Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo BUAB ,,V2A“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-4594-578/2008 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „V2A“ ieškinį atsakovei S. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovas BUAB ,,V2A“ nepateikė atsiliepimo į atsakovės S. K. atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.

Atskirajame skunde atsakovė S. K. nurodo, kad dėl teismo taikyto nekilnojamojo turto arešto patirs didelių nuostolių, susijusių su kredito sutarties vykdymu, ir ginčija laikinųjų apsaugos priemonių mąstą.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. vasario 1 d. yra apsunkintas hipoteka. Aplinkybė, jog minėtas nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui, savaime netrukdo teismui, taikant laikinąsias apsaugos priemones, tokį įkeistą turtą areštuoti. Hipoteka yra skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas (CK 4.170 str. 1 d.). Nors hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius (CK 4.192 str. 1 d.), praktikoje (atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes) galimi atvejai, kad išieškojimui iš hipoteka užtikrinto turto įvykdyti prireiks ne viso hipoteka užtikrinto turto. Taigi hipoteka apsunkinto turto areštas yra galimas ieškinio užtikrinimo būdas. Duomenų apie atsakovės turimą kitą, neapsunkintą hipoteka turtą, byloje nėra.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertę, todėl taikė neproporcingas siekiamiems tikslams laikinąsias apsaugos priemones. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas areštavo konkretų atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, neviršijant ieškinio sumos. Teismas nenustatė areštuoto turto vertės, todėl tai padaryti pavedė antstoliui, nurodydamas, kad nutarties vykdymo metu turi būti aprašytas ieškinio sumos neviršijantis turtas. Kai taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas areštuoja ne konkretų atsakovo turtą, o jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas konkrečiai sumai, ieškovas turi kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo (CPK 148 str. 4 d). Tokiu atveju teismo nutartis įregistruojama su laikina žyma ir toks įregistravimas galioja iki antstolis pateikia areštuoto turto aprašą arba pateikiamas arešto akto pakeitimas ar papildymas, arba pagal hipotekos teisėjo nutartį laikinai įregistruotas turto arešto aktas išregistruojamas iš registro (Turto arešto aktų registro įstatymo 11 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje teismo priimtas turto arešto aktas yra įregistruotas su baigtine žyma, o tai reiškia, kad ir areštas yra įregistruotas visam skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytam turtui. Tokio įrašo pakeitimas yra galimas tik teismo nutarties dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, o ne antstolio atlikto turto aprašo, kuris, beje, nei turto arešto aktų registro tvarkytojui, nei į bylą nepateiktas, pagrindu (Turto arešto aktų registro nuostatų 31 punktas).

CPK 145 straipsnio 2 dalis reikalauja laikinąsias apsaugos priemones parinkti vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo procesinio sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad galiojantis ir gyvenamojo namo, ir žemės sklypo areštas pažeidžia ekonomiškumo principą, nes šio turto vertė pagal atsakovės pateiktą nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą (b. l. 14-16) ženkliai viršija ieškinio sumą.

Apeliantės argumentai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sukelti jai neproporcingai sunkias pasekmes, neduoda pagrindo spręsti dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Atsakovės teigimu, areštavus nekilnojamąjį turtą, bankas, suteikęs atsakovei 2 500 000 Lt paskolą, pagal sutarties sąlygą nutrauks kredito sutartį ir dėl to atsakovė patirs didelių nuostolių. Šiam teiginiui pagrįsti, net ir apeliacinės instancijos teismui pareikalavus, atsakovė nepateikė atskirajame skunde nurodytos 2008 m. sausio 28 d. kredito sutarties su Nordea Bank Finland. Dėl šios priežasties nėra galimybės įvertinti skundžiama nutartimi taikyto turto arešto įtakos minėtos kredito sutarties vykdymui, todėl spręstina, kad apeliantė neįrodė aplinkybės, kuria grindė savo reikalavimą (CPK 178 str.). Proporcingumo principo įgyvendinimą užtikrina CPK 147 straipsnio nuostatos, suteikiančios atsakovui teisę reikalauti iš ieškovo atlyginti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradusius nuostolius, taip pat pateikti tokio atlyginimo užtikrinimą.

Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo ribose. Tačiau teismui nutartyje įvardinus konkretų areštuojamą atsakovės turtą, arešto aktas buvo įregistruotas abiejų nekilnojamojo turto objektų - ir gyvenamojo namo, ir žemės sklypo, kurių vertė žymiai didesnė už ieškinio sumą, atžvilgiu, o tai jau neatitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatytų principų. Atsižvelgiant į apeliantės pateiktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytą ir nekilnojamojo turto registro duomenyse pateiktą šių objektų rinkos vertę bei nesant duomenų apie kitą atsakovei priklausantį turtą, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje 187 315,48 Lt sumos ieškiniui užtikrinti pakanka areštuoti atsakovei priklausantį žemės sklypą, kurio UAB „Prospectus“ nustatyta rinkos vertė 2008 m. balandžio 11 d. yra 1 150 000 Lt, o Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2007 m. gegužės 4 d. – 205 382 Lt (b. l. 15-16).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina ir nustatytina, kad ieškinio reikalavimui užtikrinti areštuotinas atsakovei priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartį pakeisti, nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės “V2A”, į.k. (duomenys neskelbtini), 187 315,48 Lt sumos ieškiniui apsaugoti areštuoti atsakovei S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,0927 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).“

Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.