- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2-2297/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ekokompostas“, R. B.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vermikompostas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-1354-513/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vermikompostas“ ieškinį dėl žalos priteisimo, pareikštą atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ekokompostas“ ir R. B. , tretieji asmenys bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“ ir „IF P&C Insurance AS“ filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Vermikompostas“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Ekokompostas“ ir R. B. 609526,79 Lt žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį ir finansinį turtą, pinigines lėšas, turtines teises. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino (53 l.). Atsakovas R. B. 2013 m. liepos 24 d. teismui pateikė prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (61 l.). Atsakovas prašė įpareigoti ieškovą sumokėti 69294 Lt į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko garantiją minėtai sumai. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi buvo areštuotas atsakovui nuosavybes teise priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas buvo išnuomavęs UAB „Duguva“ (62-63 l.). 2012 m. spalio 29 d. UAB „Duguva“ ir atsakovas sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti pastatą ir iki 2013 m. rugsėjo 1 d. sudaryti notariškai patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį (65 l.). Taip pat nurodė, jog 2012 m. spalio 29 d. preliminaria sutartimi šalys susitarė, jog dėl atsakovo kaltės nesudarius pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovas privalėtų sumokėti pirkėjui UAB „Duguva“ baudą, t.y. 10 procentų pardavimo kainos (27000 Lt), taip pat kompensuoti pastarojo patirtas išlaidas rekonstruojant pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. 42294 Lt. Atsakovas realius nuostolius nurodė esančius 69294 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 29 d. nutartimi patenkino atsakovo R. B. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir įpareigojo ieškovą iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. sumokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 69294 Lt arba pateikti banko garantiją nurodytai sumai. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ir išanalizavęs įrodymus, laikė atsakovo R. B. prašymą pagrįstu, atsakovo deklaruojamus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - realiai prognozuojamus. Teismas sprendė, jog atsakovui priklausančių patalpų areštas kėlė realią grėsmę 2012 m. spalio 29 d. preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t.y. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, įgyvendinimui. Taip pat atsakovo R. B. atliktus nuostolių paskaičiavimus laikė pagrįstais bei proporcingais atliktiems rekonstrukcijos darbams. Be to, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškovui esant nemokiam, atsakovo nuostolių atlyginimas galėi pasunkėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. UAB „Duguva“ nuo įsteigimo iki 2008 m. balandžio 9 d. vieninteliu akcininku buvo atsakovas R. B. . Laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2013 m. gegužės 6 d. atsakovas valdė 67,71 proc. akcijų, o jo sutuoktinė – 32,89 proc. Be to, UAB „Duguva“ vadovu nuo 1998 m. liepos 8 d. yra atsakovas R. B. . Todėl 2012 m. spalio 29 d. preliminarioji sutartis, 2013 m. gegužės 6 d. akcijų perleidimo sandoris buvo sudaryti siekiant panaikinti atsakovo R. B. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, klaidinti teismą, nuslėpti dalį turto bei pagrįsti neva patirtą žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
2. Skundžiama nutartis yra neįvykdytina, kadangi ieškovas – bankrutuojanti įmonė, piniginių lėšų neturi, dalis turto yra atsakovo galimai neteisėtai užvaldyta, kita turto dalis – įkeista ir nesėkmingai pardavinėjama varžytinėse. Todėl skundžiama nutartis neatitinka CPK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, riboja ieškovo ir jo kreditorių teisėtą siekį ginti pažeistus interesus bei turtines teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarties, kuria prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, būtina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo R. B. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovui priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), areštas kėlė realią grėsmę 2012 m. spalio 29 d. preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimui – atsakovui nepardavus minėto pastato ir nesudarius notariškai patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties iki 2013 m. rugsėjo 1 d., atsakovas būtų priverstas sumokėti pirkėjui UAB „Duguva“ baudą (10 procentų pardavimo kainos, t.y. 27000 Lt), taip pat kompensuoti pastarojo patirtas išlaidas rekonstruojant pastatą (42294 Lt). Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo, UAB „Duguva“ vadovu nuo 1998 m. liepos 8 d. yra atsakovas R. B. (121 l.), kuriam iki 2013 m. gegužės 6 d. taip pat priklausė 102 vnt. minėtos įmonės akcijų (130 l.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog 2012 m. spalio 29 d. preliminari sutartis buvo sudaryta išimtinai tenkinant vienos šalies, t.y. atsakovo R. B. , interesus, kadangi tiek pirkėjo - UAB „Duguva“, kurio vadovu yra atsakovas R. B. , tiek ir pardavėjo - atsakovo R. B. tikrieji ketinimai, pasirašant 2012 m. spalio 29 d. preliminarią sutartį, buvo naudos gavimas išimtinai atsakovo R. B. atžvilgiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nėra pakankamo pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi iškėlė apeliantui bankroto bylą. Nors apeliantui esant nemokiam, atsakovo nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog skundžiama nutartis nėra įvykdytina. Apeliantas yra nemoki, bankrutuojanti įmonė, todėl apelianto įpareigojimas sumokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 69294 Lt arba pateikti banko garantiją nurodytai sumai ne tik prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, tačiau taip pat riboja apelianto ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo R. B. prašymą, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir atsakovo R. B. prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį.
Atsakovo R. B. prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkinti.