- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- 2-2045/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- individualios įmonės „Šiaurys“
- Kategorijos
- 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo individualios įmonės „Šiaurys“ savininkės R. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-879-71/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui IĮ „Šiaurys“. Atsakovo IĮ „Šiaurys“ savininkė R. A. su pareikšimu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 1 d. nutartimi šį klausimą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka 2010-06-10 10:00 val.
Šalies argumentai
Atsakovo IĮ „Šiaurys“ savininkė R. A. 2010-06-09 pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos ligos. Teismas 2010 m. birželio 1 d. protokoline nutartimi šį prašymą patenkino ir atidėjo bylos nagrinėjimą 2010-09-03 9:00 val. Tačiau 2010-09-02 vėl buvo gautas atsakovo prašymas pakartotinai atidėti bylos nagrinėjimą dėl advokato ligos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovui IĮ „Šiaurys“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Administratoriai LT“ konstatavęs, kad įmonė yra nemoki. Teismas sprendė, kad R. A. vengia dalyvauti teismo posėdyje, o jos atstovo advokato liga nelaikytina svarbia priežastimi, todėl netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.
Šalies argumentai
Atsakovo IĮ „Šiaurys“ savininkė R. A. atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde teigia, jog teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, jog liga yra pateisinama priežastis atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad advokatas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ne dėl ligos, o traumos – šlaunikaulio lūžio.
Pareiškėjas Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ atskirąjį skundą prašo atmesti. Teigia, jog apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas, nes atskirasis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą jam pateikti. Skundžiama nutartis jau yra įsiteisėjus, todėl IĮ „Šiaurys“ savininkė R. A. neturėjo teisės pateikti atskirojo skundo. Teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgdamas į Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytą terminą bankroto bylai iškelti ar atsisakyti ją kelti, pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju liga nelaikytina svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, atsakovas turėjo galimybę susirasti kitą atstovą. Skunde nėra teigiama, jog dėl tariamai padaryto proceso pažeidimo būtų neteisingai išnagrinėta byla.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas teisingai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės bei proceso teisės normas ir bankroto bylos iškėlimo klausimą išnagrinėjęs nedalyvaujant IĮ „Šiaurys“ savininkės R. A. atstovui bei atsisakęs patenkinti jos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 302 str., 263 str. 1 d.).
Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, susiję su atskirojo skundo padavimo termino praleidimu ir įgaliojimais jį pateikti. Ant atskirojo skundo esančia 2010-09-27 teisėjo rezoliucija šis skundas buvo priimtas, todėl laikytina, kad terminas atskirajam skundui paduoti buvo atnaujintas (CPK 338, 307 str. 2 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė be pagrindo teigia, jog teismas, netenkindamas jos prašymo, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, jog liga yra pateisinama priežastis atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 178 str.). Kaip žinoma, teismų praktika galima remtis tik tais atvejais, kai sutampa bylų ratio decidendi, tai yra konkrečios bylos aplinkybės. Taigi susiklosčiusios teismų praktikos nuostatos gali būti taikomos tik kruopščiai ištyrus visas nagrinėjamos bylos aplinkybes ir konstatavus, jog šios aplinkybės suponuoja jos taikymą.
Šiuo atveju teismo sprendimas ligą nelaikyti svarbia bylos nagrinėjimo atidėjimo priežastimi nagrinėjamas bankroto byloje, tai yra tokios kategorijos bylose, kurių nagrinėjimo procedūrą reglamentuoja specialusis teisės aktas – ĮBĮ. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalį, bankroto bylos iškėlimo klausimas gali būti nagrinėjamas ir rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog įgyvendinant teisminio bankroto procedūras yra siekiama kiek įmanoma operatyvaus bankroto procedūrų užbaigimo nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš juridinių asmenų registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka, ir ĮBĮ imperatyviai reglamentuoja bankroto bylos proceso terminus bei nustato, jog bankroto byla iškeliama arba atsisakoma ją kelti per vieną mėnesį nuo pareikšimo gavimo dienos (ĮBĮ 9 str. 4 d.). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė be pagrindo remiasi minėta teismų praktika (CPK 4str., CPK 185 str.).
Kaip teisingai atsiliepime nurodo pareiškėjas, iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantė nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, nenurodo motyvų, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo išspręstas neteisingai dėl to, jog apeliantė nedalyvavo minėtame teismo posėdyje, neteigia, kad jos dalyvavimas buvo būtinas ar kad neturėjo galimybės pateikti naujų, papildomų įrodymų, išdėstyti bylos nagrinėjimui svarbių aplinkybių, kurios paneigtų ieškovo teiginius apie įmonės nemokumą (CPK 178 str.). Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad byloje yra apeliantės atsiliepimas į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame išdėstyti argumentus šiuo klausimu, o apeliacinės instancijos teismui su atskirtuoju skundu nėra pateikta jokių naujų įrodymų, taip pat nėra pareikšta prašymų dėl jų išreikalavimo. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantės atstovavimo sutartis su advokatu buvo sudaryta 2010-03-30, apie advokato ligą ji sužinojo arba turėjo sužinoti 2010-08-11, taigi savo proceso teisėmis naudodamasi sąžiningai ir rūpindamasi greitu bylos išnagrinėjimu, iki antrojo teismo posėdžio dienos, tai yra 2010-09-02, ji turėjo galimybę susirasti kitą atstovą (CPK 42 str. 5 d., 7 str.).
Atsižvelgdama į išdėstytas nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovės advokato liga nelaikytina svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą bankroto bylos iškėlimo stadijoje (CPK 185 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 338, 302 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.