Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-03-06 · Administracinė byla Nr. AS-520-275-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-06
Bylos Nr.
AS-520-275-13
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00563-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
D. N.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS520-275/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00563-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 69.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. N. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos apskrities VPK) viršininko 2012 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 30-TE-675 „Dėl jaunesniojo policininko D. N. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas), grąžinti jį į tarnybą ir priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Nurodė, jog Įsakymu Klaipėdos apskrities VPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu) ir atsižvelgdamas į Klaipėdos apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. spalio 4 d. protokolinį nutarimą Nr. 30-SEK-51, atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Paaiškino, kad faktiniu Įsakymo priėmimo pagrindu buvo tai, jog 2011 m. birželio 3 d. pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų dėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00049-11, kurio metu pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai. Įsakymo priėmimo metu Plungės rajono apylinkės teisme jau buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-128-404/2012.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą, kol įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. I-19-404/2013 (teisminio proceso Nr. 1-38-1-00049-2011-0).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas D. N. – Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis – yra atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu). Pažymėjo, kad prašyme pareiškėjas nurodė, jog 2012 m. kovo 14 d. Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-252 buvo patvirtintas naujas Plungės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigybės aprašymas, kuriame įrašytas papildomas reikalavimas – atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. 2012 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 30-TE-673 „Dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija neišdavimo ir panaikinimo“ Klaipėdos apskrities VPK viršininkas pareiškėjui neišdavė leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Faktiniu šio įsakymo priėmimo pagrindu tapo aplinkybė, jog 2011 m. birželio 3 d. jis buvo nušalintas nuo pareigų dėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00049-11, kurio metu pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, jog Plungės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-19-404/2013, kurioje D. N. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Nurodė, kad nagrinėdamas panašaus pobūdžio administracines bylas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog atleidimas iš tarnybos dėl leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pažeidžia proporcingumo principą (2005 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-481/2005). Pažymėjo, kad, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatytas imperatyvus atleidimo iš tarnybos pagrindas, t. y. įstatymo leidėjas nesuteikė vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkimo teisės atleisti tokį pareigūną iš tarnybos, ar jo neatleisti, akivaizdu, jog galutinį teismo sprendimą lemia baudžiamosios bylos išnagrinėjimo rezultatas (2007 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-642/2007, 2011 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-997/2011).

Teismas, atsižvelgęs į tikslą objektyviai įvertinti ginčijamo Įsakymo teisėtumą bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą pagrindą, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, sprendė, jog administracinę bylą tikslinga sustabdyti iki bus išspręsta Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-19-404/2013.

III.

Pareiškėjas D. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas teigia, jog baudžiamosios bylos baigtis negali būti laikoma turinčia prejudicinę reikšmę šioje byloje. Mano, kad šiuo atveju teismas nusižengė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai ir sustabdė bylą nesant tam tinkamo pagrindo.

Teigia, jog tuo atveju, jei būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tik nuo jo įsiteisėjimo dienos suinteresuotam asmeniui atsirastų teisė atleisti pareiškėją iš tarnybos. Tokiu atveju, kai prieš pareiškėją vykdomas ikiteisminis tyrimas ar pradėta baudžiamoji byla, atsakovas Klaipėdos apskrities VPK privalėjo taikyti nušalinimo nuo pareigų institutą. Nurodo, jog iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties galima daryti išvadą, jog pareiškėjui jo atleidimo neteisėtumas turėtų paaiškėti tik tuomet, kai jam įsiteisėtų išteisinamasis nuosprendis, tačiau tokiu atveju jau būtų praleistas terminas Įsakymui skųsti.

Pabrėžia, jog administracinio ginčo dalykas yra tik Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo pagrįstumas ir teisėtumas. Būsimas teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. I-19-404/2013 negali turėti įtakos ginčui administracinėje byloje išspręsti, nes Klaipėdos apskrities VPK viršininko kompetenciją, teises ir pareigas bei diskreciją priimant sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo nustato įstatymai. Administracinėje byloje ginčijamas administracinis aktas nėra susijęs su Klaipėdos apskrities VPK viršininko įgaliojimais priimti sprendimus dėl atleidimo iš darbo.

Daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp administracinės bylos ir baudžiamosios bylos neegzistuoja toks ryšys, dėl kurio administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas neišnagrinėjus baudžiamosios bylos Nr. I-19-404/2013. Teigia, jog, darant priešingą išvadą, nepagrįstai ir neteisėtai užsitęstų administracinės bylos nagrinėjimas ir taip būtų pažeistas proceso operatyvumo principas.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities VPK atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog pareiškėjui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neišduotas ne dėl to, kad jis buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, o dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kurios apibūdina pareiškėjo asmenybę. Teigia, kad Įsakymas priimtas remiantis atsakovo sudarytos Specialiosios ekspertų komisijos protokoliniu sprendimu, kuriame išanalizuotos ir įvertintos aplinkybės dėl pareiškėjo, kuriam pateikti kaltinimai baudžiamojoje byloje Nr. I-19-404/2013, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, o kartu ir dėl to, kad tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmę tokios informacijos saugumui. Pažymi, jog faktinė situacija, dėl kurios pareiškėjas negali būti laikomas patikimu ir dirbti su įslaptinta informacija, nustatyta prieš pareiškėją atlikto ikiteisminio tyrimo metu. Mano, kad įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. I-19-404/2013 ir joje priėmus galutinį procesinį sprendimą, bus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, patvirtinančios bei papildančios Specialiosios ekspertų komisijos protokolinį sprendimą.

Teigia, jog pareiškėjo teiginiai, kad jis, iki bus išnagrinėtas klausimas dėl jam pareikštų kaltinimų pagrįstumo, galėjo būti ne atleistas iš tarnybos, o tik nušalintas nuo pareigų, nėra pagrįsti, kadangi Vidaus tarnybos statutas nenumato pareigūno nušalinimo nuo pareigų dėl prieš jį pradėto ikiteisminio tyrimo. Paaiškina, kad pareiškėjas iki perduodant baudžiamąją bylą nagrinėti teismui buvo nušalintas nuo pareigų vykdymo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, o tolesnį jo nušalinimą teismas panaikino, todėl vėliau pareiškėjui taikyti nušalinimo nuo pareigų procedūrą nebuvo pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas D. N. atskiruoju skundu ginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį, kuria teismas sustabdė administracinę bylą, kol įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. I-19-404/2013 (teisminio proceso Nr. 1-38-1-00049-2011-0).

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012).

Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011). Pažymėtina, kad nors kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis), tačiau tai nesuponuoja visais atvejais išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-81/2012, 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, sustabdė administracinės bylos pagal pareiškėjo D. N. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities VPK dėl Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-TE-675 „Dėl jaunesniojo policininko D. N. atleidimo“ panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo nagrinėjimą, kol įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. I-19-404/2013.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog baudžiamojoje byloje Nr. I-19-404/2013 D. N. kaltinamas veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje (kyšininkavimas) ir 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), padarymu.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-TE-675 „Dėl jaunesniojo policininko D. N. atleidimo“ (b. l. 13) teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo Įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos (Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigų), vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu) ir atsižvelgus į Klaipėdos apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. spalio 4 d. protokolinį nutarimą Nr. 30-SEK-51. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2012 m. kovo 14 d. Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-252 buvo patvirtintas Plungės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigybės aprašymas, kuriame įrašytas reikalavimas – atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (b. l. 19-20). 2012 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 30-TE-673 „Dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija neišdavimo ir panaikinimo“ Klaipėdos apskrities VPK viršininkas pareiškėjui neišdavė leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (b. l. 12). Šis įsakymas taip pat buvo priimtas, be kita ko, vadovaujantis Klaipėdos apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. spalio 4 d. protokoliniu nutarimu Nr. 30-SEK-51. Šiuo protokoliniu nutarimu (b. l. 80-88) buvo nutarta siūlyti Klaipėdos apskrities VPK viršininkui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu, nes asmeniui dėl tyčinės nusikalstamos veikos yra atliekamas (atliktas) ikiteisminis tyrimas, ir 17 punktu, nes nustatytos asmeninės ir dalykinės savybės – nesąžiningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas bei galimas polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų, neišduoti D. N. leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija.

Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, atsakovas 2012 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 30-TE-673 „Dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija neišdavimo ir panaikinimo“ ir 2012 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 30-TE-675 „Dėl jaunesniojo policininko D. N. atleidimo“ priėmė ne tik dėl prieš pareiškėją pradėto ikiteisminio tyrimo ar jam pareikštų kaltinimų, bet ir dėl jo asmeninių ir dalykinių savybių.

Kaip jau buvo minėta, negalimumas išnagrinėti administracinės bylos iki bus išnagrinėta baudžiamoj byla iš esmės reiškia, jog teismas neturi galimybės administracinio proceso tvarka nustatyti faktų, kurie nustatinėjami baudžiamojoje byloje, tačiau yra reikšmingi ir administracinėje byloje. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie konkretūs faktai turi būti nustatyti baudžiamojoje byloje Nr. I-19-404/2013, kurie negali būti nustatyti administracinėje byloje, tačiau turės išimtinę įrodomąją galią administracinėje byloje, ir kurių nenustačius užkertamas kelias nagrinėti šią administracinę bylą. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad procesinis sprendimas minėtoje baudžiamojoje byloje bus sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje pagrindas bei kad tarp baudžiamosios ir administracinės bylų yra prejudicinis ryšys.

Aplinkybės, kurioms esant priimtas pareiškėjo skundžiamas Įsakymas, gali ir turi būti tiriamos nagrinėjamoje administracinėje byloje. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant administracinę bylą teisme prieš pareiškėją iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. I-19-404/2013 priimti procesiniai sprendimai dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo turės įtakos ginčijamo atsakovo administracinio akto teisėtumui bei pagrįstumui vertinti.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinė byla pirmosios instancijos teismo nutartimi sustabdyta nepagrįstai. Todėl pareiškėjo D. N. atskirasis skundas tenkinamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartis panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo D. N. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė