Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Šakių rajono policijos komisariatas) apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimo J. A. (toliau – J. A.) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Už šių veiksmų atlikimą skundžiamu Šakių apylinkės teismo nutarimu J. A. buvo paskirta 173 (vieno šimto septyniasdešimt trijų) eurų bauda.

Institucijos teigimu, nepagrįsti piliečių iškvietimai iškraipo normalų specialiųjų tarnybų darbą, dėl ko kyla grėsmė netinkamai sureaguoti į įvykį, kur tikrai bus reikalinga policijos pagalba arba bus nevykdomi kiti šiai institucijai priskirti uždaviniai. Apeliaciniu skundu pažymima, kad dėl melagingo J. A. iškvietimo policijai buvo padarytas 20,45 eurų turtinis nuostolis, kurį sudaro pareigūnų, reagavusių į iškvietimą, vykimas į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras, bei tai, kad buvo sutrukdytas pareigūnų darbo laikas.

Šakių rajono policijos komisariato apeliacinis skundas netenkinamas.

Byloje ginčo dėl J. A. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 186 str., nėra. Apeliaciniame skunde keliamas tik išlaidų (20,45 eurų turtinio nuostolio) priteisimo klausimas, todėl apygardos teismas, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo dalį tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, dėl melagingo J. A. pranešimo Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodo patyręs 20,45 eurų turtinį nuostolį. Remiantis 2015 m. rugsėjo 2 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidų, 11,31 eurų sudaro išlaidos, patirtos dėl į melagingo iškvietimo įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų darbo užmokesčio, o 9,14 eurų – dėl sunaudotų tarnybinio automobilio degalų (b. l. 21).

Šių duomenų kontekste sprendžiant aukštesniajam teismui pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad turtinių nuostolių atlyginimo institutas yra įtvirtintas ATPK 37 str.. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio 1 dalimi, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl, sprendžiant klausimą dėl ATPK 37 str. nuostatų taikymo, įvertintinos ir kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normos. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.249 str. 1 d., pagal kurią, žala - tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Šiuo aspektu analizuojant Šakių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo turinį matyti, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirta turtine žala Institucija laiko išlaidas, atsiradusias dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras, o pareigūnams išmokėtas darbo užmokestis. Vertinant tokius Institucijos argumentus vis tik pažymėtina, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami tiesiogines savo pareigas, kas suponuoja išvadą, kad nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui analizuojamoje situacijoje nebuvo panaudotas, be to, darbo užmokestis pareigūnams būtų buvęs išmokėtas nepriklausomai nuo to ar būtų buvęs gautas šis pranešimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo J. A. pranešimo į iškvietimą reagavusi Institucija patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 str. prasme.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad skundžiamas Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.