Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-10 · Civilinė byla Nr. 2S-2326-527/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-10
Bylos Nr.
2S-2326-527/2014
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01160-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Atsakovas
D. V.
Ieškovas
S. K.
Civilinė byla Nr. 2S-2326-527/2014;teisminio proceso Nr. 2-53-3-01160-2014-8;procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.2.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1423-831/2014 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui D. V. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (išvadą byloje teikianti institucija – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2014-02-27 iki pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė iki bus išnagrinėtas ieškinys dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei E. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį. Laikinąją apsaugos priemonę prašė taikyti dėl to, kad atsakovas šiuo metu prie dukros išlaikymo neprisideda visiškai.

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas kartu su ieškove bei nepilnamete dukra negyvena, prie dukros materialinio išlaikymo neprisideda visiškai, dukra nesidomi, su ja nebendrauja. Įvertinus E. V. amžių, jos poreikius, atsakovo materialinę padėtį bei ieškovės galimybes teikti materialinį išlaikymą dukrai, ieškovės teigimu, jos nurodyta 500 Lt per mėnesį suma leistų bent minimaliai užtikrinti nepilnametės dukros pragyvenimą bei būtiniausių poreikių patenkinimą. Ieškovė neturi galimybių viena išlaikyti nepilnametę dukrą, kadangi nedirba, jokių pajamų negauna, jokio nekilnojamojo turto ir santaupų neturi. Materialiai išlaikyti nepilnametę dukrą ieškovei padeda jos motina, draugas, su kuriuo ji gyvena jam priklausančiame name. Ieškovės teigimu, dukros išlaikymui reikia ne mažiau kaip 700–800 Lt per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad nepilnametės dukros maistui kas mėnesį skiria apie 250–300 Lt, rūbams, avalynei – 200–250 Lt, švaros ir higienos priemonėms – 60–70 Lt, komunaliniams mokesčiams – 50 Lt. Atsakovas dirba, jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 2 000 Lt per mėnesį, kitų išlaikytinių neturi, todėl prašoma priteisti materialinio išlaikymo suma jam neturėtų būti per didelė.

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu prašė paskirti teismo medicininę DNR ekspertizę giminystės ryšiui tarp E. V. ir atsakovo paneigti, o nustačius, kad atsakovas yra biologinis E. V. tėvas, nepilnametės dukters išlaikymui priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis po 350 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad dėl pačios ieškovės pasisakymų, jog E. V. tėvu gali būti ir kitas asmuo, atsakovui kilo įtarimų dėl E. V. tėvystės, todėl jis šioms aplinkybėms išsiaiškinti prašo skirti medicininę DNR ekspertizę. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atsakovas vis dėlto yra E. V. tėvas, jis sutinka teikti materialinį išlaikymą, tačiau tik po 350 Lt. Atsakovo teigimu, ieškovė ne tik kad neįrodė konkrečių nepilnametės E. V. poreikių, bet net ir nenurodė konkrečios lėšų sumos, kuri reikalinga vaiko išlaikymui. Atsakovo manymu, ieškovė lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo, o ne siekti pasigerinti gyvenimo sąlygas atsakovo sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-08-14 iki įsiteisės sprendimas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteistą laikiną išlaikymą, išimtinai vaiko poreikiams tenkinti, uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei.

Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra E. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, kad šalių dukra yra nepilnametė. Remdamasis CK 3.192 straipsniu, įtvirtinančiu tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir iki įsiteisės sprendimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius, tačiau ieškovė, pareikšdama ieškinį, net nenurodė tikslios lėšų sumos, kuri reikalinga nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Nors ieškovė ieškinyje ir yra nurodžiusi, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 700–800 Lt, tačiau kokios išlaidos sudaro šią sumą, ieškovė nenurodė. Svarbu išsiaiškinti ir tai, kokia dalimi ieškovė bei nepilnametė dukra turi prisidėti prie gyvenamojo ploto išlaikymo, nes tai tiesiogiai susiję su materialinio išlaikymo dydžiu.Kadangi nepilnamečiam vaikui skiriamo materialinio išlaikymo dydis nėra priskiriamas prie aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti, ieškovė turėjo pateikti ne tik išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, sąrašą, bet ir įrodymus, patvirtinančius, jog vaikui iš tiesų yra reikalinga būtent tokia materialinio išlaikymo suma. Ieškovė nepateikė nei išsamaus išlaidų sąrašo, nei įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas.Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti didesniąją materialiniam išlaikymui skiriamų lėšų dalį, tačiau nėra aišku, dėl kokių priežasčių ieškovė negali leisti nepilnametės dukros į darželį, būdama jauno amžiaus ir darbinga, įsidarbinti, ir prie nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo prisidėti analogiško dydžio suma kaip ir atsakovas.Atsakovui kyla pagrįstų abejonių dėl vaiko tėvystės, kadangi pati ieškovė yra leidusi suprasti atsakovui, kad ne jis, o kitas asmuo yra biologinis E. V. tėvas.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ji dukros į darželį negali leisti, nes dukra nėra sulaukusi reikiamo mažiaus, jai dar nėra net 2 metų. Ieškovės teigimu, ji prie dukros išlaikymo prisideda viskuo, kuo tik gali, o pati nedirba tik dėl to, kad neturi kam palikti nepilnametės dukros.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Šioje byloje atsakovas atskiruoju skundu skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, kuria teismas, patenkinęs ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė E. V., gim. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-08-14 iki įsiteisės sprendimas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius; sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Be to, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti tik tuomet, jeigu ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą.

Atskirasis skundas grindžiamas dviem aspektais: apeliantas galimai nėra mergaitės tėvas; priteista išlaikymo suma nepagrįstai didelė.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teisme byloje Nr. 2-1423-831/2014, kurioje taikytos ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės, ekspertizė vaiko tėvystei nustatyti iki šiol net nėra paskirta, pats atsakovas neatvyko į pirmąjį 2014-10-03 parengiamąjį teismo posėdį. Kadangi atsakovas iki šiol yra įrašytas dukters E. tėvu, tėvystė nėra nuginčyta ir byloje net nėra paskirta ekspertizė, pats atsakovas priešieškinyje remiasi tik prielaidomis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto argumentas, kad jis galimai nėra mergaitės tėvas, vertintinas kaip tikėtinai nepagrįstas ir nesudarantis pagrindo netenkinti laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Tačiau teismas pritaria apelianto argumentams, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo preliminariai įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius. Kadangi nepilnamečiam vaikui skiriamo materialinio išlaikymo dydis nėra priskiriamas prie aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti, ieškovė turėjo pateikti ne tik išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, sąrašą-suvestinę, bet ir įrodymus, patvirtinančius, jog vaikui iš tiesų yra reikalinga būtent tokia materialinio išlaikymo suma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pati ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių išlaikymo dydį patvirtinančių įrodymų, netgi nepateikė tikslios vaikų poreikių suvestinės, iš kurios matytųsi, kokiems vaiko poreikiams išleidžiama ieškovės nurodyta 700–800 Lt suma, kaip reikalinga dukros išlaikymui per mėnesį, sprendžia, jog, kaip tikėtinai pagrįsta laikino išlaikymo suma, kuri galėjo būti priteista iš atsakovo, šiuo atveju yra 350 Lt suma, kurią atsakovas sutiko mokėti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartį pakeičia, priteistą laikino išlaikymo sumą sumažindama iki 350 Lt per mėnesį.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį pakeisti ir priteisto laikino išlaikymo sumą sumažinti iki 350 Lt per mėnesį.

Teisėja Jolita Cirulienė