- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-1996-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00929-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- I. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Ž. (V. Ž.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui V. Ž., trečiajam asmeniui I. K. dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Iieškovė I. K. prašė iš atsakovo V. Ž. priteisti 4 785,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą jų nepilnamečiui vaikui A. J. Ž. (A. J. Ž.), gim. 2006-03-08, už 2012-03-01 – 2012-08-31 ir 2012-10-17 – 2015-01-29 laikotarpius, t. y. už 33 mėnesius, skaičiuojant po 145 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad šalys su pertraukom gyveno kartu iki 2011 metų. Nuo 2012-03 iki 2012-08-31 vaikas gyveno pas ieškovės motiną I. K.. Atsakovas šiuo laikotarpiu vaiko neišlaikė. 2012-09-01 vaikas pradėjo lankyti mokyklą Vilniuje ir lankė ją iki 2012-10-16. Tuo metu gyveno su tėvais Vilniuje. Nuo 2012-10-17 vėl apsigyveno pas močiutę ir gyvena ten iki šiol. Atsakovas nepadėjo vaiko išlaikyti. Vaiko deklaruota gyvenamoji vieta buvo Vilniuje, bet faktiškai jis gyveno pas močiutę Skraičionių kaime, ten lankė darželį ir mokyklą, į kurią jį veždavo močiutė.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Ž. su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad su ieškove buvo susitarę, kad ji išlaiko vaiką, o jis butą. Vaikas nuolat negyveno su močiute. I. išvyko 2012-03 pabaigoje, nuo balandžio pabaigos vaikas gyveno pas močiutę. Vasarą pasiimdavo vaiką, o rudenį vaikas pradėjo lankyti mokyklą Vilniuje. Kai vaikas būdavo pas močiutę, atveždavo produktų, benzino ar duodavo jam pinigų, 200-300 Lt per mėnesį. 2014 metų sausio pradžioje išsiskyrė su ieškove. Iki to laiko gyveno kartu, nors ji ir išvažiuodavo į Italiją. Vasaros metu kiekvieną savaitgalį pasiimdavo vaiką. Kad šiuo metu globėja yra I. K. sužinojo tik iš bylos. Nuo 2012 metų balandžio pradžios iki rugpjūčio pabaigos ieškovė buvo Italijoje, po to porą mėnesių Lietuvoje pas jį Vilniuje. 2013 metais irgi išvažiuodavo po 2-3 mėnesius. 2013 metų vasarą buvo Lietuvoje, jai darė operaciją. Nežino kokias pajamas turėjo I. 2012-2015 metais. Iieškovė K. I. mokėjo po 1 000 Lt. Pats mokėjo paskolas, už komunalines paslaugas, viską, kas susiję su butu. Tuo metu uždirbdavo apie 4 000 Lt. Sutinka mokėti išlaikymo skolą už 2014 metus, t. y. už 12 mėnesių, skaičiuojant po 145 Eur.
Trečiasis asmuo I. K. paaiškino, kad nuo gimimo šalių vaikas gyveno pas ją, lankė lopšelį Dieveniškėse. Po to lankė darželį (duomenys neskelbtini). I. išvažiavus į Italiją, vaikas gyveno pas ją. Išlaikymo atsakovas neteikė, kai atvažiuodavo atveždavo maisto. Nuo 2012 metų vaikas visada gyvena pas ją, išskyrus 2012-09-01 – 2012-10-17 laikotarpį, kuomet ėjo į mokyklą Vilniuje ir tuo metu gyveno su tėvais. Nuo 2012 metų spalio vaikas lanko D. R. gimnaziją. Vasarą vaikas apie 1,5 mėnesio būna pas motiną Italijoje. Nuo 2012 metų atsakovas porą kartų atvežė maisto, vieną kartą davė 100 Lt, o kitą kartą – 200 Lt. Drabužių, avalynės nepirko. Kartais pasiimdavo vaiką pas save. Motina siunčia pinigus iš Italijos. Pati vežioja vaiką į mokyklą. 1-2 kartus per mėnesį atsakovas pasiima vaiką pas savo motiną. Vaiko deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2008 m. iki 2015 m. buvo Vilniuje. Atsakovas buvo registruotas pas savo motiną.
Šalčininkų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė ieškinį, prašė atsižvelgti į laikotarpius, už kuriuos jau priteistas įsiskolinimas, kad tėvas buvo davęs 100 ir 200 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš V. Ž. 3 770 Eur išlaikymo įsiskolinimą jo nepilnamečiui sūnui A. J. Ž., gim. 2006-03-08. Lėšų tvarkytoja paskyrė I. K.. Išdėstė priteistos 3 770 Eur sumos mokėjimą penkerių metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 63 Eur, o paskutinį mėnesį 53 Eur.
Teismas nustatė, kad šalys turi bendrą vaiką A. J. Ž., gim. 2006-03-08. Vaikas nuo 2009-04-15 iki 2010-06-14 ir nuo 2012-04-24 iki 2012-05-21 lankė Šalčininkų rajono Dieveniškių lopšelį-darželį. Nuo 2012-10-17 vaikas lanko Šalčininkų rajono Dieveniškių „Ryto“ vidurinę mokyklą. Nuo 2015-01-29 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-155 A. J. Ž. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta I. K.. 2015-11-12 ši globa panaikinta. Nuo 2008-08-13 iki 2015-01-20 vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Erfurto g. 46-65, Vilniuje, o nuo 2015-01-21 deklaruota Skraičionių g. 15, Skraičionių k., Dieveniškių mstl., Šalčininkų r. Atsakovui V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Erfurto g. 46-65, Vilniuje. Iieškovei I. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 12/100 buto, esančio Druskio g. 1-197, Vilnius.
2015-10-27 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1001-604/2015 patvirtinta I. K. ir V. Ž. taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl išlaikymo A. J. Ž. ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už 9 mėnesius, skaičiuojamus nuo 2015 metų sausio mėnesio.
Ieškinys gautas teisme 2015-07-22, išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas už 2012-07-22 – 2015-07-22 laikotarpį. Šalys neginčijo, kad nuo 2012-09-01 iki 2012-10-16 vaikas gyveno su tėvais, kurie tuo laikotarpiu jį išlaikė, o likusį laiką gyveno su I. K.. Civilinėje byloje Nr. 2-1001-604/2015 išlaikymo įsiskolinimas vaikui priteistas nuo 2015 metų sausio, todėl 2015 metų laikotarpis skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą neįskaičiuotinas. Išlaikymo įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas už 2012-07-22 – 2012-08-31, 2012-10-17 – 2014-12-31 laikotarpius, t. y. už 28 mėnesius.
Nors iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų nėra visiškai aišku kiek atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo, tačiau neginčytina tai, kad prisidėjo. Kadangi tiksliai neįmanoma paskaičiuoti kiek atsakovas skyrė lėšų sūnui išlaikyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, išlaikymo įsiskolinimas mažintinas dviejų mėnesių išlaikymo dydžio suma. Tokiu būdu yra pagrindas priteisti iš atsakovo V. Ž. 3 770 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Ieškovė sutiko, kad priteistas išlaikymo įsiskolinimas būtų išdėstytas, todėl išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą išdėstė penkerių metų laikotarpiui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. Ž. prašė pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas išlaikymą nepilnamečiui vaikui turi teikti abu tėvai proporcingai turtinei padėčiai. Atsakovas prašė, kad ieškovė pateiktų duomenis, kiek ji uždirba Italijoje bei kiek laiko ten buvo. Ieškovei nebuvo naudinga pateikti duomenis, nes tada būtų aišku, kiek laiko ji gyveno Lietuvoje su atsakovu ir šis išlaikė ją ir sūnų. Teismas pirmenybę suteikė ieškovės motinos trečiojo asmens I. K. paaiškinimams. Nors šalys sutiko, kad kurį laiką gyveno kartu, tačiau teismas vadovavosi trečiojo asmens paaiškinimais, kad vaikas gyveno su ja, ir tuo iškraipė šalių paaiškinimus.
Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas iki 2014 metų sausio mėn. gyveno su ieškove ir vaiku atsakovo bute Vilniuje, nors ieškovė ir išvažiuodavo į Italiją. Gyvenant kartu, atsakovas mokėjo paskolas, komunalinius mokesčius, išlaikė butą. Remdamasis tuo, kad kartu negyvena nuo 2014 m. sausio mėn. atsakovas sutiko mokėti išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus. Sutiko su tuo, kad įsiskolinimas skaičiuotas iki 2015 m. pradžios.
Kai vaikas būdavo pas močiutę, atsakovas atveždavo produktų, duodavo 200-300 Lt. Neaišku kuo remdamasi Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja teigė, jog atsakovas davė 100 Lt ir 200 Lt. Savaitgaliais atsakovas vaiką paiimdavo pas savo motiną, duodavo po 200-300 Lt. Vasarą yra 12 savaitgalių, tai vien per vasarą atsakovas skyrė 3 600 Lt. Laikė, kad teismo sprendime litus perskaičiuojant į eurus padaryta klaida, teismas 3 600 Lt sumą turėjo skaičiuoti kaip išlaikymą už devynis, o ne už du mėnesius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė sutiko su tuo, kad teismas išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo už 28, o ne už 33 mėnesius, tačiau nesutiko, kad atsakovo įsiskolinimas yra 3 770 Eur, o ne 4 060 Eur.
Pažymėjo, kad ir ieškovė ir atsakovas turi pajamų, todėl turi būti vadovaujamasi vaiko poreikiais ir išlaikymas per mėnesį negali būti mažesnis nei minimali mėnesinė alga. Teigė, jog atsakovas meluoja, kad išlaikė ieškovę ir jų sūnų. Neigia, jog po 2013 metų gyveno atsakovo bute. Kartais, vėlai grįžusi iš Italijos ir negalėdama grįžti pas mamą į Skraičionių k., nakvodavo atsakovo buto atskirame kambaryje ir už tai jam mokėdavo pagal jo reikalavimus. Per 2013-2014 metus su sūnumi pas atsakovą buvo apsistoję 5-6 kartus, buvo po 2-3 dienas. Sūnus nuo 2012 metų kovo pradžios nuolat gyvena su ieškovės motina I. K., lankė vaikų darželį.
Ieškovė, dirbdama Italijoje atvažiuodavo į Lietuvą, gyveno pas mamą, teikė įvairią pagalbą, mamai atsilygindavo už vaiko priežiūrą, vežiojimą į vaikų darželį. Vaikas su ieškovės motina gyveno nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012-08-31. Nuo 2012-09-01 iki 2012-10-16 sūnus gyveno su ieškove ir atsakovu atsakovo bute, lankė mokyklą. Dėl ieškovės užimtumo ir neatsakingo atsakovo elgesio sūnus nuo 2012-10-17 pradėjo lankyti Dieveniškių „Ryto“ vidurinę mokyklą ir nuolat gyveno su senele. Senelė veždavo anūką į mokyklą, apmokėdavo ugdymo išlaidas. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad vaikas gyveno ne su senele.
Atsakovas senelei ir jos broliui davė 100 Lt ir 200 Lt benzinui. Kitų piniginių lėšų atsakovas niekam nedavė. Nagrinėjant bylą, atsakovas nutylėjo, kad savaitgaliais duodavo 200-300 Lt. Atsakovas teismui nenurodė pajamų, todėl net negalima pasakyti, ar jis iš viso galėjo turėti tiek pinigų.
2013 metais ieškovei buvo padaryta operacija ir ji su vaiku apie 2 savaites gyveno atsakovo bute. Net už šį laiką atsakovas pareikalavo susimokėti, ką ieškovė ir padarė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo I. K. prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. kovo mėn. A. J. pradėjo lankyti Dieveniškių lopšelį-darželį, senelė visą laiką vežiojo anūką į darželį. Dukra dažnai atvykdavo pas sūnų, atveždavo drabužių, higienos priemonių ir kita. Be maisto produktų dukra kas mėnesį duodavo po 400-500 Lt. A. J. pas senelę gyveno iki 2012-08-31. Atsakovas buvo užvažiavęs 3-4 kartus, per šį laiką jokių daiktų sūnui neperdavė.
Nuo 2012-09-01 iki 2012-10-16 A. J. lankė mokyklą ir gyveno su tėvais. Kadangi tėvai negalėdavo vaiko paimti iš mokyklos, anūkas pradėjo gyventi pas senelę ir lankyti Dieveniškių vidurinę mokyklą. Senelė turėjo vežioti automobiliu, nes nevažiuoja autobusai. Nuo 2012 metų atsakovas buvo atvykęs 2 kartus, pinigų ir maisto produktų neperdavė. Kartą buvo pasiėmęs sūnų pas savo mamą ir vakare grąžino.
2013 metais ieškovė dažnai lankė sūnų, pirkdavo maisto produktų, drabužių, duodavo 300-350 sūnaus išlaikymui. 2013 metais atsakovas buvo vaiką paėmęs 10 dienų ir sūnus gyveno pas atsakovo motiną. Atsakovas davė 100 Lt ir 200 Lt, kad jo sūnų vežiotų į mokyklą. 2014 metais atsakovas buvo atvažiavęs 2 kartus ir paėmęs sūnų pas savo mamą, ten buvo po 4 valandas. 2015 m. vasario mėn. V. su sūnumi važiavo į Vilnių ir buvo dieną ir naktį. Pinigų nedavė, tik obuolių už 5 Lt.
Kai vaikas gyveno pas senelę, vaiko tėvas turi mokėti įsiskolinimą už 8 mėnesius 14 dienų per 2012 m., už 2013-2014 metus – 24 mėn., iš viso 32 mėn. 14 d.
Ieškovė su atsakovu 2013 metais negyveno, jam mokėjo už nakvynę ir atvežimą. Melagingais laikė atsakovo paaiškinimus, kad vasaros savaitgaliais davė 3 600 Lt.
Nurodė, kad trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino išlaikymo įsiskolinimą iki 3 770 Eur, turi būti 4 060 Eur. Taip pat nesutiko, kad priteistos sumos sumokėjimas būtų išdėstytas penkeriems metams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Ginčas apeliaciniame procese kilo dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir faktinių aplinkybių, kuriomis tėvas teikė išlaikymą, nustatymo.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta CK 192 straipsnyje. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-07-22 (ieškinio senatis pagal ieškinio padavimo teismui dieną) iki 2012-08-31 ir nuo 2012-10-17 iki 2014-12-31 laikotarpius, t. y. už 28 mėnesius. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo teismo sprendimą pakeisti, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus, t. y. už 2014 metus, teigia, jog iki 2014 metų sausio mėnesio jis gyveno kartu su ieškove ir nepilnamečiu sūnumi. Taigi apeliaciniame procese analizuotinos pirmosios instancijos teismo argumentai ir išvados dėl vaiko išlaikymo nuo 2012-07-22 iki 2012-08-31 ir nuo 2012-10-17 iki 2013-12-31
Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog šalių sūnus A. J. Ž. nuo 2012-04-24 iki 2012-05-21 lankė Šalčininkų rajono Dieveniškių lopšelį-darželį, o nuo 2012-10-17 vaikas lanko Šalčininkų rajono Dieveniškių „Ryto“ vidurinę mokyklą. Tai patvirtina 2012-10-17 sutartis su Dieveniškių „Ryto“ mokykla bei tos pačios mokyklos 2015-02-12 pažyma Nr. D2-30. Atsakovas jokių įrodymų, kad vaikas ginčijamu laikotarpiu gyveno su juo ir motina I. K., nepateikia.
Nors atsiliepime į ieškinį atsakovas teigia, jog jis su ieškove gyveno iki 2014 m. balandžio mėn., kai ši grįžo ir susirinko savo daiktus iš atsakovo buto, bet kartu pripažįsta, jog sūnus augo pas močiutę I. K., nes atsakovas dėl įtempto darbo grafiko negalėjo vaiko vežioti į mokyklą bei būrelius. Atsakovas atsiliepime teigia, jog buvo susitaikęs su ieškove ir gyveno su vaiku, tačiau nenurodo konkrečių periodų bei nepaaiškina, kokiu būdu Vilniuje gyvenantis vaikas lankė Dieveniškių „Ryto“ vidurinę mokyklą. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nenurodo ir kitos apeliaciniame skunde pateikiamos aplinkybės, kad jis 2013 metų vasarą 12 savaitgalių buvo vaiką pasiėmęs ir grąžindamas palikdavo 200-300 Lt jo išlaikymui. Atsiliepime atsakovas nepatikslina išlaikymo teikimo aplinkybių bendrai pažymėdamas, jog išlaikymą teikė grynais pinigais ir būtiniausiomis prekėmis. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad 2012 metais gyveno su vaiku iki balandžio mėnesio. Aiškino, jog lankydamas pas močiutę gyvenantį vaiką per mėnesį palikdavo, jei dažnai lankydavo, po 200-300 Lt, teigė, jog su vaiko motina buvo susitarę, jog jis mokės už butą, o I. K. išlaikys vaiką. Atsakovas akivaizdžiai keičia parodymus, nes pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde nurodo visiškai skirtingas išlaikymo teikimo aplinkybes.
I. K. paaiškino, jog vaikas gyveno kartu su ja, neigė, jog I. K. ginčo periodu gyveno kartu su atsakovu. Jos paaiškinimai išsamūs, nuoseklūs, jai netikėti nėra jokio pagrindo.
Laikyti ieškovę duodant nesąžiningus paaiškinimus teismui, nėra pagrindo, nes ieškovė pripažino, jog laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2012-10-17 gyveno kartu su atsakovu ir nepilnamečiu vaiku.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, jog jis prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, tačiau nepateikė jokių įrodymų ir sūnaus išlaikymo pareigos vykdymo neįrodė. Teismo posėdžio metu atsakovo buvo prašoma pateikti turimus įrodymus dėl vaiko išlaikymo, tačiau jis nenurodė nei faktinių aplinkybių, nei pateikė įrodymų. Kadangi atsakovas savo atsikirtimų pagrindo neįrodė, ieškinys pagrįstai buvo patenkintas (CPK 178 straipsnis).
Ieškovės reikalavimai buvo tenkinti iš dalies, tačiau ji apeliacinio skundo nepateikė ir teismo sprendimo neginčijo. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad ji nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 28 mėnesius, tačiau atėmė dviejų metų išlaikymo sumą ir vietoje 4 060 Eur priteisė 3 770 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovo iš dalies teiktas išlaikymas 100 Lt, 200 Lt, paėmimas kelis kartus pas save įvertintas dviejų mėnesių išlaikymo suma ir savo iniciatyva už apeliacinio skundo ribų neišeina.
Trečiojo asmens I. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo vykdymą išdėstė penkeriems metams. Kadangi ieškovė dėl išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo nesiskundė, sprendimo vykdymo išdėstymo klausimas apeliacine tvarka neperžiūrimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.