Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-02-20 · Civilinė byla Nr. e2-279-752/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
e2-279-752/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09772-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
G. K.
Advokatai
Rasa Gradauskienė
Civilinė byla Nr. e2-279-752/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09772-2019-7
Procesinių sprendimų kategorijos:2.3.4.4.3; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant ieškovei V. K.,ieškovės atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Gudiškienei,

nedalyvaujant atsakovui G. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė V. K. pareikštu ieškiniu prašė nustatyti atsakovo G. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L ir P tvarką: atsakovas turi teisę antradieniais ir ketvirtadieniais pasiimti nepilnamečius vaikus jiems sutinkant iš ugdymo įstaigų grąžinti juos į jų gyvenamąją vietą iki 20 valandos; vaikų atostogų metu, atsakovas turi teisę antradieniais ir ketvirtadieniais pasiimti nepilnamečius vaikus jiems sutinkant iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžinti juos į jų gyvenamąją vietą iki 20 valandos; atsakovas turi teisę kas antrą šeštadienį pasiimti nepilnamečius vaikus jiems sutinkant iš jų gyvenamosios vietos 10 valandą ir pristatyti į jų gyvenamąją vietą iki 21 valandos; atsakovas turi teisę su nepilnamečiais vaikais jiems sutinkant praleisti kas antras (pradedant nuo 2020 m.) porinių kalendorinių metų žiemos šventes (Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus), šventės dieną pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą iki 21 val.; atsakovas turi teisę su nepilnamečiais vaikais jiems sutinkant praleisti kas antras (pradedant nuo 2021 m.) neporinių kalendorinių metų Velykas, šventės dieną pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą iki 21 val.; atsakovas turi teisę praleisti su kiekvienu iš nepilnamečių vaikų jų gimimo dieną (nesant suplanuotai gimtadienio šventei), jei ši diena sutampa su darbo diena - pasiimant gimtadienį švenčiantį Luką arba Paulių iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą po trijų valandų nuo paėmimo pradžios; jei tai savaitgalis - paimant iš jo gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki 15 val.. Taip pat, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei (e. b. l. 1-4).

1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta 2019 m. vasario 21 d. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, o atsakovas įsipareigojo teikti vaikams išlaikymą. Taikos sutartyje šalys nenustatė bendravimo su vaikais tvarkos, manydami, jog pavyks bendru sutarimu pasiekti abi šalis tenkinantį ir vaikų interesus atitinkantį kompromisą.

1.2. Visgi šalims nepavyko rasti abi šalis tenkinančios bendravimo su vaikais tvarkos, šiuo klausimu nuolat kilo konfliktai, nesusipratimai, atsakovas atsisakė bendradarbiauti, vienašališkai spręsdavo, kada pasiims vaikus bei kada juos parveš į jų gyvenamąją vietą, kuri yra nustatyta su ieškove. Atsakovas, būdamas impulsyvaus ir neprognozuojamo būdo, ėmė netgi grasinti ieškovei, teigdamas, jog padarys viską, kad vaikai iš jos būtų atimti ir gyventų su juo. Jis, vedamas asmeninių ambicijų ir nepasitenkinimo šalių skyrybomis, veikė prieš vaikų interesus - pavyzdžiui, per vieno iš vaikų - L. K. gimimo dieną išsivežė jo brolį P. K. ir iki vėlaus vakaro nepristatė jo į gyvenamąją vietą, taip užkirsdamas kelią broliams kartu švęsti gimtadienį. Akivaizdu, kad atsakovas vaikais manipuliuoja, siekdamas priversti ieškovę vėl kartu gyventi, tą patvirtina ir atsakovo žinutės, kuriose matyti, jog jis, ieškovės klausiamas, kodėl taip ilgai namo neparveža sūnaus, į klausimą neatsako, o prašo pas jį sugrįžti, susitaikyti, vėl būti šeima ir pan. Visgi ieškovė yra tvirtai apsisprendusi dėl santuokos nutraukimo, tad toks atsakovo manipuliavimas vaikais jai yra visiškai nepriimtinas. Be to, ieškovei skaudu matyti, kad nuo tokio atsakovo elgesio kenčia vaikai, kurie, matydami įtampą ir konfliktus tarp tėvų, pasikeitė, pasidarė uždaresni ir liūdnesni.

1.3. Be to, pažymėjo, kad atsakovas yra nestabilaus ir neprognozuojamo charakterio, vartoja raminamuosius ir kitokius psichiką veikiančius vaistus, gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikoje. Mano, kad atsakovas, būdamas tokios būklės, kokios yra pastaruoju metu (nesusitaikęs su santuokos iširimu, turintis nuoskaudų ir priekaištų) gali padaryti neigiamą įtaką mažamečiams vaikams ar netgi juos psichologiškai ar fiziškai sutraumuoti. Tokia situacija yra nepriimtina ir aiškios, teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nebuvimas sudaro sąlygas atsakovui taip piktybiškai veikti. Tad neturėdama kitos išeities, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl tikslios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

1.4. Be to, atsakovas turi teistumą, nuolat įsivelia į priešingą visuomenei ir viešajai tvarkai elgesį, neturi pastovios gyvenamosios vietos (kartais teigia, kad gyvena pas močiutę, kartais - kad nuomojamam bute, kartais apskirtai nurodo, kad nesakys, kur jis yra). Taip pat labai svarbu tai, kad jis visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, nepaisant to, kad šiuo klausimu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris tokią pareigą nustato. Atsakovas jaunesnį sūnų nustatinėja prieš ieškovę, savotiškai jį terorizuoja - vaikui kalba, kad ji vaikų nemyli. Atsakovas manipuliuoja vaikais, savavališkai juos paima, laiku negrąžina į jų gyvenamąją vietą ir nevykdo jokių žodinių susitarimų, kas daro neigiamą įtaką vaikams ir prieštarauja prioritetiniam jų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui. Ši situacija pažeidžia ne tik vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, bet ir ieškovės, kaip motinos, interesus ir teises. Vyresnis sūnus jau ilgą laiką apskirtai atsisako bendrauti su tėvu, jo nuomonė yra labai kategoriška ir tokią jo nuostatą suformavo neadekvatus ir nenormalus atsakovo elgesys, todėl bendravimas su vaikais turi būti nustatomas atsižvelgiant ir į jų norą bendrauti su tėvu.

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

2.1. Atsakovas G. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad dėl vaikų bendravimo tvarkos šalims susitarti nepavyksta. Ieškovė draudžia jam su vaikais bendrauti, nesutaria su juo, o tik kelia reikalavimus. Ieškovė nuteikinėja vaikus prieš atsakovą. Nuo 2018 m. lapkričio mėnesio jam niekaip nepavyksta bendrauti su sūnumi L. Sūnaus pasakojimu, ieškovė nuolat blogai kalba vaikams apie atsakovą, mokina juos su tėvu nebendrauti ir jo neklausyti. Bendraujant su vaikais telefonu ieškovė nuolat mokina juos ką sakyti. P nepasiduoda ieškovės įtakai ir nori būti su atsakovu, todėl atsakovas beveik nuolat jį pasiima iš darželio, sūnus sako, kad jį myli, pasiilgsta. Per 2018 metų žiemos šventes ieškovė neleido ir nesudarė galimybių bendrauti su vaikais, juos pasveikinti. Per vaikų gimtadienius atsakovas turėjo galimybę su P pabūti labai trumpai, taip pat su P pasimatyti per Velykas. Antrąją Velykų dieną ieškovė P pabūti su atsakovu neleido. Pažymėjo, kad P visada stengiasi parvežti į namus iki 20 val., retkarčiais iki 21 val., kadangi vaikas labai nori pabūti su atsakovu. Atsakovo teigimu, konfliktai dėl bendravimo su vaikais kyla tik dėl ieškovės, dėl jos vaikų nuteikinėjimo prieš atsakovą. Jis vaikais nemanipuliuoja, ieškovei negrasina, jo elgesys yra normalus, jis nėra impulsyvus ar neprognozuojamas.

2.2. Atsakovas taip pat nurodė, kad jokių raminamųjų ar kitokių priemonių nevartoja. Mano, kad pačios ieškovės būsena yra nestabili ir elgesys neadekvatus. Pripažino, kad buvo teistas, tačiau mano, kad buvo apkaltintas neteisingai.

2.3. Su ieškovės reikalavimais dėl bendravimo su vaikais nustatymo nesutinka, nes jie pažeidžia tiek vaikų, tiek ir atsakovo, kaip tėvo interesus, ir taip bandoma atimti iš vaikų tėvą. Prašo leisti su vaikais bendrauti laisvai.

III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

3. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus, pateiktoje išvadoje nurodė, kad, įvertinus L. K. nuomonę ir G. K. prašymą, laisvas G. K. bendravimo su sūnumi L grafikas atitinka vaiko interesus. P. K. lanko ikimokyklinę įstaigą, kurioje vaikams yra nustatyta dienotvarkė, organizuojamas ugdymo procesas. Yra žinoma, kad atsakovas, savo nuožiūra, nesuderinęs su ieškove, ryte P pasiimdavo iš darželio ir vėlai parveždavo į gyvenamąją vietą. Institucijos vertinimu, toks atsakovo elgesys neatitinka vaiko interesų, kadangi trikdo vaiko dienotvarkę ir ugdymo procesą, todėl pritaria, kad su sūnumi P bendravimo tvarka būtų nustatyta. Rekomenduoja nurodyti, kad sūnus iš darželio nebūtų paimamas anksčiau nei 16 val. Taip pat nurodė, kad atsakovo G. K. gyvenamoji vieta nėra žinoma ir neištirta, ar ji atitinka vaikų interesus, todėl dėl galimybės G. K. pasiimti pas save vaikus su nakvyne nepasisako.

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas pilnai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

5. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus - L. K., gim. (duomenys neskelbtini). ir P. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nutraukiant šalių santuoką, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais nenustatyta. Šalys geruoju nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, todėl ieškovė prašo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kurios laikantis būtų užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai, sumažėtų šalių tarpusavio konfliktų tikimybė. Iš atsakovo pateiktos pozicijos matyti, kad jis nesutinka su ieškovės reikalavimais, norėtų, kad konkretus bendravimo grafikas nebūtų nustatytas.

6.1. Spręsdamas ieškovės prašymą dėl konkrečios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, teismas įvertino byloje surinktus duomenis. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo eigoje, ieškovė savo reikalavimus patikslino. Atsižvelgdama į sūnaus L griežtą atsisakymą bendrauti su tėvu, ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi Luku pagal institucijos pateiktą išvadą ir nepilnamečiui leisti bendrauti su atsakovu tik pagal berniuko norą ir pageidavimą, darbo dienomis, antradieniais ir ketvirtadieniais, paimant jį po pamokų ir užsiėmimų mokykloje ir grąžinant į gyvenamąją vietą iki 20 valandos.

6.2. Iš byloje pateiktos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. spalio 23 d. išvados matyti, kad vyresnysis šalių sūnus L bendrauti su tėvu atsisako, su juo nebendrauja nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, kalbėdamas apie bendravimą su tėvu jaudinasi, verkia, kartoja, kad bendrauti su juo nenori. Vaiko nenorą bendrauti su tėvu patvirtina ir prie išvados pateiktas vaiko nuomonės išklausymo aktas. Spręsdamas ieškovės prašymą dėl konkrečios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, teismas įvertino minėtus institucijos išvadoje pateiktus duomenis. Kadangi L. K. yra pakankamo amžiaus išsakyti savo nuomonę, šiuo metu berniukas bendrauti su tėvu kategoriškai atsisako, teismas sprendžia, kad į vaiko nuomonę turi būti atsižvelgta. Pažymėtina, kad nustatant bendravimo su vaikais tvarką turi būti atsižvelgiama į vaikų interesus, nustatyta tvarka neturi kelti vaikams streso, įtampos. Tuo tarpu iš byloje pateiktos išvados matyti, kad vien kalbėdamas apie galimą bendravimą su atsakovu L. K. susijaudina, verkia ir kartoja, kad bendrauti su tėvu nenori. Esant šiai situacijai, teismas sprendžia, kad priverstinis konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas keltų nepageidaujamas neigiamas emocijas šalių sūnui ir neatitiktų nepilnamečio L. K. interesų turėti saugią ir stabilią aplinką. Tačiau tam, kad atstatyti nutrūkusį tėvo ir sūnaus ryšį, turi būti palikta galimybė atsakovui susitikti su sūnumi. Todėl nustatytina, kad L. K. sutinkant ir pageidaujant, atsakovas paima jį po pamokų ir užsiėmimų mokykloje darbo dienomis, antradieniais ir ketvirtadieniais, ir grąžina į gyvenamąją vietą iki 20 valandos.

6.3. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kitas šalių nepilnametis sūnus - P. K. su atsakovu bendrauja noriai. P. K. lanko ikimokyklinę įstaigą, kurioje vaikams yra nustatyta dienotvarkė, organizuojamas ugdymo procesas. Tačiau byloje pateikti duomenys, kad atsakovas, savo nuožiūra, rytais pasiimdavo sūnų iš darželio ir vėlai parveždavo į gyvenamąją vietą, vaiko pasiėmimo ir grąžinimo nederindamas su sūnaus motina ir neatsižvelgdamas į sūnaus ugdymo procesą. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip neatsakingas, trikdantis vaiko dienotvarkę. Konstatuotina, kad sūnaus paėmimas atsakovo nuožiūra iš ugdymo įstaigos, nepasibaigus užsiėmimams, neatitinka nepilnamečio interesų, todėl negali būti toleruotinas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi P. K. tvarką. Atsakovo argumentai, kad bendravimo tvarkos nustatymas kenktų jo ir sūnaus santykiams, juos atitolintų, atmestini kaip nepagrįsti (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

6.4. Be to, teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą, jo buities ir gyvenimo sąlygos neįvertintos. Iš Kauno miesto Vilijampolės seniūnijos pažymos nustatyta, kad atsakovo gyvenamosios vietos deklaracija adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuo 2019-06-14 yra panaikinta. Todėl teismas negali įvertinti, ar atsakovas yra pajėgus užtikrinti saugių ir tinkamų sąlygų vaikui sudarymą bendravimui su nakvynėmis. Kitų pagrindų, sudarančių teisinį pagrindą riboti atsakovui, kaip nepilnamečio vaiko tėvui, galimybę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi P, nenustatyta. Nesant pagrindo manyti, kad atsakovo veiksmai ar poelgiai bendraujant su sūnumi P be nakvynių darytų (ar galėtų daryti) vaikui neigiamą įtaką, nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo tvarka, ją pakoreguojant tuo, kad neįrašoma ieškovės prašoma bendravimo su vaiku sąlyga – nepilnamečio vaiko sutikimas. Teismo vertinimu, vaikui esant mažamečiui, jo sutikimas tėvui pasiimant vaiką, tik komplikuotų nustatytą bendravimo tvarką, darytų ją sąlyginę, apsunkintų bendravimo tvarkos laikymąsi. Juo labiau, kad vaiko sutikimo gavimas nėra konkrečiai aptartas, todėl gali kilti nauji šalių ginčai dėl vaiko sutikimo buvimo. Tokia situacija neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų bendrauti ne tik su motina, bet ir su tėvu. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog šalių nepilnametis sūnus P nenorėtų bendrauti su tėvu. Teismas sprendžia, kad nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su sūnumi P tvarka, kuri laikytina pakankamai intensyvia, protinga ir nepažeidžiančia nei nepilnamečio vaiko, nei šalių teisių, o taip pat protingumo, teisingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

6.5. Dėl kitų šalių byloje išsakytų argumentų teismas nepasisako, kadangi jie nelaikyti svarbiais byloje sprendžiamiems klausimams, yra daugiau ar mažiau parodantys vienos į kitą šalių konfliktišką požiūrį.

6.6. Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

7. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

7.1. Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo, ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

7.2. Teismas šioje byloje turėjo 8,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos ir atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi P. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:

a) atsakovas G. K. turi teisę antradieniais ir ketvirtadieniais pasiimti nepilnametį P. K. iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, t.y. ne anksčiau nei 16 val., ir grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.;

b) vaiko atostogų metu, atsakovas G. K. turi teisę antradieniais ir ketvirtadieniais pasiimti nepilnametį vaiką P. K. iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.;

c) atsakovas G. K. turi teisę kas antrą šeštadienį pasiimti nepilnametį vaiką P. K. iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatyti į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.

d) atsakovas G. K. turi teisę su nepilnamečiu vaiku P. K. praleisti kas antras (pradedant nuo 2020 m.) porinių kalendorinių metų žiemos šventes (Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus), šventės dieną pasiimant vaiką P. K. iš jo gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki 21 val.;

e) atsakovas G. K. turi teisę su nepilnamečiu vaiku P. K. praleisti kas antras (pradedant nuo 2021 m.) neporinių kalendorinių metų Velykas, šventės dieną pasiimant vaiką P. K. iš jo gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki 21 val.;

f) atsakovas G. K. turi teisę su nepilnamečiu vaiku P. K. praleisti vaiko gimimo dieną (nesant suplanuotai gimtadienio šventei), jei ši diena sutampa su darbo diena – pasiimant vaiką P. K. iš jo ugdymo įstaigos neanksčiau nei 16 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą po trijų valandų nuo paėmimo pradžios; jei tai savaitgalis – paimant vaiką P. K. iš jo gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki 15 val.

Nustatyti, kad atsakovas G. K. su nepilnamečiu vaiku L. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja tik L. K. sutinkant ir pageidaujant, darbo dienomis, antradieniais ir ketvirtadieniais pasiimant sūnų po pamokų ir užsiėmimų mokykloje, ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą iki 20 valandos.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,98 Eur (aštuonių eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Agurkienė