- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- P-858-110-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijai, Varėnos rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A14-1564/2006 pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai ir Varėnos rajono savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį papildė, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti Varėnos rajono Merkinės apylinkės tarybos 1993 m. gegužės 16 d. protokolo Nr. 16 išrašo dalį, kuria M. R. (duomenys neskelbtinti), suteikta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės;
2) panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Alytaus AVA) 1999 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 38-7614, kuriuo M. R. atkurtos nuosavybės teisės į 4,93 ha žemės;
3) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 38-1297 dalį, kuria patvirtintos žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtinti) ribos kadastrinėje vietovėje Nr. (duomenys neskelbtinti);
4) panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 38-20129, kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 2,45 ha žemės;
5) įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją atkurti jam nuosavybės teises į 3,46 ha žemės (duomenys neskelbtinti), A. Ž. žemėvaldoje, natūra ir į 1,53 ha lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje;
6) atnaujinti praleistą terminą Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 16 d. sprendimui Nr. 38-7614 apskųsti.
Paaiškino, kad jo tėvas A. Ž. iki žemės nacionalizavimo (duomenys neskelbtinti), nuosavybės teise valdė 9,86 ha žemės sklypą ir 2,82 ha miško. Prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo turėtą žemę jis su savo seserimi M. R. padavė 1991 m. gruodžio 11 d., jam tenkanti išlikusio nekilnojamojo turto dalis sudaro 4,93 ha žemės ir 1,41 ha miško. Nuosavybės teisės į mišką jam ir M. R. atkurtos 1994 metais, o į dalį (2,45 ha ) žemės natūra - tik 2005 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 38-20129, į likusią 2,48 ha žemės dalį nuosavybės teisės neatkurtos iki šiol. Pareiškėjas 2005 m. birželio 21 d. sužinojo, jog M. R. 1999 m. gruodžio 16 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 38-7614 atkurtos nuosavybės teisės į tėvo turėtą 4,93 ha žemės sklypą. Teigė, kad šie sprendimai yra neteisėti ir naikintini, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 16 punktą žemė turėjo būti grąžinta natūra bendrosios nuosavybės teise. Tuo tarpu M. R. nuosavybės teises atkurtos be jo sutikimo, suteikiant žemės geriausioje vietoje, o jam paliekant žemės sklypo dalį pelkėje ir kalne (nevertingą). Pažymėjo, kad nebuvo supažindintas su Alytaus AVA 1999 m. gruodžio 16 d. sprendimu, apie jį sužinojęs tik 2005 m. birželio 21 d. Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 17 d. susipažinęs su bylos medžiaga sužinojo, jog Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 38-1297 buvo patvirtintas žemėtvarkos projektas, o Merkinės apylinkės taryba 1993m. gruodžio mėn. 16 d. M. R. asmeninio ūkio žemės nebuvo skyrusi, todėl nuosavybės teisės jai atkurtos neteisėtai. Nors byloje yra duomenų apie Merkinės apylinkės tarybos 1993 m. gruodžio 16 d. protokolinį išrašą, kuriuo neva jo sesers vyrui M. R. buvo skirta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės, tačiau sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas, nėra duomenų, kurioje vietoje žemė buvo paskirta, ar ji buvo faktiškai atmatuota, sąraše apie asmeninio ūkio žemės suteikimą M. R. pavardė išbraukta. Manė, kad M. R. asmeninio ūkio žemė jo tėvo žemėje įstatymo nustatyta tvarka nebuvo suteikta (tiek pagal 1990 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 308, tiek ir pagal 1993 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 816 asmeninio ūkio žemė galėjo būti suteikiama tik apylinkės tarybos sprendimu iš laisvos valstybinės žemės fondo, suteikiama žemė turėjo būti atmatuota ir įregistruota žemės kadastro knygoje, o įrodymų, kad tai buvo padaryta, atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė). Pažymėjo, kad pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 4 straipsnio 4 dalį (1992 m. sausio 14 d. įstatymo redakcija) laisva valstybinio žemės fondo žeme laikomi tik tie žemės plotai, kurių nesusigrąžina nuosavybėn natūra šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo jis ir M. R. kreipėsi 1991 metais, todėl žemės sklypas, į kurį jie pretendavo atkurti nuosavybės teises, negalėjo būti laikomas laisvu ir asmeninio ūkio žemė kitiems asmenims toje vietoje neturėjo būti skiriama. Kadangi M. R. asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, pareiškėjo manymu, naikintina Merkinės apylinkės tarybos 1993 m. gegužės 16 d. protokolinio nutarimo dalis dėl asmeninio ūkio žemės M. R. suteikimo. Nurodė, kad turi būti panaikinta ir Alytaus AVA 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymo dalis, kuria pavirtintos jo ir M. R. žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, ribos (turėtos žemės plotai nesutampa su naujai pamatuotais plotais, jų ribos žemėtvarkos tarnybos įvairiuose dokumentuose nurodomos skirtingai). Pažymėjo, jog klausimas dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo galėjo būti sprendžiamas tik išsprendus jo nuosavybės teisių atkūrimo klausimą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 20 d. sprendimu nutraukė bylą dėl reikalavimų dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 38-7614, kuriuo M. R. atkurtos nuosavybės teisės į 4,93 ha žemės, o kitoje dalyje skundą atmetė.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi ir 33 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas be objektyvių priežasčių praleido terminą paduoti skundui dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 38-7614, kuriuo M. R. atkurtos nuosavybės teisės į 4,93 ha žemės, todėl šioje dalyje byla buvo nutraukta. Teismas nustatė, kad žemė, kurią natūra nori susigrąžinti pareiškėjas, yra užimta M. R. nuosavybės teise grąžinta ir kitiems asmenims (J. K., J. V. ir A. D.) suteikta asmeninio ūkio žeme. Remdamasis, kad dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. R. byla nutraukta, teismas atmetė pareiškėjo 1 ir 3 reikalavimus, kaip išvestinius, nes jų patenkinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas sutiko, jog į prašomą grąžinti natūra žemės kiekį jam nuosavybės teisės negali būti atkurtos ir prašė grąžinti laisvą 2,95 ha dydžio tėvų žemę. Vykdydamas teismo įpareigojimą, atsakovas skundžiamu 2005 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 38-20129 atkūrė pareiškėjui nuosavybės teises į 2,45 ha žemės sklypus natūra, iš esmės patenkindamas pareiškėjo 2003 m sausio 20 d. prašymą. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus A. Ž. motyvus dėl žemės kiekio ir matavimo duomenų neatitikimo ir nurodė, kad naikinti atsakovo 2005 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 38-20129 skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 13 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 20 d. sprendimą pakeitė - nutraukė administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Varėnos rajono Merkinės apylinkės tarybos 1993 m. gegužės 16 d. protokolo Nr. 16 išrašo dalį, kuria M. R. (duomenys neskelbtinti), suteikta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės, nutraukė administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 38-7614, kuriuo M. R. atkurtos nuosavybės teisės į 4,93 ha žemės; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Nurodė, jog prie nagrinėjamos administracinės bylos yra prijungta Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. I-7k-321-2004, kurioje yra reikšmingi pareiškėjo reiškiamų reikalavimų sprendimui rašytiniai įrodymai. Iš prijungtoje byloje esančio Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. sausio 8 d. rašto pareiškėjui A. Ž. turinio matyti, kad jau šiuo raštu pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad 1993 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr.16 M. R. paveldimoje žemėje buvo suteikta 3 ha asmeninio ūkio žemės, o 1999 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 38-7614 M. R. atkurtos nuosavybės teisės į asmeniniam ūkiui suteiktą žemės plotą bei į 1,93 ha kitų savininkų valdytoje žemėje. Toks rašytinis įrodymas pakankamas pripažinti, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui paduoti ne tik dėl pirmosios instancijos teismo nurodyto reikalavimo ginčyti 1999 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr.38-7614, bet ir dėl reikalavimo panaikinti Varėnos rajono Merkinės apylinkės tarybos 1993 m. gegužės 16 d. protokolo Nr. 16 dalį, kuria M. R. (duomenys neskelbtinti), suteikta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės. Konstatavo, jog administracinė byla nutrauktina ir dalyje dėl šio reikalavimo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas. Nurodė, kad prijungtoje administracinėje byloje esantys procesiniai dokumentai patvirtina, jog joje pareiškėjas reiškė reikalavimą, kuris yra tapatus vienam iš jo skundo reikalavimų šioje byloje: jis prašė įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją atkurti jam nuosavybės teises į 3,4 ha žemės (duomenys neskelbtinti), A. Ž. žemėvaldoje, natūra ir į 1,53 ha lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje. Toks pareiškėjo reikalavimas buvo išnagrinėtas ir iš dalies patenkintas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, todėl negalėjo būti nagrinėjamas iš naujo. Padarė išvadą, kad administracinė byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie būtų pakankami pripažinti, kad Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 38-1297 dalis, kuria patvirtintos žemės sklypų Nr. 34, 34-1, 34-3, 291, 292 ribos kadastrinėje vietovėje Nr. 3880, yra neteisėta ir naikintina. Tuo tarpu skundo reikalavimo panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 38-20129, kuriuo jam atkurtos nuosavybės teisės į 2,45 ha žemės, pareiškėjas iš viso nemotyvavo, t. y. nepagrindė. Konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šie pareiškėjo reikalavimai atmesti paliktina nepakeista.
V.
Pareiškėjas A. Ž. ir V. Ž. 2010 m. vasario 1 d. paštu išsiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A14-1564/2006.
Nurodo, kad teismo sprendimai buvo priimami remiantis suklastotais žemės matavimais. Paaiškino, kad iki 1994 metų žemės matavimai buvo atliekami teisingai, tačiau situacija pasikeitė, kai 1995 metais P. B. tapo matininku. Teigė, kad jis nesilaikė žemės reformos įstatymų, klastojo matavimus ir dalį žemės prie ežerų pasilikdavo sau. Nurodė, kad pagal P. B. suklastotą albrisą su linijų ilgių nukrypimais 1999 metais M. R. buvo grąžintas 4,93 ha žemės sklypas ir P. B. pasiliko 4,93 ha žemės sklypą. Paaiškino, kad Kauno apygardos administracinio teismas, spręsdamas šį klausimą, vadovavosi 1999 metais R. B. abrisu pagal Merkinės žemėtvarkininkų likusius duomenis. Pabrėžė, kad 2007 metų vasarą Alytaus apskrities viršininko administracija, įvertinusi žemės reformos klastotes, atliko tikslius geodezinius matavimus, pagal kuriuos atliktas 9,86 ha sklypo geodezinis planas. Taip pat atlikti sklypo kontūrai pagal kosminę nuotrauką. Nurodo, kad nuotrauka atitinka 1994 metų sklypo geodezinį planą, atliktą Merkinės žemėtvarkininkų. Nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismas panaikino teisingą 2004 m. sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Procesą atsisakytina atnaujinti.
Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).
ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis buvo priimta ir įsigaliojo 2006 m. spalio 13 d., o pareiškėjas ir V. Ž. prašymą atnaujinti procesą paštu išsiuntė 2010 m. vasario 1 d. Pažymėtina, kad prašyme atnaujinti procesą nėra nurodytas konkretus ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas bei kada pareiškėjui tapo žinomos, jo vertinimu, naujos aplinkybės, t. y. nėra aišku nuo kada skaičiuoti įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą.
Remiantis ABTĮ 153 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą turi būti pagrįstas 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Darytina išvada, kad įstatymu nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai bei prašymo turiniui keliami reikalavimai įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, jį pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Iš prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad pareiškėjas savo prašyme išreiškia nesutikimą su teismo priimtu sprendimu ir kelia faktinių aplinkybių bei įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
Pareiškėjas A. Ž. savo prašymą atnaujinti procesą grindžia tuo, kad teismo sprendimas buvo priimtas suklastotais žemės matavimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas gali kreiptis ikiteisminio tyrimo tvarka prašydamas ištirti žemės matavimo dokumentus dėl galimo klastojimo.
Be to, pažymėtina, kad remiantis ABTĮ 154 straipsnio 1 dalimi, prašymą dėl proceso atnaujinimo turi teisę paduoti bylos šalys bei jų atstovai pagal įstatymą, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Įstatyme įtvirtintas tik vienas atvejis, kada asmuo, neįtrauktas į bylos nagrinėjimą, galėtų pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, t.y. tuo atveju, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų (ABTĮ 153 str. 2 d. 7 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai šiuo pagrindu, prašydami atnaujinti procesą, nesirėmė, o įstatyme nėra numatyta, kad į bylą neįtrauktas asmuo galėtų kreiptis dėl proceso atnaujinimo kitais ABTĮ 153 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, todėl V. Ž. prašymas nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Ž. prašymą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A14-1564/2006 pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai ir Varėnos rajono savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.