Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B., atsakovei S. L., trečiajam asmeniui R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) ieškinį atsakovei S. L. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos A. L. nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo ir jo turto administratoriaus paskyrimo, trečiasis asmuo R. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-12-03 įsakymu Nr. A-1431 A. L., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąja rūpintoja ir turto administratore nuo 2010-12-01 paskirta sesuo S. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-10 įsakymu Nr. A-847 A. L., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąja rūpintoja ir turto administratore nuo 2013-06-20 paskirta sesuo R. L., gim. (duomenys neskelbtini) (13 b.l.).

2014-11-03 R. L. kreipėsi į Skyrių su prašymu leisti rūpintiniui A. L. gyventi skyrium nuo jos, nes rūpintinis mokosi Panevėžio profesinio rengimo centre. 2014-11-05 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius sutiko, kad rūpintinis A. L. gyventų skyrium nuo rūpintojos R. L. (15 b.l.).

2014-11-03 R. L. raštu paaiškino, kad jos ir rūpintinio motina S. L. nesirūpina A. L., juo nesidomi, neskiria lėšų jo išlaikymui, todėl ji sutinka, kad S. L. būtų neterminuotai apribota motinos valdžia vaiko atžvilgiu, o ji būtų paskirta A. L. nuolatine rūpintoja. R. L. Skyriui pateikė visus reikiamus dokumentus rūpintojos tinkamumui nustatyti. Ji yra neteista, nebausta administracine tvarka, dėl savo sveikatos būklės gali būti vaiko rūpintoja, turi pakankamas gyvenimo ir buities sąlygas, bei pajamas (22-31 b.l.).

2015-02-13 atsakovė S. L. raštu paaiškino, jog norėdama, kad sūnui A. L. būtų gerai, ji sutinka, kad jai būtų apribota motinos valdžia, o sūnumi A. L. rūpintųsi dukra R. L., o iš jos būtų priteistas sūnui išlaikymas. Moteris nurodė, kad šiuo metu jos materialinė padėtis sunki: labai mažos pajamos, todėl sūnaus išlaikymui ji galėtų skirti tik 60 eurų išlaikymą kas mėnesį.

2015-02-23 nepilnametis A. L. raštu ieškovui paaiškino, kad jis nori, jog jį globotų sesuo R. L., nes jie gerai sutaria, ji juo rūpinasi. A. L. išsakė, kad sutinka, jog motinai S. L. būtų neterminuotai apribota motinos valdžia, nes ji juo nesirūpina, išlaikymo neteikia (37-41 b.l.).

2013-06-10 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius persiuntė 2013-05-29 R. L. prašymą, nes ji nori tapti brolio A. L. globėja/rūpintoja, ir visus reikiamus dokumentus dėl R. L. tinkamumo tapti brolio globėja/rūpintoja. Nepilnametis A. L. ir tuo metu buvusi berniuko globėja S. T. dėl globėjo/rūpintojo pakeitimo neprieštaravo. 2013-07-10 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-847 nuo 2013-06-20 A. L. yra nustatyta laikinoji rūpyba sesers R. L., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, šeimoje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Si Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Si tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios apribojimą (LAT C.B. nutartys bylose Nr. 3K-3-259/2004, Nr. 3K-3-492/2005). Kadangi apribojus tėvų valdžią išlieka tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.195 str.), mano, jog tikslinga priteisti išlaikymą iš atsakovės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60,00 Eur iki vaiko pilnametystės. Ieškovas gindamas nepilnamečio vaiko teises ir interesus, siekdamas nustatyti vaikui teisinį statusą, teikdamas prioritetą vaiko nuolatinei rūpybai šeimoje, mano, jog tikslinga nustatyti nuolatinę rūpybą A. L. sesers R. L. šeimoje, bei nustatyti berniuko gyvenamąją vietą su rūpintoja R. L.. Taip pat A. L. priklausančio turto administratore skirti R. L.. Be to skyrius mano, jog tikslinga priteisti iš S. L. išlaikymą sūnui A. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eurų iki vaiko pilnametystės.

Ieškovas savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo ir nenurodė savo atsikirtimų dėl ieškovo ieškinio reikalavimų.

Atsakovė nepateikė teismui į bylą jokių įrodymų, susijusių su jos atsikirtimais į ieškovo ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad LR CK 3.183 str. 2 d. reglamentuoja, jog teismas nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo nėra nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus. LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis LR CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tačiau teisinė padėtis pasikeičia kada teismas laikinai ar neterminuotai apriboja tėvų valdžią jų vaikų atžvilgiu. Teismui sprendimu laikinai apribojus tėvų valdžia jų vaikų atžvilgiu, atsiranda teisiniai tėvų valdžios apribojimo padariniai, kurie susiję su asmeninėmis tėvų teisėmis auklėjant ir auginant vaikus. Laikinai apribojus tėvų valdžia tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, iš dalies bendrauti su vaikais ir panašiai. Bet tėvams išlieka teisė matytis su vaikais.

Ieškovas 2015-02-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovės valdžios apribojimo jos vaiko A. L. atžvilgiu, nors motinos ir vaiko bendravime problemos kilo dar 2010 m., kurios gerai buvo žinomos ir ieškovui. Toks pavėluotas ieškovo kreipimasis į teismą maždaug po penkerių metų prašant neterminuotai apriboti motinos valdžia atsakovei S. L. jos vaiko A. L. atžvilgiu, laikytinas netinkamu buvusios ir esamos situacijos įvertinimu. Todėl ieškovo veiksmai dėl buvusios ir esamos situacijos įvertinimo, atsižvelgiant į jam suteiktus įgaliojimus, laikytini neatitinkančiais vaiko interesų.

Visuma aukščiau paminėtų teisinių faktų, turi įtakos teismui priimant sprendimą šioje byloje, atsakovės atžvilgiu, pagal ieškovo ieškinio reikalavimus. Todėl teismas šioje byloje priimdamas sprendimą iš dalies remiasi ir akivaizdžiai egzistuojančiais faktais (CPK 182 str. 1 d. 1 p.). Tam įtakos turi ir atsakovės atžvilgiu anksčiau priimtas teismo procesinis sprendimas. Tokia teismo išvada siejasi ir su tuo, kad ieškovas ne visada buvo principingas atsakovės atžvilgiu ir tik po ilgesnio laiko ryžosi išsakyti savo poziciją teisme keldamas ieškinio reikalavimus atsakovei.

Remiantis atsakovės S. L. ir kitų bylos dalyvių paaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė ir vykdo jai įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu ir priežiūra.

Ieškovo atstovas nurodė ir pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog dar 2010-11-30 pablogėjo atsakovės ir jos šeimoje auklėjamo sūnaus santykiai. Dėl to jau tuomet irgi buvo galima teismo sprendimu siekti atsakovei motinos valdžios apribojimo jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Kiekvieną kartą pas atsakovę atvykę ieškovo ar kitų įstaigų specialistai (pareigūnai) privalėjo operatyviai reaguoti į motinos ir vaiko santykių pokyčius, kadangi dėl to buvo informuoti ir policijos pareigūnai. Iš to seka, kad atsakovė gyvendama su vaiku, ne visada tinkamai elgėsi su sūnumi ir toks jos elgesys iš dalies laikytinas žalingu vaikui. Ieškovas kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė ir tai, kad atsakovė ir toliau neprižiūri vaiko, juo nesirūpina, beveik neskiria jam tinkamo išlaikymo, nedalyvauja jo auklėjime. Todėl darytina išvada, kad atsakovė neįgyvendina tėvų (konkrečiai motinos) valdžios nustatytos LR CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jos nepilnamečiam vaikui buvo nustatyta laikinoji rūpyba ir vaikas apgyvendintas seserų šeimose. Teismo nuomone, tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Priklausomai nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių už vengimą vykdyti savo pareigas, atsakovei ir nustatytinas motinos valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.).

Pirmiausia, visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad S. L. ne visada rūpinosi vaiku, vaiko atžvilgiu buvo net panaudojusi smurtą, neskyrė dėmesio vaiko buities sąlygoms, o tuo pačiu kenkė ir vaikui. Atsakovė nepaneigė ieškovo argumentų, kad nesirūpino sūnaus A. priežiūra, išlaikymu ir auklėjimu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė gana dažnai ignoravo visuomeninio gyvenimo normas ir nerodė noro integruotis į visuomenę. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad atsakovė kai kada sąmoningai vengė atlikti savo pareigą auklėti vaiką, piktnaudžiavo motinos valdžia, darė žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu ir ne visada rūpinosi vaiku (CK 3. 180 str.).

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.). Iš bylos dalyvių paaiškinimų, iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovė dar nėra visiškai nusišalinus nuo vaiko auklėjimo, vystymosi ir ugdymo. Tėvų pareiga yra dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Bylos duomenys leidžia nustatyti, kad atsakovė tik iš dalies neatlieka motinos pareigų numatytų CK 3.155 str., tačiau jos ir vaiko ryšys dar nėra visiškai nutraukęs, pagal išgalęs ji rūpinasi vaiku, ji lankosi vaiko laikinojoje gyvenamojoje vietoje, todėl laikytina, kad motina nėra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus auklėjimo. Nustatyta, kad atsakovė savo netinkamu elgesiu ir veiksmais praeityje darė vaikui žalą, dėl nuoširdžiai gailisi, o be to byloje yra duomenų, kad ateityje jos elgesys galėtų pasikeisti. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, atsakovei S. L. taikytinas laikinasis motinos valdžios apribojimas jos sūnaus A. L. atžvilgiu (LR CK 3.180 str.).

Kiekvienu atveju sprendžiant ginčą dėl tėvų teisių apribojimo būtina nustatyti ieškinyje nurodomus tėvų priešingus teisei veiksmus, t. y. sąmoningą vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpinimą vaikais ir pan. Iš bylos duomenų nustatyta, kad motina su sūnumi kartu negyvena nuo 2010 m., kuomet 2010-12-03 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1431 nuo 2010-12-01 A. L. nustatyta laikinoji globa sesers S. T. šeimoje. Pastebėtina, kad atsakovė šiuo metu turi gyvenamąją vietą, tačiau pati nurodo, kad sūnui geriau būtų gyventi su seserimi R. L., nes jie gerai sutaria, bendrauja, sesuo juo rūpinasi. Atsakovė šiuo metu dirba legaliai, tačiau pasikeitus darbdaviui sumažėjo ir jos gaunamos pajamas, kurios tėra minimalios. Iš paminėto seka, kad toks atsakovės elgesys praeityje atsižvelgiant į vaiko interesus, laikytinas nerūpestingu, neatsakingu, tiek kiek tai susiję su vaiko priežiūra, auklėjimu, ugdymu ir jo išlaikymu. Dėl tokio atsakovės elgesio Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-12-03 įsakymu Nr. A-1431 A. L., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąja rūpintoja ir turto administratore nuo 2010-12-01 paskirta S. T., gim. (duomenys neskelbtini). Po to Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-10 įsakymu Nr. A-847 A. L., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąja rūpintoja ir turto administratore nuo 2013-06-20 paskirta R. L., gim. (duomenys neskelbtini) (13 b.l.). Ši aplinkybė laikytina pagrindu atsakovės nepilnamečiam sūnui nustatant nuolatinę rūpybą ir paskiriant jo nuolatiniu rūpintoju R. L.. Teismas pripažįsta, kad šiuo metu vaikinas gyvendamas pas laikinąjį rūpintoja yra socialiai saugesnis. Nuolatinės rūpybos įsteigimo atveju atsakovė irgi turės galimybę palaikyti ryšį su vaiku, bendraudama su sūnumi ir informacinių technologinių priemonių pagalba, jį dažniau lankydama, tikintis, kad ir sūnus norės dažniau su ja bendrauti ir lankytis motinos gyvenamojoje vietoje. Teismo nuomone, šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja biologinės motinos kaltę dėl LR CK 3. 155 str. nustatytų pareigų nevykdymo. Tačiau priklausomai nuo motinos kaltės pobūdžio tokiu atveju jai gali būti ribojama motinos valdžia laikinai arba neterminuotai.

Antra, teismas spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo pirmiausia, vadovaujasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo, taip pat turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis). LR CK 3.161 str. 3 d. nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje (rūpyboje) esančiais vaikais užtikrinimą ir pan.

Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad būtina neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią, tačiau teismas nevisiškai sutinka su šiuo ieškovo ieškinio motyvu. Išaiškintina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtiniais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties bei iš jų gyvenimo būdo, įpročių ir pan., matyti, kad nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad motina iš dalies vengė (ia) atlikti savo pareigas, tačiau bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinta, jog atsakovės tarpusavio santykiai su sūnumi dar nėra visiškai nutrūkę. Tuo pačiu atsakovės santykiai su sūnumi nėra tokie, jog dėl to būtų būtina neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią sūnaus A. atžvilgiu. Nors atsakovė kartais lieka abejinga savo sūnui, jo elgesiui, tačiau jos motiniška meilė vaikui yra išlikusi, ką patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Be to atsakovė yra pajėgi pakeisti savo požiūrį į sūnų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įrašyta į priklausomybės ligų registrą. Atsakovė turi siekti, kad sūnus ne tik mokytųsi, bet ir būtų pasirengęs įgyti profesiją, kuri jam padės ateityje išlaikyti ir savo šeimą, bei įsikurti atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Tokia perspektyva yra būtina, kadangi sūnus greit pats taps pilnamečiu. Visos šios aplinkybės, susijusios su atsakovės padėtimi leidžia teismui daryti išvadą, kad nepilnamečio vaiko A. motina dar nėra visiškai praradusi galimybių atkurti santykių su sūnumi ir juo rūpintis iki pilnametystės (CK 2. 9 str.) bei vėliau kuomet jis toliau mokytis Panevėžio profesinio rengimo centre. Tačiau teismas vertindamas šias aplinkybes, kartu pažymi, jog pateikti į bylą duomenys apie atsakovės ankstesnį elgesį su sūnumi rodo, kad ir ji netinkamai naudoja savo kaip motinos valdžią vaiko atžvilgiu, dėl ko jau matyti ir pirmieji požymiai, jog motinos kontaktas su sūnumi gali ateityje visiškai nutrūkti. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad aukščiau paminėtas atsakovės elgesys vertintinas patenkinamai.

Atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog atsakovės ir sūnaus pagal jo amžių, emocinis ryšys su motina dar nėra visiškai nutrūkęs, taip pat pažymint, kad nuolatinio rūpintojo R. L. teikiama rūpyba atsakovės sūnui, sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaiko socialinei raidai, o nutraukus vaiko ir jo motinos socialinį ryšį, vaikui gali būti padaryta sunki psichologinė trauma. Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaiko ir motinos ryšiai dar nenutrūkę, teismas mano tikslinga taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybę atkurti jo ryšius su motina. Todėl teismas mano, kad atsakovės atžvilgiu tikslingiau pagal susidariusią padėtį taikyti pastarajai ne neterminuotą, o tik laikinąjį motinos valdžios apribojimą. Šiuo būdu, teismo nuomone bus tinkamiau užtikrinamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama motinos teisė turėti galimybę bendrauti su vaiku. Motinos ir sūnaus, kuris jau tam tikrą laiką yra apgyvendintas laikinojo rūpintojo šeimoje, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, taip pat reikalingas aktyvus ir supratingas visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas. Teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos neįgyja res judicata galios, todėl motina gali bet kada kreiptis į teismą dėl tokios rūpybos panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji yra nustatyta. Teismo nuomone dėl to atsakovei taikytinas laikinasis motinos valdžios apribojimas iki sūnaus pilnametystės, kad atsakovė vėl galėtų atkurti socialinį ryšį su sūnumi.

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pažeidžiamas vaiko teises ir interesus bei pačių pažeidimų pobūdį, taip pat į galimybes ateityje panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, bei siekiant perspėti atsakovę dėl netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo, mano, jog dabartinėje situacijoje tikslingą atsakovei S. L. laikinai apriboti motinos valdžią.

Taikant atsakovei motinos valdžios vaikui laikinąjį apribojimą, įvertintina ta aplinkybė, jog laikinas apribojimas, taip pat turi būti terminuotas. Atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią jos sūnaus atžvilgiu, nepilnamečiam vaikui nustatytina nuolatinė rūpyba (LR CK 3.254 str.). Nuolatinė rūpyba nustatytina su seserimi R. L., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Išaiškintina atsakovei, kad laikinasis motinos valdžios apribojimas ir vaiko nuolatinis apgyvendinimas R. L. namuose, yra laikina priemonė, kurios taikymas turi būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leis tai padaryti. Taikymas tiek nuolatinės, tiek ir laikinosios rūpybos, yra derinamas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaikus. Kad būtų įgyvendintas šis rūpybos tikslas, t. y. vaikas grąžintas į biologinę šeimą, laikinojo tėvų valdžios apribojimo atveju iki vaiko pilnametystės, turi aktyviai dalyvauti valstybės institucijos, t. y. ieškovas ŠVTAS ir nuolatinis rūpintojas R. L. Pastebėtina, kad ieškovas ŠVTAS turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Teismas mano, kad nors valdžios institucijos turi plačias vertinimo laisvės ribas, analizuojant vaiko perdavimo į nuolatinę rūpybą būtinumo klausimą, griežtesnio kruopštumo reikalaujama kuomet sprendžiama dėl tolimesnių apribojimų, t. y. pavyzdžiui, vaiko motinai taikant neterminuotą jos valdžios apribojimą, nes šis apribojimas kelia pavojų tėvų ir vaiko, ginčo sūnaus A. ir jo motinos santykiams. Dabartiniu metu, ko galima tikėtis iš valdžios institucijų, tai retkarčiais peržiūrėti atsakovės situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaiko ir motinos suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei motinai ir vaikui nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys. Todėl tokiu atveju ieškovas turi bendradarbiauti su teismu priėmusiu sprendimą dėl laikinojo motinos valdžios apribojimo.

Kaip jau teismas yra nurodęs, atsakovės nepilnamečio vaiko nuolatinė rūpyba nustatytina (tęstina) pas seserį R. L. (LR CK 3.254 str.). R. L. gyvenamojoje vietoje nustatytina (tęstina) atsakovės nepilnamečio vaiko A. L. nuolatinė gyvenamoji vieta.

R. L. teikiama rūpyba atsakovės sūnui sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaiko socialinei raidai, o nutraukus vaiko ir jo motinos biologinį ryšį, vaikui gali būti padaryta sunki psichologinė trauma.

Nustatant atsakovės nepilnamečiam vaikui nuolatinę rūpybą, jo rūpintojui išaiškintina pareiga netrukdyti motinai bendrauti su vaiku, dėti maksimalias pastangas, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą. Atsakovei išaiškintina, kad apribojus motinos valdžią laikinai, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (LR CK 3.180 str. 3 d.).

Teismui laikinai apribojus motinos valdžią atsakovei S. L. ir nustačius jos vaikui nuolatinę rūpybą, tėvams išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. LR CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (LR CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko motina yra darbinga, gali reguliariai gauti pajamas. Tačiau šiuo metu jos gaunamos pajamos tėra minimalios, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės sūnui Arenijui tenkintinas irgi iš dalies.

Rūpintiniui A. L. iš atsakovės S. L. priteisti po 40 Eur kiekvieną mėnesį periodinių išmokų iki jo pilnametystės.

Tam įtakos turi ir atsakovės nepilnamečiam vaikui valstybės teikiama parama. Kadangi atsakovės vaikui nustatoma nuolatinė rūpyba, rūpintoja sesuo R. L. skirtina ir vaiko turto administratore.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo rūpintojai (trečiajam asmeniui), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tačiau rūpintoja pagal įstatymą yra įpareigojama tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 str.) iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas pinigines lėšas.

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. skolininko darbdavys) arba pats skolininkas. Šis priteistų išmokų indeksavimas neįpareigoja vaikų motinos pakartotinai vėl kreiptis į teismą, kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.

Ieškovas ieškinyje prašė priteisti išlaikytiniui A. L. išlaikymą iki jo pilnametystės. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad rūpintinis mokysis profesinio rengimo centre ir po to, kai sulauks 18 metų. Toks ieškovo reikalavimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, o išlaikymas pilnamečiui toliau gali būti priteisiamas tik jo paties prašymu iki 24 metų ir tik esant tam tikroms sąlygoms (pvz. baigęs profesinio rengimo centrą jis toliau mokysis ir dėl to negalės dirbti arba nebus priimtas į darbą, tai yra dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių ir pan.). Bylos nagrinėjimo metu dar nėra tokių aplinkybių, todėl teismas šio teisinio santykio plačiau neanalizuoja. Atskirai pastebėtina, kad teismui kol kas nežinoma ir negali būti žinoma ar baigęs profesinio rengimo centrą rūpintinis toliau mokysis aukštosios ar kitos aukštesniosios mokyklos dieniniame skyriuje, nesvarbu ar Lietuvoje, ar vienoje iš ES valstybių.

Išlaikymas atsakovės vaikui pagal šį teismo sprendimą priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3. 200 str.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo skirto atsakovės sūnui A. L., vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p.).

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei (LR CPK 88 str. 1d. 3p.; 92 str. 1d.; 93 str. 1d.; 2 d.; 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 - 260 str., 263 str., 268-271 str., 279 str., 406-407 str.,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Laikinai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2015-07-18 įskaitytinai apriboti motinos valdžią S. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Šioje dalyje ieškovo reikalavimas keistinas.

2. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti (tęsti) nepilnamečiam vaikui A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą pas seserį R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

3. A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto administratoriumi paskirti R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

4. A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su seserimi R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

5. Priteisti iš atsakovės S. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) skirtą išlaikymą po 40,00 Lt (keturiasdešimt eurų) periodinėmis mėnesinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2015-02-27 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki jo pilnametystės, išieškant išlaikymą vaiko nuolatinei rūpintojai ir jo turto administratorei R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

6. Priteisti iš atsakovės S. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) šias bylinėjimosi išlaidas: 42,00 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą, 20,00 Eur už vaiko išlaikymui skirtas išmokas ir 7,76 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 69,76 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 76 euro ct)

7. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdomas skubiai

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.