Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2011-04-20 · Civilinė byla Nr. 2-2770-841/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-20
Bylos Nr.
2-2770-841/2011
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-01954-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Mataitienė
Pareiškėjas
J. B., A. K.
Suinteresuotas asmuo
Šiaulių
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2770-841/2011Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01954-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 113.1;116.1;128.2 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 20 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant pareiškėjams J. B. ir A. K., jų atstovui advokatui V. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. K. a.k(duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės Z. K. a.k(duomenys neskelbtini) mirusios 2009 m. gegužės 5 d. palikimą, po jos mirties, t.y. nuo 2009 m. gegužės 5 d. faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Pareiškėja J. B. prašė tenkinti pareiškimą, paaiškino, kad po jos motinos Z. K. mirties dėl turto paveldėjimo niekur nesikreipė, nežinojo, kad reikia kreiptis, galvojo, kad motinos turtas jai mirus turi priklausyti tėvui, jei ir būtų žinojusi, kad reikia kreiptis, vis vien pati į motinos turtą nepretenduotų. Po motinos mirties visu likusiu turtu tėvas rūpinosi, bute gyveno, mokėjo mokesčius, darė kosmetinį remontą, turtą valdė ir prižiūrėjo kaip savą.

Pareiškėjas A. K. prašė pareiškimą tenkinti, teismui paaiškino, kad po motinos mirties dėl turto paveldėjimo niekur nesikreipė, jo manymu visą motinos turtą turėjo paveldėti tėvas. Jei būtų žinojęs apie tai, kad pagal įstatymą taip nėra, bei apie įstatymo numatytą terminą palikimui priimti, būtų pasiėmęs laisvadienių atvykęs iš Klaipėdos, kur gyvena, ir būtų padėjęs tėvui susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Pats į motinos turtą tėvui gyvam esant nepretendavo. Po motinos mirties tėvas toliau gyveno savo bute, mokėjo mokesčius, butą remontavo, juo rūpinosi kaip savu.

Pareiškėjų atstovas advokatas V. B. prašė pareiškimą tenkinti, teismui paaiškino, kad pareiškėjai yra vieninteliai savo tėvų Z. ir F. K. įpėdiniai. Z. K. nubuvo surašiusi testamento, todėl jai mirus pagal įstatymą jos turtą turėjo paveldėti sutuoktinis ir vaikai. Pareiškėjai patys dėl motinos turto paveldėjimo į notarą nesikreipė, į šį turtą nepretendavo, nei pareiškėjams, nei jų tėvui F. K. nebuvo žinoma apie įstatymo numatytus terminus ir paveldėjimo procedūras. Po Z. K. mirties pareiškėjų tėvas F. K. toliau gyveno savo bute, turtu rūpinosi, savo vardu mokėjo visus mokesčius. Tik po jo mirties pareiškėjams tapo žinoma, kad negali paveldėti viso tėvų turto. Dokumentų, kad tėvas po motinos mirties paveldėjo jos turtą, nėra, tik nustačius prašomą juridinį faktą galės susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, pateiktame atsiliepime į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaravo (b.l.33-35).

L. N. M. ir D. S. teismui patvirtino, kad po Z. K. mirties jos sutuoktinis F. K. ir toliau gyveno tame pačiame bute, juo rūpinosi, lankėsi bendrijos susirinkimuose, savo vardu mokėjo mokesčius, neturėjo įsiskolinimų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjų, jų atstovo paaiškinimų, liudytojų parodymų, pateiktų teismui rašytinių įrodymų nustatyta, kad Z. K. a.k(duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini), mirė 2009-05-05, po jos mirties paveldėjimo byla neužvesta, nėra asmenų, pareiškusių prašymus palikimą priimti (b.l.14,18,26). F. K. a.k(duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), mirė 2011-01-26, dukra J. B. yra priėmusi savo tėvo F. K. palikimą (b.l.6,13,15-16,19-20). VĮ „Registrų centro“ duomenimis F. K. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas- garažo boksas ir butas (duomenys neskelbtini) minėta nuosavybė įgyta galiojant F. K. ir Z. K. santuokai, todėl turtas pagal CK 3.117 str. lygiomis dalimis priklausė abiems sutuoktiniams (b.l.7-12). F. K. ir Z. K. turto pirmos eilės paveldėtojai pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.) yra jų vaikai J. B. ir A. K. (b.l.15-17). Po Z. K. mirties jos sutuoktinis F. K. ir vaikai J. B. bei A. K. į notarą dėl mirusiosios turto paveldėjimo nesikreipė, tačiau F. K. ir toliau gyveno bute, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir valdė turtą kaip savą.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga– 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nustatyta, kad F. K. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios žmonos palikimą, juo naudojosi ir prižiūrėjo, t.y. mirusiosios Z. K. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku pas notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios palikimą negavo. Toks palikimo priėmimas atitiko įstatymo reikalavimus (LR CK 5.50 str. 2 d.).

CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263, 270 str., 448 str.,

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. K. a.k(duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės Z. K. a.k(duomenys neskelbtini) mirusios 2009 m. gegužės 5 d. palikimą, po jos mirties faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Mataitienė