Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1803-567/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-24
Bylos Nr.
2A-1803-567/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Pareiškėjas
G. B., M. T.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai
Irina Lemežytė
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 128.2; 121.19.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Irinai Lemežytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. B. ir M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-18089-466/2011 pagal pareiškėjų G. B. ir M. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kurios teisių perėmėjas yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų misterijos.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Pareiškėjai G. B. ir M. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., gimęs 1894-01-18, miręs 1965-08-27, nuosavybės teisėmis valdė ūkinį pastatą, esamų statinių plane pažymėtą 2I1/m, su priestatu, plane pažymėtu 1i1/ž, ir ūkinį pastatą, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo parengtame esamų statinių plane pažymėtą 3I1/t, su priestatu, plane pažymėtu 1i1/ž, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 1965-08-27 mirė pareiškėjų tėvas A. B.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-09-15 sprendimu pripažino juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po tėvo mirties priėmė A. B. palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti. A. B. nuosavybės teisėmis valdė ūkinį pastatą, esamų statinių plane pažymėtą 2I1/m, su priestatu, plane pažymėtu 1i1/ž, esančius (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus apskrities archyvo išduota namų ūkio knyga, kurioje nurodyta, kad A. B. valdė 1917 m. statybos tvartą, esantį (duomenys neskelbtini). 1948 m. A. B. pastatė pastatą, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo parengtame esamų statinių plane pažymėtą 3I1/t, su priestatu, plane pažymėtu 1i1/ž, esančius (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise jį valdė iki mirties. Kadangi statiniai statyti labai seniai, jie neturėjo jokių identifikacinių numerių, tikslaus adreso, todėl turimų duomenų VĮ Registrų centrui nepakanka, kad galėtų įregistruoti ūkinius pastatus. VĮ Registrų centras atsisako registruoti tvartą ir sandėlį nekilnojamojo turto registre, nurodydamas, kad iš namų ūkio knygos bei 1958-07-17 mainų sutarties neaišku, kad A. B. nuosavybės teisėmis valdė būtent šiuos esamų statinių plane pažymėtus pastatus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas pareiškimą dalyje dėl pastato pažymėtu 1i1/ž, esančio (duomenys neskelbtini) netenkinti. Nurodė, kad valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendime konstatuota, kad liko gyvenamasis namas ir sandėlis. Tvarto valdymą patvirtina mainų sutartis ir įrašų namų ūkio knygoje kaip sandorio registracija. Apie pastato, pažymėto 1i1/ž, esančio (duomenys neskelbtini), valdymą knygose įrašų nėra. Jis, kaip palikėjo turtas, neminimas ir 2009-09-15 sprendime. Kadangi minėtas pastatas ūkinėse knygose nebuvo įregistruotas, tai reiškia, jog statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jis nebuvo priimtas eksploatuoti (LR CPK 445 str.).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, jog pareiškėjai neįrodė, kad negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių statinių statybos teisėtumą ir jų tėvo A. B., kaip statytojo, nuosavybes teises į juos. Pareiškėjai turi galimybę ir privalo Statybos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į statybos priežiūros teisėtumą kontroliuojančią instituciją dėl atitinkamų dokumentų gavimo bei jų pagrindu įregistruoti nekilnojamuosius daiktus bei savo nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre. Jeigu teismas pripažins, kad pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai atitinka prašomo juridinio fakto nustatymui būtinas sąlygas, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turtintis faktas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-08 sprendimu nusprendė G. B. ir M. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti iš dalies: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B. ir M. T. tėvas A. B., gimęs 1894-01-18, miręs 1965-08-27, nuosavybės teisėmis valdė ūkinį pastatą, VĮ Registrų centras Vilniaus filialo parengtame esamų statinių plane pažymėtą 2I1/m, su priestatu, plane pažymėtu 1i1/ž, esančius (duomenys neskelbtini), juridinis faktas nustatomas tikslu G. B. ir M. T. įgyvendinti nuosavybės teises; kitoje dalyje pareiškimo netenkinti. Teismas nustatė, kad pareiškėjų tėvas A. B. mirė 1965-08-27. Pareiškėjams per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nepriėmus palikimo, pareiškėjai kreipėsi į teismą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-568-619/2009 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. B. ir M. T. po savo tėvo A. B. mirties priėmė jo palikimą. Teismas minėtoje byloje nustatė, kad A. B. iki savo mirties gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, 2009-09-15 sprendime teismas pažymėjo, kad po A. B. mirties liko gyvenamasis namas bei sandėlys (tvartas), esantys Ožkinių g. 85, Vilniuje, kuriuos pareiškėjai prižiūrėjo, tvarkė, rūpinosi, kaip savu turtu ir prižiūri iki šiol (1 t., b.l. 8, 9). Apklausti liudytojais K. B. ir G. B. patvirtino, kad A. B. naudojosi pastatu, kuriame buvo laikomas šienas ar šiaudai, bei tvartu, kuriame buvo laikomi gyvuliai. Vienas pastatas buvo pastatytas iki antrojo pasaulinio karo, o kitas – po karo. Teismas konstatavo, jog 1958-07-15 mainų sutartis tarp B. patvirtina, kad A. B. papildomai atiteko 1/2 dalis pastato, kuris atitinka 1917 m. statybos pagalbinį statinį, nurodytą Vilniaus rajono Riešės apylinkės LDT vykdomojo komiteto 1964 m. -1966 m. ūkinėje knygoje (1 t., b.l. 10-18). Teismas pažymėjo, jog esami rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų tėvas A. B. nuosavybės teisėmis valdė ūkinį pastatą (tvartą), esamų statinių plane pažymėtą 2I1/m, su priestatu, plane pažymėtu 1i1/ž (1 t., b.l. 5-7). Teismas konstatavo, jog šioje dalyje yra pagrindas nustatyti pareiškėjų prašomą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 2 d. 9 p.), tačiau nepakanka įrodymų nustatyti faktui, kad A. B. būtent nuosavybės teise valdė ir ūkinį pastatą, pažymėtą 3I1/t su priestatu, plane pažymėtu 1i1/ž. Teismas nurodė, jog sprendžiant iš pareiškėjų paaiškinimų, liudytojų parodymų, fotonuotraukų (1 t., b.l. 6), toks statinys realiai yra, tačiau nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog A. B. valdė jį nuosavybės teise, nes nėra patikimų duomenų apie tai, kokiu pagrindu pastatas buvo valdomas. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-11-568-619/2009, pareiškėjai to pastato nenurodė, jis neminimas ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-15 sprendime. Teismui esant pagrįstų abejonių dėl pastato valdymo nuosavybės teise, teismas pripažino labiau tikėtinu tokio fakto nebuvus, nei priešingai, nes labiau tikėtina, kad A. B. jį pastatė be jokių leidimų, todėl nuosavybės teisė į pastatą negali būti jam pripažinta (LR CPK 259 str., 263 str., 270 str., 443 str., 444 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Pareiškėjai M. T. ir G. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-08 sprendimo dalį, kuria pareiškimas netenkintas ir priimti naują sprendimą, pripažįstant juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., gim. 1894-01-18, miręs 1965-08-27, nuosavybės teisėmis valdė ūkinį pastatą, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo parengtame esamų statinių plane pažymėtą 3I1/t, su priestatu, plane pažymėtu 1i1/ž, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad liudytojai bylos nagrinėjimo metu paliudijo, jog abu statinius A. B. valdė nuosavybės teise, patvirtino, kad ūkinį pastatą A. B. pastatė iškarto po Antrojo pasaulinio karo, kad juo naudojosi, niekas kitas šiuo pastatu nesinaudojo. Liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys, patvirtinantys pareiškėjų nurodytas aplinkybes. Teismas nenurodė jokių priežasčių, kodėl nebūtų galima tikėti liudytojų parodymais. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad abu statiniai stovi vienas šalia kito. Kadangi teismas nustatė, kad ūkinis pastatas, plane pažymėtas 2I1/m, nuosavybės teisėmis priklausė A. B., tikėtina, kad gretimai stovintis ūkinis pastatas taip pat nuosavybės teisėmis priklausė pareiškėjų tėvui. Niekuo nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškimo reikalavimas dėl ūkinio pastato netenkinamas, nes civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti, nebuvo nurodytas šis pastatas. Apeliantai pažymėjo, jog pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-11-568-619/2009 nurodė, kad po tėvo mirties liko gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Minėtoje byloje nustatyta, kad A. B. nuosavybės teisėmis valdė ne vieną ūkinį pastatą. Liudytojai patvirtino, kad ūkinis pastatas buvo statomas iškarto po Antrojo pasaulinio karo, t.y. apie 1945 m. - 1946 m. kadangi statant ūkinį pastatą, nebuvo reikalaujama jokių statybos leidimų bei nebuvo sąvokos savavališka statyba. A. B., pasistatęs ūkinį pastatą, įgijo jį nuosavybėn ir valdė iki pat mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, nurodydamas, kad teismas pagrįstai pripažino, jog esant pagrįstų abejonių dėl pastato valdymo nuosavybės teise, labiau tikėtinu tokio fakto nebuvus ir labiau tikėtina, kad A. B. jį pastatė be jokių leidimų, todėl nuosavybės teisė į pastatą negali būti jam pripažinta.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, prašydama pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ginčo pastato Ūkinėse knygose įrašų nėra. Jis, kaip palikėjo turtas, neminimas ir 2009-09-15 sprendime. Jeigu asmuo pasistatė gyvenamąjį namą ir kitus pastatus laikydamasis statybos metu galiojusių teisės aktų, tai statyba yra teisėta ir asmuo gali šiuos pastatus ir nuosavybės teisę į juos įregistruoti. Statybos teisėtumo faktas gali būti patvirtintas įvairiais dokumentais, kurių pakankamumo šiam faktui konstatuoti vertinimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikšmingų nagrinėjant bylą teisme. Kadangi pastatas, pažymėtas 1i1/ž, esantis (duomenys neskelbtini), ūkinėse knygose apskritai nebuvo įregistruotas, tai reiškia, jog statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jis nebuvo priimtas eksploatuoti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pažymėjo, jog nepakanka įrodymų nustatyti faktui, kad A. B. būtent nuosavybės teise valdė minėtą pastatą. Nors statinys realiai ir yra, tačiau nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog A. B. valdė jį nuosavybės teise, nes nėra patikimų duomenų apie tai, kokiu pagrindu pastatas buvo valdomas (LR CPK 445 str., 447 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ypatingosios teisenos tvarka spręsdamas vienos pagrindinių teisių – nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis) – klausimus, siekdamas išvengti klaidų ir nepagrįsto turto nusavinimo ar praturtėjimo, teismas turi būti aktyvus ir privalo imtis priemonių, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukti visi suinteresuoti asmenys.

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.). CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas privalo šaukti dalyvauti byloje suinteresuotą asmenį, t. y. tokį, su kurio teisėmis ar pareigomis susijusi byla. Tuo atveju, jei pareiškėjas pareiškime nenurodo suinteresuoto asmens, tai teismas turi vykdyti CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad konkretus asmuo turi suinteresuotumą dėl byloje sprendžiamo klausimo. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės juridinių fakto nustatymo turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms.

Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl to, kad A. B., gim. 1894-01-18, miręs 1965-08-27, nuosavybės teisėmis valdė ūkinį pastatą, esamų statinių plane pažymėtą 2I1/m, su priestatu, plane pažymėtu 1i1/ž, ir ūkinį pastatą, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo parengtame esamų statinių plane pažymėtą 3I1/t, su priestatu, plane pažymėtu 1i1/ž, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnį statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdanti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą. Tai, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, kurioje duomenys užfiksuoti 2011-03-30, nurodyti statybos pradžios 1917 m. ir 1948 m., gali turėti teisinės reikšmės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kaip valstybei senos statybos teisiniuose santykiuose atstovaujančios institucijos, materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl šis asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir teismo turi būti šaukiamas dalyvauti byloje (CPK 443 straipsnio 3 dalis).

Pagal LR Valstybės turto fondo įstatymo 5 str. viena iš pagrindinių VĮ Valstybės turto fondo vykdomų funkcijų yra valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą vykdymas, todėl valstybei jos privatizavimo teisiniuose santykiuose atstovaujančio VĮ Valstybės turto fondo materialiosioms teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, todėl šis asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir teismo turi būti šaukiamas dalyvauti byloje (CPK 443 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktą, kad G. B. ir M. T. tėvas A. B., gim. 1894-01-18, miręs 1965-08-27, nuosavybės teisėmis valdė ūkinį pastatą, VĮ Registrų centras Vilniaus filialo parengtame esamų statinių plane pažymėtą 2I1/m, su priestatu, plane pažymėtu 1i1/ž, esančius (duomenys neskelbtini), turėjo pareigą suinteresuotais asmenimis įtraukti VĮ Valstybės turto fondas, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kaip institucijas, atstovaujančias valstybei, kadangi šie asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir teismo turi būti šaukiami dalyvauti byloje, nes bylos išsprendimas yra susijęs su jų materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktą, kad G. B. ir M. T. tėvas A. B., gim. 1894-01-18, miręs 1965-08-27, nuosavybės teisėmis valdė ūkinį pastatą, VĮ Registrų centras Vilniaus filialo parengtame esamų statinių plane pažymėtą 2I1/m, su priestatu, plane pažymėtu 1i1/ž, esančius (duomenys neskelbtini) mieste, nusprendė dėl nurodytų neįtrauktų į bylos nagrinėjamą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Šis procesinis pažeidimas (LR CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas naujų suinteresuotų asmenų įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti minėtus procesinius pažeidimus (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytinas klausimas dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą nurodytų asmenų suinteresuotais asmenimis, nes šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų materialiosioms teisėms ir pareigoms. Teismas nevertina kitų argumentų ir naujai surinktų rašytinių įrodymų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 47 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Apeliantas G. B. sumokėjo 140 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą pagal 2011-12-20 mokėjimo kvitą (1 t., b.l. 73). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantui grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (LR CPK 80 str., 87 str. 1 d. 7 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti G. B. sumokėtus 140 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą pagal 2011 m. gruodžio 20 d. mokėjimo kvitą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėja Neringa Švedienė