, neatliktas eksperimentas ir kt. Neatlikus šių veiksmų, byloje nebuvo galima priimti teisėto bei pagrįsto procesinio sprendimo.
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. atstovas advokatas A. Melkovas nurodo iš esmės tuo pačius prašymus bei argumentus kaip ir E. K. savo apeliaciniame skunde, todėl jie nebekartojami. Apeliaciniame skunde atstovas papildomai teigia, kad skundžiamu nutarimu teismas iš E. K. nepagrįstai konfiskavo graižtvinį šautuvą, optinį taikiklį, naktinio matymo priedėlį prie optinio taikiklio, dėtuvę su šaudmenimis. Toks sprendimas neatitinka proporcingumo principo. Taip pat nėra aišku, kodėl teismas konfiskavo su E. K. inkriminuojamais administraciniais nusižengimais nesusijusius daiktus – ginklą, optinį taikiklį, dėtuvę su šaudmenimis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinius skundus Institucijos atstovas G. K. prašo palikti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir skundų netenkinti. Atsiliepime nurodoma:
1.1. Šioje byloje E. K. pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas už priedo prie optinio taikiklio, kuris sujungtas su optiniu taikikliu veikia kaip naktinis taikiklis, turėjimą medžioklės plotuose. Kaip matyti iš bylos, aplinkos apsaugos pareigūnai M. S. ir G. S. rastą naktinio matymo priedėlį sumontavo ant E. K. ginklo optinio taikiklio ir įsitikino, kad šis priedėlis, prijungtas prie optinio taikiklio, veikia kaip naktinis taikiklis. Tai jie užfiksavo tarnybiniame pranešime ir fotonuotraukose.
1.2. Skundžiamu nutarimu E. K. pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį buvo nubaustas vadovaujantis ne prielaidomis, bet bylos įrodymų visuma ir įvykio metu atliktų veiksmų logine seka. Aplinkos apsaugos pareigūnai, stabdydami automobilį, kuriame sėdėjo E. K., pamatė šalia E. K. į ginklą panašų daiktą. Kai stabdomas automobilis nestojo ir pareigūnai jį pasiviję rado E. K. ginklą dėkle, nebuvo pakankamo pagrindo spręsti apie jo padarytą nusižengimą. Tačiau, kai pareigūnai sugrįžo į tą vietą, kur matė iš automobilio, kurį vijosi, išmetamą daiktą, šalia kelio rado gulintį įjungtą naktinio matymo priedėlį, kuris buvo neseniai išmestas – tą naktį lauko temperatūra buvo -1 laipsnis Celsijaus, ant pasėtų žiemkenčių buvo pasidengęs šerkšnas, tačiau rastas naktinio matymo priedėlis apšalęs nebuvo. Kadangi pareigūnai, pakankamai ilgai važinėdami po vietovę, jokių kitų asmenų ar transporto priemonių, išskyrus automobilį, kuriame važiavo E. K., nematė, jie visiškai logiškai grįžo dar kartą patikrinti E. K. ginklą. Uždėjus rastą naktinio matymo priedėlį ant E. K. ginklo optinio taikiklio, paaiškėjo, kad priedėlis tinka optiniam taikikliui ir lengvai susimontuoja. Kadangi buvo paliktas įjungtas optinio taikiklio šviečiantis taškas ir naktinio matymo priedėlis taip pat buvo rastas įjungtas, darytina išvada, kad naktinio matymo priedėlis buvo nuimtas būtent nuo ant E. K. ginklo pritvirtinto optinio taikiklio ir išmestas pro langą tuo metu, kai pareigūnai persekiojo jiems nestojusį automobilį. Tuo tarpu aplinkybė, kad naktinio matymo priedėlis buvo nuimtas nuo ant ginklo pritvirtinto optinio taikiklio, sudaro pagrindą išvadai, jog ir pats ginklas nebuvo dėkle, t. y. pasitvirtina, kad pareigūnų iš pat pradžių šalia E. K. pamatytas į ginklą panašus daiktas ir buvo ne dėkle esantis jo ginklas. Tokie E. K. veiksmai atitinka ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.
1.3. Taikant administracinę atsakomybę už Medžioklės taisyklių 58.5.9 punkte numatytų priemonių turėjimą medžioklės plotuose, teismų praktikoje paprastai konfiskuojamos ne tik minėtos priemonės, bet (ypač tais atvejais, kai draudžiamos priemonės būna sumontuotos ant ginklo) ir pats ginklas su prie jo esančiais daiktais. Šioje byloje apylinkės teismas, konfiskuodamas ne tik naktinio matymo priedėlį, bet ir ginklą su optiniu taikikliu, ant kurio priedėlis buvo sumontuotas, bei kitus prie ginklo buvusius daiktus, nuo teismų praktikos nenukrypo.
5. Apeliaciniai skundai netenkinami.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. ir jo atstovo advokato A. Melkovo apeliaciniai skundai grindžiami šiais esminiais argumentais: 1) byloje nebuvo paneigti administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. ir liudytojo H. I. parodymai, kad jie tik važiavo patikrinti bebraviečių bei automobilyje E. K. prie savęs turėjo ne ginklą, o medžioklinę lazdą; 2) liudytojais apklaustų aplinkos apsaugos pareigūnų M. S. ir G. S. parodymai yra nenuoseklūs, dėl ko nepatikimai ir tokiais jų parodymais negalima vadovautis; 3) byloje nebuvo atliktas aplinkos apsaugos pareigūnų pasėliuose rasto daikto tyrimas, kadangi tai specialių žinių reikalaujantis klausimas; 4) apylinkės teismas E. K. kaltę grindė samprotavimais ir spėliojimais dėl jo ginklo dėkle rastos baterijos, šešiakampio rakto, aplinkybės, kad naktinio matymo priedėlis tiko jo ginklo optiniam taikikliui; 5) byloje nebuvo atlikti kiti būtini ir reikalingi tyrimo veiksmai byloje esantiems prieštaravimams ir neaiškumams pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nustatė, kad: 1) 2020 m. kovo 5 d. apie 23.30 val. medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“, E. K., sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje, šalia savęs turėjo iš dėklo išimtą jam priklausantį graižtvinį šautuvą su optiniu taikikliu, tačiau medžioklės plotų vienetui „(duomenys neskelbtini)“ išduotuose medžioklės lapuose įrašų apie jo medžioklę nebuvo; 2) taip pat E. K. turėjo ant graižtvinio šautuvo optinio taikiklio sumontuotą naktinio matymo priedėlį prie optinio taikiklio. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nustatydamas tokias faktines aplinkybes, apylinkės teismas vadovavosi ne vien tik liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų M. S. ir G. S. parodymais, tačiau vertino ir kitus byloje surinktus įrodymus – H. I. rašytinį paaiškinimą ir jo parodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto E. K., liudytojo D. I. parodymus, aplinkos apsaugos pareigūnų tarnybiniame pranešime, patikrinimo akte, fotonuotraukose užfiksuotus duomenis bei kitus, pateikė aiškius ir pakankamus motyvus, kodėl vienus atmeta ir jais nesivadovauja, o kitus pripažįsta tinkamais bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis.
8. Šioje byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 5 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“, ties (duomenys neskelbtini) k., aplinkos apsaugos pareigūnai M. S. ir G. S. tarnybiniu automobiliu dalyvavo reide, jo metu buvo stabdomas pareigūnams dėl važiavimo vis pristabdant įtarimų sukėlęs H. I. vairuojamas automobilis. Jame taip pat važiavo E. K. – priekinėje keleivio sėdynėje, o už pastarojo galinėje keleivio sėdynėje – J. V. (kaip apylinkės teismo posėdyje parodė liudytojas H. I., J. V. yra miręs). H. I. nesustabdžius vairuojamo automobilio, pareigūnai, tarnybiniu automobiliu apsisukę, jį vijosi, kol galiausiai jis sustojo. Kaip parodė liudytojai aplinkos apsaugos pareigūnai M. S. ir G. S., pro juos pravažiuojant H. I. automobiliui, jie pastebėjo, jog E. K. šalia savęs turėjo daiktą, panašų į ginklą, taip pat bevažiuodami paskui nestojusį H. I. automobilį, jie matė, kaip iš jo pro dešinės pusės langą buvo kažkas išmesta. H. I. sustabdžius automobilį, pareigūnams įtarimų sukėlęs automobilis buvo vizualiai apžiūrėtas. Keleivio E. K. rankose buvo rasta šautuvo šovinių dėtuvė su jame esančiais 5 šoviniais ir šalia jo buvo padėtas įjungtas termovizorius su atidarytu dangteliu. Ant galinės automobilio sėdynės dėkle buvo rastas šautuvas, kuris priklausė E. K.. Dėkle taip pat buvo rasti baterija, šešiakampis raktas. Kadangi pareigūnams kilo įtarimų dėl automobilį vairavusio H. I. neblaivumo, buvo iškviesti kelių policijos pareigūnai. Pastariesiems atvykus, aplinkos apsaugos pareigūnai nuvažiavo iki tos vietos, kur, jų teigimu, jie matė iš H. I. automobilio išmestą daiktą. Toje vietoje, netoli nuo kelio, pasėliuose pareigūnai rado įjungtą naktinio matymo priedėlį prie optinio taikiklio. Tada jie grįžo į vietą, kur buvo sustabdytas H. I. automobilis ir kur dirbo policijos pareigūnai. Tuomet aplinkos apsaugos pareigūnai rastą naktinio matymo priedėlį pabandė pritvirtinti prie E. K. ginklo optinio taikiklio ir jis tiko. Tada aplinkos apsaugos pareigūnai sprendė, kad E. K., važiuodamas automobiliu, prie savęs turėjo šautuvą, prie kurio optinio taikiklio buvo pritvirtintas naktinio matymo priedėlis, bei medžiojo. Pareigūnai surašė patikrinimo aktą, protokolą, pagal kurį iš E. K. buvo paimtas ginklas, dėtuvė su šoviniais, optinis taikiklis, naktinio matymo priedėlis prie optinio taikiklio, medžiotojo bilietas bei kiti jo daiktai, išdavė jam laikiną medžiotojo bilietą, paėmė H. I. paaiškinimą. Šias aplinkybes (išskyrus tai, kad E. K. automobilyje šalia savęs turėjo į dėklą neįdėtą ginklą, bei tai, ar iš automobilio buvo išmestas kažkoks daiktas) patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto E. K., liudytojų M. S., G. S., H. I., D. I. parodymai, patikrinimo akte, tarnybiniame pranešime, fotonuotraukose užfiksuotos aplinkybės, kiti byloje surinkti įrodymai. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos, su jomis iš esmės sutinka visi proceso dalyviai, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma.
9. ANK 290 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už turinčio teisę medžioti asmens (medžiotojo) buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį asmenį (medžiotoją) ir gyvūnas nesumedžiotas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės taisyklėse. Kadangi šių normų dispozicijos yra blanketinės, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicijos, turinį. Pagal Medžioklės taisyklių 58.2.1 punktą asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės; o pagal 58.5.9 punktą draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Pagal Medžioklės taisyklių 74 punktą šie abu Medžioklės taisyklių punktų pažeidimai laikomi šiurkščiais.
10. Apeliaciniuose skunduose apeliantai pateikia savą byloje surinktų įrodymų vertinimą, pagal kurį kaip visiškai patikimi turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto E. K., liudytojų H. I. ir D. I. parodymai, o kaip jiems prieštaraujantys ir nepatikimi atmetami liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų M. S. ir G. S. parodymai. Tačiau apeliaciniuose skunduose apeliantai pateikia tik savo subjektyvų byloje surinktų duomenų vertinimą, su kuriuo apygardos teismas neturi pagrindo sutikti.
11. Sprendžiant bylos įrodymų patikimumo klausimą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismai, vertindami atskirų įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos įrodymais, privalo atsižvelgti į subjektyviosios kilmės įrodymų šaltinio teikiamos informacijos svarbą paties pažeidėjo ar liudytojo asmeniniams interesams. Liudytojų, pažeidėjų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jei jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Aplinkybės, rodančios, kad asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jų parodymus kaip nepatikimus. Išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sugretinus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių.
12. Priešingai negu nurodoma apeliaciniuose skunduose, apylinkės teismas visiškai pagrįstai liudytojų D. I. ir H. I. parodymus vertino kritiškai, kadangi, viena vertus, jie yra pažįstami su E. K., kartu medžioja, o, kita vertus, jų parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Pirminiame rašytiniame paaiškinime H. I. nurodė, kad tą dieną automobiliu važinėjosi su E. K. ir tikrino savo žemių plotus (1 t., b. l. 4). Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, H. I. ir E. K. juos sustabdžiusiems aplinkos apsaugos pareigūnams M. S. ir G. S. neigė medžioję ir aiškino, jog tik apžiūrinėjo medžioklės plotus (1 t., b. l. 10). Tuo tarpu apylinkės teismo posėdyje liudytojas H. I. jau parodė, kad 2020 m. kovo 5 d. jie planavo medžioti bebrus, bet medžioklė neįvyko, nes toje medžioklėje taip pat ketinęs dalyvauti D. I. nebespėjo atvažiuoti ir nusivėlino. Tą naktį jie važinėjo ir tikrino bebravietes, dėl to turėjo termovizorių. Kad buvo ketinama medžioti bebrus, apylinkės teismo posėdyje iš esmės patvirtino ir liudytojas D. I.. Kad 2020 m. kovo 5 d. naktį nebuvo medžiojama, o buvo tikrinamos bebravietės, apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K.. Taigi, kaip matyti, versija apie H. I. ir E. K. siekį patikrinti bebravietes atsirado tik apylinkės teisme, to juos sustabdžiusiems aplinkos apsaugos pareigūnams jie nenurodė ir nepaaiškino juos tikrinusiems pareigūnams savo naktinio važinėjimo po medžioklės plotus tikslo. Atsižvelgiant į tai, šiais tiek liudytojų H. I. ir D. I., tiek administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. parodymais vadovautis negalima. Todėl visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, kad H. ir D. I. versija apie ketinimą medžioti bebrus siekiama tiesiog padėti E. K. išvengti administracinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų M. S. ir G. S. parodymais, kadangi jie nesutampa nei tarpusavyje, nei su kitais byloje surinktais įrodymais. Su tuo negalima sutikti. Kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamame nutarime, byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą E. K.. Tokių duomenų nenurodoma ir apeliaciniuose skunduose. Be to, sutiktina su apylinkės teismu, kad liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs viso proceso metu. Liudytojai aplinkos apsaugos pareigūnai M. S. ir G. S. vienodai parodė, kad iš tarnybinio automobilio H. I. vairuojamą automobilį stabdė M. S., o G. S. sėdėjo už tarnybinio automobilio vairo. Pro pareigūnus pravažiuojant H. I. automobiliui, M. S. prožektoriumi pašvietus į šio automobilio saloną, jie pastebėjo, kad šalia E. K. yra daiktas, panašus į ginklą. H. I. savo automobilio nesustabdžius, jis buvo persekiojamas. Persekiodami H. I. automobilį, matė, kaip šis automobilis stabtelėjo, nes užsidegė jo galinių stabdžių žibintai, nors toje vietoje pristabdyti automobilį nebuvo reikalo, ir iš automobilio dešinės pusės buvo išmestas neaiškus daiktas. Jiems tai sukėlė įtarimą. Vėliau grįžę į tą vietą, kur matė išmetamą daiktą, jie ant pasėlių rado įjungtą naktinio matymo priedėlį. Kadangi buvo pašalę, o rastas naktinio matymo priedėlis šalčio nebuvo paveiktas (nebuvo apšalęs), jie įtarė, kad tai ir yra pro H. I. automobilio langą išmestas jų matytas daiktas. Šis jų įtarimas netrukus visiškai pasitvirtino, nes rastas naktinio matymo priedėlis idealiai tiko E. K. turėto ginklo optiniam taikikliui. Tokias pačias aplinkybes aplinkos apsaugos pareigūnai M. S. ir G. S. nurodė tiek patikrinimo akte, tiek tarnybiniame pranešime. Nenustačius jokių pagrindų ar siekio pareigūnams tyčia apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą E. K., darytina išvada, kad šie liudytojai parodė tokias įvykio aplinkybes, kurias jie matė ar girdėjo. Teigti priešingai, duomenų nėra. Tai pagrįstai nurodoma ir skundžiamame nutarime.
14. Apeliaciniuose skunduose šie liudytojų M. S. ir G. S. parodymai kritikuojami ir dėl to, kad pastarieji, pasak apeliantų, neturėjo tinkamų sąlygų ir galimybių tiksliai matyti, jog automobilyje E. K. šalia savęs turėjo ginklą. Apeliantų teigimu, liudytojai tiesiog suklydo E. K. turėtą medžioklės lazdą palaikę ginklu. Tačiau ir tokią versiją apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai atmetė. Visų pirma, pagal liudytojo H. I. ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. parodymus automobilyje pastarasis šalia savęs turėjo medžioklinę lazdą, kuri yra pakankamai ilga, t. y. 1,60 m ilgio. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. K. parodė, kad šią lazdą jis laikė šalia savęs, kadangi ji ant galinės sėdynės nebetilpo (ten jau sėdėjo J. V., buvo padėti kiti daiktai). Tačiau, E. K., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nesugebėjo logiškai paaiškinti, kam jam buvo reikalinga pakankamai nepatogi turėti medžioklės lazda, važiuojant automobiliu, sėdint priekyje šalia vairuotojo, kai ginklas, pasak jo, buvo supakuotas dėkle ir buvo ant galinės sėdynės prie J. V.. Be to, E. K. teigimu, H. I. automobilio „Mitsubishi L200“ gale esančiame krovinių skyriuje jis turėjo spąstus bebrams gaudyti, kitą jų medžioklei skirtą įrangą, tačiau kažkodėl labai nepatogią ir nereikalingą apžiūrinėjant plotus turėti medžioklės lazdą jis vežiojosi automobilio salone. Bet to, kad E. K. laikytas daiktas nebuvo medžioklinė lazda, paneigė ir liudytojai M. S. ir G. S.. Iš jų parodymų, tarnybinio pranešimo ir patikrinimo akto matyti, kad sustabdžius H. I. vairuojamą automobilį, E. K. rankose turėjo ginklo dėtuvę su šoviniais, jo ginklas buvo dėkle, kuris buvo padėtas ant galinės sėdynės. Daugiau jokių kitų daiktų, o ypač – pakankamai ilgos 1,60 m ilgio medžioklinės lazdos šalia E. K. nebuvo. Priešingai negu teigiama apeliaciniuose skunduose, aplinkos apsaugos pareigūnai turėjo visas sąlygas ir galimybes apžvelgti H. I. automobilyje važiavusius asmenis bei matyti šalia jų, o ypač – priekyje, esančius daiktus, nes: 1) M. S. turėjo prožektorių bei su juo švietė į H. I. vairuojamo automobilio saloną; 2) ši įvykio vieta buvo apšviesta tiek pareigūnų tarnybinio automobilio, tiek paties H. I. automobilio žibintų šviesų; 3) M. S. stebėti H. I. pravažiuojantį automobilį galėjo iš pakankamai nedidelio atstumo – liudytojas G. S. parodė, jog tai buvo 1,5 – 2 metrai, liudytojas G. S. parodė, jog atstumas sudarė 10 -15 metrų, o jų tarnybiniame pranešime nurodomas maždaug 5 metrų atstumas (dėl nurodytų atstumų neatitikimai yra smulkūs ir vertinami kaip subjektyvus liudytojų suvokimas). Be viso to, kaip parodė šie liudytojai, tuo metu jie tik darė prielaidą, kad galimai yra daromi Medžioklės taisyklių pažeidimai, ir daiktą, kuris buvo šalia E. K., įvardino tik kaip panašų į ginklą. Pastebėtina ir tai, kad E. K., tvirtindamas jog patikrinimo momentu jo ginklas buvo dėkle ant galinės automobilio sėdynės, negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl tuomet jis striukės kišenėje turėjo iš ginklo išimtą dėtuvę su 5 šoviniais – nemedžiojant dėtuvė įprastai laikoma tame pačiame dėkle, prie ginklo. Visos šie įrodymai leidžia tvirtinti, kad automobilyje E. K. šalia savęs turėjo ne medžioklinę lazdą, o jam priklausantį ginklą.
15. Apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad aplinkos apsaugos pareigūnai, važiuodami paskui nestojusį H. I. vairuojamą automobilį, negalėjo matyti, kaip iš automobilio buvo išmestas kažkoks daiktas. Su tuo apygardos teismas taip pat nesutinka. Liudytojai G. S. ir M. S. parodė, kad persekiodami H. I. automobilį, jo iš stebėjimo lauko nebuvo pametę. Pasak jų, iš pradžių jie nežinojo, koks daiktas buvo išmestas iš važiuojančio automobilio, jį rado tik vėliau grįžę atgal į tą pačią vietą ir tuomet paaiškėjo, jog tai buvo naktinio matymo priedėlis prie optinio taikiklio, kuris draudžiamas medžioklėje. Tokie liudytojų parodymai yra įtikinami, nes vien tas faktas, kad toje vietoje, kurioje pagal liudytojų parodymus iš H. I. automobilio buvo išmestas kažkoks daiktas, jie netrukus rado naktinio matymo priedėlį, jau įrodo, kad pareigūnai tikrai matė daiktą, išmestą iš H. I. automobilio, o ne atsiradusį iš kažkur, galimai paliktą kitų asmenų, kaip bando įtikinti apeliantai. Šio fakto, t. y. kad pareigūnai negalėjo matyti išmetamo per automobilio langą išmesto daikto dėl per didelio atstumo, nepaneigia ir byloje esanti ekspertizės išvada. Iš jos seka, jog pareigūnų automobiliui nuvažiavus 300 m, priekyje važiavęs H. I. automobilis buvo nuo pareigūnų automobilio apie 212 atstumu. Todėl, pareigūnų automobilyje važiavę stebėtojai negalėjo matyti, kad iš priekyje nurodytu atstumu važiavusio automobilio buvo išmestas daiktas, nes tikėtinas matomumo atstumas, esant įjungtiems tolimųjų šviesų žibintams paprastai neviršija 150 m. Vertindamas šią išvadą, apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, kad surašant ją, nebuvo atsižvelgta į įvykio vietos reljefą (toje vietoje buvo tiesus kelias (1 t., b. l. 11), oro sąlygas, nebuvo žinomas tikslus abiejų transporto priemonių greitis. Apygardos teismas papildomai pažymi, kad negalima vertinti, jog nuo aplinkos apsaugos pareigūnų tarnybinio automobilio nuvažiuojantis H. I. vairuojamas automobilis galėjo būti apšviestas tik tarnybinio automobilio žibintų skleidžiamos šviesos, kaip tai yra daroma eksperto išvadoje. Kaip jau minėta, H. I. automobilį apšvietė ir jo paties automobilio priekinių bei galinių žibintų skleidžiama šviesa, kas taip pat sudarė papildomas sąlygas aplinkos apsaugos pareigūnams matyti tai, ką jie matė ir kas vėliau visiškai pasitvirtino. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad liudytojų M. S. ir G. S. parodymai nebuvo paneigti eksperto išvada, ką apylinkės teismas pagrįstai nurodė skundžiamame nutarime.
16. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad byloje nėra specialisto tyrimo, kad aplinkos apsaugos pareigūnų ant pasėlių lauko rastas daiktas tikrai yra tikrai naktinio matymo priedėlis prie optinio taikiklio, nes tam nustatyti reikalingos specialios žinios. Tačiau, visų pirma, M. S. ir G. S. yra aplinkos apsaugos pareigūnai, dirbantys ne pirmus metus ir savo darbe neabejotinai susiduriantys su medžioklei skirtais įrankiais, tame tarpe – ir draudžiamais naudoti. Neabejotina ir tai, kad jie turi pakankamai žinių ir kompetencijos įvertinti, ar šiuo atveju medžioklėje buvo naudojama draudžiama priemonė ir kokia tai priemonė – kad tai ne kas kita, o naktinio matymo priedėlis prie optinio taikiklio. Iš pareigūnų parodymų išplaukia pakankamai svarbios aplinkybės, kurios vienareikšmiai patvirtina, jog naktinio matymo priedėlis priklausė E. K. ir buvo išmestas iš H. I. automobilio persekiojant jį. O būtent, pasak pareigūnų, jų rastas naktinio matymo priedėlis buvo įjungtas, nebuvo apšalęs, kas neabejotinai turėjo atsitikti, nes lauke tuo metu buvo šalna. Pareigūnai nenurodė tuo metu matę kitus automobilius, važinėjančius netoli vietos, kur jie stabdė H. I.. Pasak pareigūnų, sumontavę jų rastą naktinio matymo priedėlį ant E. K. ginklo optinio taikiklio, jie įsitikino, kad šis priedėlis, prijungtas prie optinio taikiklio, puikiai tinka ir veikia kaip naktinis taikiklis. Tai buvo užfiksuota ir byloje esančiose fotonuotraukose. Tokiu būdu, šių įrodymų pilnai pakanka išvadai, kad iš H. I. automobilio išmestas bei po to pareigūnų ant pasėlių lauko rastas daiktas yra naktinio matymo priedėlis prie optinio taikiklio.
17. Atmetamas ir apeliacinių skundų argumentas, jog apylinkės teismas išvadą, kad naktinio matymo priedėlis priklauso E. K., grindė tik samprotavimais dėl jo ginklo dėkle rastos baterijos, tinkančios šiam priedėliui, šešiakampio rakto, ir pan. Tai nėra tiesa. Jau minėta, kad pagal liudytojų M. S. ir G. S. parodymus, jų tarnybiniame pranešime ir fotonuotraukose užfiksuotas aplinkybes nustatyta, kad pareigūnų ant pasėlių lauko rastas naktinio matymo priedėlis buvo įjungtas ir neapšalęs (tuo metu buvo neigiama temperatūra), taigi, jis buvo išmestas neseniai. Kad šis naktinio matyto priedėlis lengvai susimontavo ant E. K. ginklo optinio taikiklio, to E. K. neginčijo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, E. K. ginklo dėkle rasta baterija, tinkanti naktinio matymo priedėliui bei šešiakampis raktas jam sumontuoti, nebuvo įvertinti tik kaip vieninteliai E. K. kaltę patvirtinantys įrodymai. Jie buvo įvertinti kitų byloje surinktų įrodymų visumoje, papildė vienas kitą. Apylinkės teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, t. y. tai, kad naktinio matymo priedėlis buvo išmestas iš H. I. vairuojamo automobilio, kad jis pakankamai lengvai ir greitai susimontavo ant E. K. ginklo optinio taikiklio, padarė visiškai logišką ir pagrįstą išvadą, kad šis priedėlis buvo pritaikytas būtent E. K. ginklo optiniam taikikliui.
18. Apeliaciniuose skunduose vadovaujamasi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-689/2021 ir nurodoma, kad šioje byloje turėjo būti skirta naktinio matymo priedėlio ekspertizė. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad nurodoma kasacinė nutartis nagrinėjamu atveju neturi precedento galios ir apygardos teismas ja nesivadovauja. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju bylos faktinės aplinkybės skiriasi, be to, minimoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl naktinio matymo priedėlio, o dėl šaunamųjų ginklų ir jų dalių (užrakto, būgnelio).
19. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad, kaip nustatyta skundžiamame nutarime, E. K. medžioklės plote automobiliu turėjo ir vežė iš dėklo išimtą šautuvą, ant kurio optinio taikiklio buvo pritvirtintas draudžiamas naudoti medžioklėje naktinio matymo prietaisas. Prietaisas buvo įjungtas ir paruoštas naktiniam naudojimui. Kadangi draudžiamo naktinio matymo prietaiso ar įrankio turėjimas medžioklėje prilyginamas medžiojimui ANK 290 straipsnio 5 dalies prasme, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog E. K. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.5.9 punkte įtvirtintą draudimą, padarė šiurkštų Medžioklės taisyklių pažeidimą ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį. Taip pat E. K., būdamas medžioklės plotuose, automobilyje turėjo iš dėklo išimtą šautuvą, kai medžioklės lape nebuvo įrašo apie jo medžioklę, o tai yra Medžioklės taisyklių 58.2.1 punkto pažeidimas, kuris taip pat laikomas šiurkščiu. Todėl apylinkės teismas šią E. K. veiką pagrįstai kvalifikavo pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį.
20. Apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama juose nurodytiems administracinės teisenos pažeidimams, teigiama, kad aplinkos apsaugos pareigūnams M. S. ir G. S. atliekant neteisėtus veiksmus surašytuose dokumentuose yra duomenys, gauti neteisėtu būdu, jais apylinkės teismas vadovavosi nepagrįstai. Be to, neplaninis patikrinimas buvo atliktas negavus tam reikalingo pavedimo. Atsakydamas į apeliantų argumentus dėl pareigūnų atlikto įrodymų rinkimo tvarkos laikymosi, apygardos teismas pažymi, kad faktiniai duomenys, reikšmingi sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, gali būti renkami tiek pagal ANK nuostatas, tiek ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka. ANK 593 straipsnyje yra nurodyti veiksmai, kuriuos administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pareigūnai turi teisę atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras. Pagrindinis tokių apžiūrų tikslas yra surinkti faktinius duomenis apie daromą ar padarytą administracinį nusižengimą. Kai atliekami minėti tyrimo veiksmai, yra rašomi tyrimo veiksmų protokolai, išskyrus tuos atvejus, kai apie tyrimo veiksmų atlikimą įrašoma administracinio nusižengimo protokole, kai jis surašomas tyrimo veiksmų atlikimo metu ar tuoj po jų (ANK 594 straipsnio 1 ir 6 dalys). Be to, asmens administracinio sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rasti daiktai ir dokumentai, kurie yra nusižengimo įrankis, tiesioginis objektas arba yra reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui, gali būti paimami, dėl jų paėmimo surašomas paėmimo protokolas arba apie daiktų ir dokumentų paėmimą įrašoma administracinio nusižengimo, asmens apžiūros, daiktų patikrinimo ar administracinio sulaikymo protokoluose (ANK 599 straipsnio 1 ir 4 dalys).
21. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą, priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus, laikomus ar apgyvendinimo, nakvynės, maitinimo ar kitiems tikslams naudojamus vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius. Be to, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 15 ir 16 straipsniuose yra nustatytos fizinius ar juridinius asmenis tikrinančių aplinkos apsaugos pareigūnų pareigos, atlikus fizinio ar juridinio asmens patikrinimą, be kita ko, surašyti patikrinimą įforminantį dokumentą, asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu išklausyti ir, jei reikia, užrašyti jo paaiškinimus arba, jeigu jie pateikiami raštu, juos priimti ir pridėti prie patikrinimo medžiagos.
22. Šioje byloje aplinkos apsaugos pareigūnai M. S. ir G. S. surašė tarnybinį pranešimą, patikrinimo aktą, ginklų, jų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolą, kuriuose užfiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys apie E. K. padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus, taip pat prie patikrinimo akto pridėtas H. I. rašytinis paaiškinimas. Tiek aplinkos apsaugos pareigūnų tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 10), tiek Institucijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini), tiek pagal liudytojų M. S. ir G. S. parodymus nustatyta, kad 2020 m. kovo 5 d. aplinkos apsaugos pareigūnai M. S. ir G. S. vykdė gyvūnijos apsaugos reidą medžioklės plotų vienetuose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, o tos pačios dienos patikrinimo aktu užfiksavo nustatytas aplinkybes, susijusias su medžioklės plotuose važinėjusio įtarimų sukėlusio automobiliu sustabdymu ir patikrinimu. Todėl, priešingai nei tai daroma apeliaciniuose skunduose, šiuo atveju nereikia pernelyg sureikšminti aplinkybės, kad minėtame patikrinimo akte buvo įrašyta, jog buvo atliktas neplaninis medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas. Akivaizdu, toks patikrinimas atliktas nebuvo, nes, kaip minėta, aplinkos apsaugos pareigūnai vykdė naktinį reidą medžioklės plotuose. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad toks planinio patikrinimo netikslumas nepaneigia šiame akte užfiksuotų aplinkybių. Kita vertus, duomenų, kad pareigūnai patikrinimą atliko viršydami savo kompetenciją, jiems suteiktus įgaliojimus ar pažeisdami darbo drausmę, byloje taip pat nėra. Taip pat pritartina apylinkės teismui, kad patikrinimo akte iš esmės nurodytos tos pačios aplinkybės kaip ir aplinkos apsaugos pareigūnų tarnybiniame pranešime, jis buvo pasirašytas tiek pačių pareigūnų, tiek būrelio medžiotojo H. I.. Todėl, apygardos teismas sprendžia, kad, atlikdami sustabdyto automobilio apžiūrą, fiksuodami faktinius duomenis apie padarytus pažeidimus, surašydami atitinkamus procesinius dokumentus, aplinkos apsaugos pareigūnai laikėsi ANK nuostatų dėl tyrimo veiksmų atlikimo eigos ir rezultatų fiksavimo, taip pat jų tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atitinkamai apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi aplinkos apsaugos pareigūnų surinktais duomenimis, vertino juos kaip įrodymus, jų pagrindu nustatė faktines įvykio aplinkybes bei grindė savo išvadas dėl E. K. padarytų administracinių nusižengimų.
23. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad šioje byloje nebuvo surašyti daiktų (ginklo, optinio taikiklio, įvykio vietos, automobilio ir kt.) apžiūrų protokolai, neskirtos ekspertizės (dėl DNR pėdsakų ant naktinio matymo priedėlio, šio priedėlio tyrimo ir pan.), neatliktas eksperimentas, nepatikrinti asmenų parodymai įvykio vietoje ir t. t. Tačiau, visų pirma, apygardos teismas pažymi, kad visos esminės aplinkybės, be liudytojų M. S. ir G. S. parodymų, užfiksuotos patikrinimo akte, aplinkos apsaugos pareigūnų tarnybiniame pranešime bei fotonuotraukose. Antra, kaip matyti iš bylos, apylinkės teismas, nagrinėdamas E. K. administracinio nusižengimo bylą, buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai – ištyrė ir įvertino visas bylai išspręsti teisingai būtinas aplinkybes, apklausė liudytojus, Institucijos atstovą, išsireikalavo dokumentus, ištyrė ir įvertino visus rašytinius įrodymus, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Trečia, byloje nebūtina atlikti visus įmanomus proceso veiksmus vien tam, kad būtų surinkta kuo daugiau vienas kitą patvirtinančių duomenų. Teismų praktikoje nuolat pažymima, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad šioje byloje buvo surinkta užtektinai neginčytinų įrodymų E. K. kaltei įrodyti ir jokie papildomi nėra tikslini bei nauji kokybiški duomenys nebūtų gauti.
24. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nagrinėjant E. K. administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme, siekiant įrodyti E. K. ir kartu su juo automobiliu vykusio H. I. parodymų teisingumą bei pašalinti byloje esančius prieštaravimus, buvo prašoma paskirti byloje ekspertizes, atlikti eksperimentą, tačiau teismas šiuos prašymus atmetė. Pasak apeliantų, be to buvo pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. teisė būti išklausytam. Taip, apeliantų vertinimu, buvo pažeistas rungimosi principas. Šie argumentai nepagrįsti. Rungimosi principas ANK tiesiogiai neįtvirtintas, tačiau bylos dėl administracinių nusižengimų teismuose nagrinėjamos laikantis šio principo analogiškai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 7 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į administracinių nusižengimų proceso ypatumus.
25. Pagal teismų praktiką rungimosi principas nėra pažeidžiamas, jei teismas netenkina prašymų tirti naujus įrodymus, kai, pavyzdžiui: 1) nėra tikimybės, jog patenkinus prašymą gali būti gauti bylai teisingai išspręsti reikšmingi duomenys; 2) reikšmingoms bylos aplinkybėms patikimai nustatyti pakanka byloje ištirtų įrodymų ir nėra tikimybės, kad ištyrus naujus įrodymus galėtų būti daromos kitokios išvados dėl reikšmingų bylai faktų buvimo ar nebuvimo; 3) yra aišku, kad prašomi naujai tirti duomenys negalės būti pripažinti įrodymais dėl duomenų neatitikties BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams; 4) prašymo tenkinimas yra neįmanomas dėl negalimumo pakviesti į teismo posėdį prašomus apklausti asmenis, išreikalauti prašyme nurodomus dokumentus ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-507/2015).
26. Šioje byloje apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. ir jo atstovo prašymus atlikti papildomus tyrimo veiksmus motyvuotai atmetė. Teisinga apylinkės teismo išvada, jog E. K. kaltei pagrįsti byloje surinkta pakankamai įrodymų, vertinant juos atsižvelgiant į jų visetą nėra jokių abejonių, kad E. K. padarė pažeidimus, už kuriuos buvo nubaustas skundžiamu nutarimu. Nors šioje byloje apeliantų pageidaujami įvairūs tyrimo veiksmai nebuvo atlikti, tačiau visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos kitais apylinkės teismo visapusiškai ištirtais, objektyviai įvertintais įrodymais, dėl kurių patikimumo apygardos teismui abejonių taip pat nekilo. Todėl skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, netenkinęs minėtų prašymų, nepažeidė rungimosi principo. E. K. buvo išklausytas apeliacinės instancijos teisme – taigi, jo teisė duoti paaiškinimus apie įvykį ir pareikšti savo nuomonę apie byloje surinktus įrodymus buvo realizuota.
27. Nagrinėjant E. K. administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme žodinio proceso tvarka Institucijos atstovas nedalyvavo 2022 m. sausio 27 d. posėdyje. Tačiau apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo žinoma, prieš posėdį buvo gautas prašymas bylą baigti nagrinėti jam nedalyvaujant, kartu prašant priimti nutarimą skirti E. K. nubausti pagal ANK 290 straipsnio 4 ir 5 dalis. Pažymėtina, kad visuose kituose apylinkės teismo posėdžiuose Institucijos atstovas dalyvavo, pateikė paaiškinimus, atsakė į klausimus. Todėl apylinkės teismas, nematydamas objektyvaus būtinumo bylą baigti nagrinėti dalyvaujant Institucijos atstovui, bylą pagrįstai išnagrinėjo jam nedalyvaujant.
28. Nesutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. atstovo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe dėl pernelyg griežtos ir neproporcingos E. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės – administracinio nusižengimo padarymo įrankių, t. y. graižtvinio šautuvo su optiniu taikikliu, naktinio matymo priedėlio prie optinio taikiklio ir 5 vnt. šaudmenų su dėtuve, konfiskavimo. Visų pirma, ANK 290 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Konstatavus, kad E. K. veika teisingai kvalifikuota, be kita ko, pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, darytina išvada, kad apylinkės teismas ANK 290 straipsnio 10 dalį pritaikė tinkamai ir administracinio nusižengimo padarymo įrankius konfiskavo pagrįstai. Antra, šioje byloje nustatyta, kad E. K. padarė net du šiurkščius Medžioklės taisyklių pažeidimus, todėl jam paskirtos šios administracinio poveikio priemonės negalima laikyti neproporcingos ar per griežtos.
29. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas byloje nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtam nutarimui priimti. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. ir jo atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinių skundų netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.