- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2YT-3670-880/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00121-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, R. B., S. Č., R. V.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, R. B., S. Č., R. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą. Ji nurodė, kad jos sutuoktinis V. K. mirė (duomenys neskelbtini). V. K., nuo 1982-02-06 gyvendamas santuokoje su pareiškėja, 1992 m. balandžio 27 d. dalinės nuosavybės teise įgijo pagal 1991-05-28 LR Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 Nr. 362, 1/2 dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini). Kita minėto turto 1/2 dalis priklauso pareiškėjai. Mirus sutuoktiniui pareiškėja su trimis vaikais liko gyventi minėtame name ir naudojosi visu namu. Šiuo metu name nuolat gyvena pareiškėja ir dukra R. B. su savo vaikais. Nors gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai priklausė ir tebepriklauso sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise, mirus sutuoktiniui pareiškėja nuolat prižiūrėjo ir šiuo metu prižiūri visą namą ir ūkinius pastatus, žemę prie namų bei sodą, moka visus mokesčius už sunaudotą elektros energiją, naudojasi visu namu kaip nuosavu turtu. Pareiškėja iki šiolei kasmet apdraudžia visą namą nuo nelaimingų atsitikimų AB „Lietuvos draudimas“. 2007 m. spalio 24 d. pareiškėja sudarė valstybinės žemės prie namų pirkimo-pardavimo sutartį ir asmeninės nuosavybės teise nupirko 0,19 ha namų valdos žemės. Po vyro mirties pareiškėja nuolat dirbo žemę prie namų, auginant daržoves ir vaismedžius, įrengė veją. Pareiškėja minėtame name nuolat deklaruoja savo gyvenamąją vietą. Taip pat po V. K. mirties liko kilnojamasis turtas: baldai, nuotraukos, kiti namų apyvokos daiktai, šie daiktai yra pareiškėjos išsaugoti. Pareiškėja po sutuoktinio mirties per šešis mėnesius atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą bei išreikšti savo nuostatą į esamą dar neįgyvendintą turtinę teisę, t. y. pradėjo valdyti sutuoktinio palikimą ir rūpintis jo turto dalimi kaip savu turtu ir tebevaldo ligi šiolei. Nors pareiškėja po vyro mirties savo aktyvais veiksmais perimtą turtą pradėjo valdyti, tačiau negali gauti reikalingų dokumentų, nes nesikreipė į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą dėl turto paveldėjimo. V. K. testamento nepaliko. Pareiškėja prašė pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų apie paliktojo turto priėmimą valdyti. Pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuoti asmenys R. B., S. Č., R. V. atsiliepimų nepateikė, tačiau prie pareiškimo nurodė, kad sutinka su pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja ir V. K. 1982 m. vasario 6 d. sudarė santuoką. Santuokoje jie susilaukė trijų dukterų R. B., S. Č., R. V., kurios yra pilnametės. Pareiškėjos sutuoktinis V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. K. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamas turtas: 1/2 gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po V. K. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.
Pareiškėja nurodo, kad nors į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po sutuoktinio mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 1994 m. mirus jos sutuoktiniui, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties pradėjo naudotis palikėjo turtu kaip savu. Ji gyveno ir naudojosi palikėjui priklausiusia namo dalimi, naudojosi joje esančiais daiktais, namų apyvokos reikmenimis, baldais, taip pat naudojosi visais ūkiniais pastatais, mokėjo mokesčius, draudė namą, dirbo aplink namus esančią žemę. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidusi tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. po savo sutuoktinio V. K. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
V. K. ir A. K. vaikai R. B., S. Č., R. V. neprieštaravo, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sutuoktinė A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis A. K. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.