Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2021-09-29 · Civilinė byla Nr. e2-611-613/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-29
Bylos Nr.
e2-611-613/2021
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00062-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Antanas Jonikaitis
Kategorijos
  • 2.6.11.4.13.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
  • 3.6.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-611-613/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00062-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.13.2.4.4; 3.2.4.11; 3.6.3.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,sekretoriaujant Joanai Runelienei,dalyvaujant ieškovo atstovui Ž. G.,atsakovo atstovui advokatui Antanui Jonikaičiui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo už perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus viešajame pirkime Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė atsakovui (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl žalos atlyginimo už perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus viešajame pirkime Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Ieškovas, Tiekėjas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 str., 1.138 str. bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 107 str. nuostatomis, nepraleisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 8 d. nustatyto termino, pateikė šį ieškinį dėl žalos priteisimo iš perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsakovas, Perkančioji organizacija).

2.Nurodo, kad ieškovė dalyvavo atsakovo vykdytame viešajame pirkime „(duomenys neskelbtini) ir mokslo paskirties pastato - muzikos mokyklos, (duomenys neskelbtini), remonto darbų neskelbiamas pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirkimas viešai skelbiamas nebuvo. Ieškovė kvietimą pateikti pasiūlymą gavo 2020-11-09 per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – CVP IS) (priedas Nr. 1). Ieškovė iki kvietime pateikti pasiūlymą per CVP IS nurodytos pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (t. y. 2020-11-12) pateikė pasiūlymą (priedas Nr. 2). Pasiūlymo pateikimui buvo skirtos 3 darbo dienos. Perkančioji organizacija (Atsakovas) CVP IS priemonėmis 2020-11-20 informavo Tiekėją (ieškovę) apie pasiūlymo atmetimą (priedas Nr. 3).

3.Pranešime nurodoma: „Informuojame, kad įvertinus pateiktą pasiūlymą nustatyta, jog su pasiūlymu nepateiktos katilų gamintojo techninės specifikacijos, kaip nurodyta pirkimo sąlygų 5.12 punkte („Konfidencialia negalima laikyti informacijos nurodytos VPĮ 20 str. 2 d. ir tiekėjo su pasiūlymu privalomos pateikti katilų gamintojo techninės specifikacijos“), todėl pasiūlymas atmetamas vadovaujantis pirkimo sąlygų 9.1.4 punktu“. Perkančioji organizacija (atsakovas) CVP IS priemonėmis 2020-11-20 informavo Tiekėją (ieškovę) apie laimėjusį pasiūlymą ir pasiūlymų eilę, sudarytą iš vieno pasiūlymo (priedas Nr. 4): „UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 100 ekonominio naudingumo balų (155 428,80 EUR su PVM)“.

4.Tiekėjas (ieškovė) CVP IS priemonėmis 2020-11-27 pateikė Perkančiajai organizacijai (atsakovui) pretenziją (priedas Nr. 5). Perkančioji organizacija (atsakovas) CVP IS priemonėmis 2020-11-30 informavo Tiekėją (ieškovę) apie pretenzijos nenagrinėjimą (priedas Nr. 6), nurodė, kad Viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta 2020-11-20, todėl pateikta pretenzija nenagrinėjama.

5.Ieškovės nuomone, perkančioji organizacija (atsakovas) pažeidė tiekėjo (ieškovės) teisėtus interesus, kadangi atmetė pasiūlymą nesivadovaudama Pirkimo sąlygomis.

6.Pasiūlymo atmetimo priežastimi Perkančioji organizacija (atsakovas) nurodo aplinkybę, kad su pasiūlymu nepateiktos katilų gamintojo techninės specifikacijos. Perkančioji organizacija (atsakovas) atmetimo pranešime pamini, kad, reikalavimas su pasiūlymu pateikti katilų gamintojo technines specifikacijas yra pirkimo sąlygų 5.12 punkte. Šis teiginys akivaizdžiai nepagrįstas.

7. Pirkimo sąlygų 5.12 punkte išaiškinama, ne ką pateikti su pasiūlymu, o kokios informacijos negalima laikyti konfidencialia: „5.12. Tiekėjai pasiūlyme turi nurodyti, kokia pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet ja neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos nurodytos VPĮ 20 str. 2 d. ir tiekėjo su pasiūlymu privalomos pateikti katilų gamintojo techninės specifikacijos. Tiekėjas neturi teisės nurodyti, kad visa pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Tiekėjas turi aiškiai nurodyti, kokie su pasiūlymu pateikti dokumentai laikytini konfidencialiais. Perkančioji organizacija ir kiti asmenys negali atskleisti tiekėjo pateiktos informacijos, kurią tiekėjas nurodė kaip konfidencialią. Jei tiekėjas nenurodo konfidencialios informacijos, laikoma, kad tokios tiekėjo pasiūlyme nėra“.

8.Pirkimo sąlygose nėra nė vieno punkto, paaiškinančio, kas konkrečiai turi būti pateikiama su pasiūlymu. Prie pirkimo sąlygų buvo pridėta pasiūlymo pateikimo forma, kurią Tiekėjas (ieškovė) užpildė teikdamas pasiūlymą, todėl laikytina, kad Tiekėjas (ieškovė) tinkamai išpildė pasiūlymo pateikimo reikalavimus.

9. Jei Pirkimo sąlygose galima įžvelgti neaiškumą, jis turi būti vertinamas tiekėjo naudai: Tiekėjo (ieškovės) pasiūlymas yra ekonomiškai naudingesnis už laimėtoju pripažinto tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą. Tiekėjo (ieškovės) pasiūlymo kaina 139 999,99 Eur su PVM, darbų atlikimo termino sutaupymas 3 kalendorinės dienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo kaina 155 428,80 Eur su PVM, darbų atlikimo termino sutaupymas nepaskelbtas, tačiau Pirkimo sąlygų priede pasiūlymo pateikimo formoje nurodyta, kad darbų atlikimo termino sutaupymas negali būti didesnis kaip 10 kalendorinių dienų, todėl pasiūlymų palyginimui laiko, kad pasiūlytas 10 kalendorinių dienų sutaupymo terminas. Ieškovui (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (t. y. nereikia įrodyti perkančiosios organizacijos kaltės).

Motyvuojamoji dalis

10. VPĮ 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tiekėjas gali reikalauti arba tiesioginės žalos, arba netiesioginės žalos atlyginimo. Šiuo atveju Tiekėjas (ieškovė) reikalauja netiesioginių nuostolių atlyginimo. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu perkančiosios organizacijos atlikto pažeidimo nebūtų, ir pajamos, suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos įvykdžius viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. Kitaip tariant, negautos tiekėjo pajamos yra negautas tiekėjo grynasis pelnas, iš tiekėjo pasiūlyme nurodytos kainos (pajamų) atimant visus tiekėjo patirtinus viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo kaštus, įskaitant visus privalomus mokėti mokesčius.

11.Anksčiau minėtame VPĮ 107 straipsnio komentare paaiškinama, kad tiekėjui pakanka įrodyti, kad jis būtų buvęs pirkimo laimėtojas ir tai prilygsta nuneigiamai perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės prezumpcijai. Perkančiosios organizacijos deliktinės civilinės atsakomybės taikymui reikšmės neturi nustatyto VPĮ nuostatų pažeidimo sunkumas ar perkančiosios organizacijos kaltės forma. Perkančioji organizacija už nuostatų pažeidimus atsako be kaltės, nepriklausomai nuo to, kokias konkrečiai VPĮ nuostatas ji pažeidė

12.Atsakovas pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka. Atsakovas CVP IS priemonėmis paskelbė mažos vertės viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Religinės paskirties pastatų - (duomenys neskelbtini) ir mokslo paskirties pastato - muzikos mokyklos, (duomenys neskelbtini), remonto darbų pirkimas“ (toliau – pirkimas Nr. 1). Pirkime Nr. 1 taip pat dalyvavo ieškovė. Įvertinus visus pasiūlymus pirkime Nr. 1, visi pasiūlymai buvo atmesti (iš jų ir ieškovės pasiūlymas) (pridedamas pasiūlymo atmetimo raštas išsiųstas pirkime Nr. 1). Ieškovė pirkime Nr. 1 jokios pretenzijos dėl pasiūlymo atmetimo nepareiškė.

13. Atmetus visus pasiūlymus pirkime Nr. 1, buvo priimtas sprendimas vykdyti neskelbiamą apklausą Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97, 21.2.2. p. Šio pirkimo CVP IS numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – pirkimas Nr. 2). Pirkime Nr. 2 buvo pakviesta dalyvauti ir ieškovė. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pirkimo Nr. 1 metu, tiek pirkimo Nr. 2 metu ieškovės pasiūlymas buvo atmestas tuo pačiu pagrindu – dėl katilų gamintojo techninių specifikacijų nepateikimo. Taigi reikalavimas pateikti katilų gamintojo technines specifikacijas dalyvaujant pirkime Nr. 2 ieškovei buvo gerai žinomas, tačiau vis tiek nepateikė katilų gamintojo techninių specifikacijų pirkime Nr. 2 ir dėl to pasiūlymas buvo atmestas.

14. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 45 str. 3 d. nurodoma, jog tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. <...>“. VPĮ 102 str. 1 d. 1 p. nurodoma: „Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus): 1) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos“.

15. VPĮ 107 str. 3 d. nustato, kad teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta ir buvo laikomasi šio įstatymo 50 straipsnio 5 dalies, 55 straipsnio 8 dalies, 58 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 1 ir 8 dalių, 102 straipsnio, 103 straipsnio 2 dalies, 104 straipsnio 2 dalies, 105 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 106 straipsnio nuostatų.

16. Tiekėjui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas iš perkančiosios organizacijos reikalauti atlyginti patirtą žalą (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jei šis reikalavimas bus grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo bus pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio jis nebuvo pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju, yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ???-7-?59-469/2018). Kasacinio teismo išaiškinimai ir jų taikymas viešųjų pirkimų praktikoje suponuoja poreikį tiekėjams išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais, juolab kad gali skirtis ne tik skirtingų pirkimo vykdytojų vykdomų pirkimų, bet, kaip susiklostė šiuo atveju, ir to paties pirkėjo pakartotinai atliekamo pirkimo sąlygų turinys. Dokumentų pateikimo kartu su pasiūlymais pareiga tiekėjams buvo nustatyta Konkurso sąlygose, šis reikalavimas privalomas tiek Konkurso dalyviams, tiek pirkimo vykdytojui, o jo turinys nesikeičia nei dėl Konkurso sąlygų sisteminio aiškinimo, nei dėl reikalavimų įtvirtinimo vietos ir būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211- 969/2019).

Žemesnės instancijos teismas

17. Atsakovo argumentai dėl prejudicinio sprendimo nebuvimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, Lietuvoje yra įtvirtinta dviejų pakopų procedūra, siekiant VPĮ 107 straipsnyje nustatyta tvarka reikalauti iš perkančiosios organizacijos tiekėjo patirtos žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. (toliau – LAT) nutartimi pakeitė anksčiau suformuotą praktiką dėl tiekėjų patirtos žalos, susijusios su neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmais, atlyginimo. LAT praktikos keitimas yra susijęs su Direktyvoje 89/665/EEB nustatyta galimybe valstybėms narėms nustatyti dvipakopę procedūrą. Taigi Lietuvoje dvipakopė žalos atlyginimo sistema išplaukia ne iš teisinio reguliavimo, o jį aiškinančios teismų praktikos. Kasacinis teismas nustatė, kad reikalauti nuostolių atlyginimo iš perkančiųjų organizacijų tiekėjai gali tik tada, kai jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo konstatuoti perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai, kuriais pažeistos tiekėjo teisės, ir labiausiai tikėtina, kad jis būtų laimėjęs viešą pirkimą bei sudaręs viešo pirkimo sutartį (prejudicinė byla) (atsiliepimo 2.2.1 punktas). Tai reiškia, kad, siekiant reikalauti žalos atlyginimo iš perkančiųjų organizacijų, būtina inicijuoti du savarankiškus teisminius procesus (bylą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ginčijimo ir bylą dėl žalos atlyginimo), einančius vienas po kito, o ne iš karto. Dėl pirmiau nurodytos LAT suformuotos dvipakopės žalos atlyginimo procedūros CPK 4231 straipsnio 2 dalies nuostatos iš dalies tapo neįgyvendinamos, kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo nuo šiol įprastai negali būti pareikštas kartu su reikalavimais, atsirandančiais iš viešųjų pirkimų teisinių santykių.

18. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, ieškovė VPĮ 102 str. 1 d. 1 p. nustatytais terminais neginčijo atsakovo sprendimo palikti pretenziją nenagrinėtą, nesikreipė į teismą su prašymu sustabdyti viešojo pirkimo sutarties vykdymą, o atsakovo sprendimą atmesti pasiūlymą ginčija praėjus daugiau nei 3 mėnesiams. Atsižvelgiant į LAT suformuotą praktiką, ieškovės ieškinys atmestinas vien dėl tos priežasties, kad ieškovė nėra suinteresuota bylos baigtimi, t. y. nėra priimtas prejudicinis sprendimas dėl atsakovo sprendimų teisėtumo. Dėl senaties termino ginčyti atsakovo sprendinius. VPĮ nustatytas 5 darbo dienų terminas ginčyti (atsiliepimo 2.1.2 punktas) perkančiųjų organizacijų veiksmus. Šiuo atveju ieškovei pirkime Nr. 2 į pretenziją buvo atsakyta 2020 m. lapkričio 30 d., taigi ieškovė ieškinį teismui dėl pasiūlymo atmetimo privalėjo pateikti ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 7 d. Ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl ieškinio, kuriuo ginčytų atsakovo priimtą sprendimą atmesti pasiūlymą, nepateikė per VPĮ nustatytą terminą (atsiliepimo 2.1.2 punktas).

19. Atsižvelgiant į ieškinio pateikimo datą (2021 m. kovo 5 d.) prejudicinis sprendimas dėl atsakovo veiksmų teisėtumo netgi nebegali būti priimtas, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

20. Dėl pirkimo sąlygų aiškumo. Pirkimo Nr. 2 sąlygų 5.12 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad tiekėjas su pasiūlymu privalo pateikti katilų gamintojo technines specifikacijas. Ši pirkimo sąlyga ieškovui buvo puikiai žinoma, nes ieškovo pasiūlymas jau buvo atmestas dėl to paties dokumento nepateikimo pirkime Nr. 1. Teigti, kad ieškovui nebuvo žinoma ar suprantama, kad jis su pasiūlymu turi pateikti katilų gamintojo technines specifikacijas, būtų absurdiška. Pažymėtina, kad ieškovas buvo atsakingas už susipažinimą su pirkimo sąlygomis ir jų išnagrinėjimą, todėl negali teigti, kad nėra visiškai atsakingas už prašomų pateikti dokumentų nepateikimą (atsiliepimo 2.2.2 punktas).

21. Dėl patirtų nuostolių dydžio. Ieškovė neva patirtiems nuostoliams įrodyti pateikė nepasirašytą, neaišku kieno, kaip ir kada sudarytą dokumentą, pavadintą lokaline sąmata. Toks dokumentas negali būti pripažįstamas patirtų nuostolių dydžio įrodymu, nes nėra aiški nei dokumentą sudariusio asmens kvalifikacija, nei kada dokumentas sudarytas, nei kokią programinę įrangą naudojant. Taip pat pažymėtina, kad dokumentas sudarytas remiantis 2020 m. balandžio mėnesio kainomis, nors pirkimas Nr. 2 vyko lapkričio mėnesį, todėl nurodyti darbų įkainiai gali būti neatitinkantys rinkos. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio, todėl reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius atmestinas.

22. Ieškovė pateikė dubliką, nurodė, kad atsakovas 2020-11-09 atmetė ieškovės pasiūlymą pirkime Nr. r tą pačią dieną pakvietė ieškovę dalyvauti pirkime Nr. 2. Ieškovė susipažinusi su pasiūlymo atmetimo priežastimi ketino skųsti atsakovo sprendimą, tačiau gavusi kvietimą dalyvauti pakartotiniame pirkime, nusprendė atsakovo veiksmų neskųsti. Pasiūlymo atmetimo priežastis buvo akivaizdžiai teisiškai nepagrįsta, todėl ieškovei nebuvo jokio pagrindo atsižvelgti į šias aplinkybes kitame atsakovo vykdomame pirkime Nr. 2. Atsakovas neteisus teigdamas, kad siekiant reikalauti žalos atlyginimo iš perkančiųjų organizacijų, būtina inicijuoti du savarankiškus teisminius procesus (bylą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ginčijimo ir bylą dėl žalos atlyginimo). Kaip jau buvo minėta ieškinyje, VPĮ komentare 107 str. nurodyta, kad dvipakopės žalos atlyginimo procedūros netaikomos tais atvejais, kai byloje dėl žalos atlyginimo tiekėjas įrodo, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš anksto nuginčyti neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo. Akivaizdu, kad ieškovė negalėjo nuginčyti atsakovo sprendimo, kadangi atsakovas priėmęs sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, tą pačią dieną sudarė pirkimo sutartį. Pagal VPĮ 103 str. 1 d., perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

23. Atsakovui sudarius viešojo pirkimo sutartį ieškovei kelti bylą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra neracionalu, kadangi buvo vykdytas mažos vertės pirkimas. Tokiu atveju, ieškovei laimėjus bylą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir teismui įpareigojus atsakovą nutraukti pirkimo sutartį ar pritaikius alternatyvias sankcijas, tikėtina, kad ieškovė nebūtų kviečiama teikti pasiūlymo, kadangi pirkimas buvo vykdomas neskelbiamos apklausos būdu, vadovaujantis Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97, 21.2.2 punktu. Ieškovė prie dubliko prideda lokalinę sąmatą, pasirašytą ieškovės darbuotojos G. Š., kuri atestuota rengti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo projekto dalį.

24. Paaiškina, kad dokumentas sudarytas naudojant licencijuotą programinę įrangą „(duomenys neskelbtini)“, kurią platina ir prižiūri UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prideda sutarties kopiją. Siekdami pasitikrinti, kiek pasikeitė skaičiuojamosios kainos pagal paskutinę galiojančią iki pirkimo pradžios kainų redakciją, papildomai parengė lokalinę sąmatą 2020 m. spalio mėn. kainomis kopiją, kadangi kainos būna atnaujinamos tik 2 kartus per metus. Pirkimo pradžia 2020 m. lapkričio 9 d., todėl 2020 m. spalio mėn. skaičiuojamosios kainos laikytinomis aktualiausiomis patirto nuostolio apskaičiavimui. Ieškovei programinėje įrangoje „(duomenys neskelbtini)“ skaičiuojamosios kainos buvo atnaujintos 2021-01-28, todėl teikiant pasiūlymą pirkimui ieškovė savo išlaidas skaičiavosi 2020 m. balandžio mėn. kainomis. Perskaičiavus išlaidas pagal aktualesnes skaičiuojamąsias kainas ir peržiūrėję komercinius pasiūlymus, už kiek būtų nupirkę reikiamus įrenginius, gavo, kad pelnas būtų dar didesnis nei prašoma priteisti suma ( lentelę Sąmatų palyginimas). Prašo priteisti 4 249,16 Eur, o pelnas, kurį suskaičiuoja pagal pasitikslintą sąmatą, – 4 548,36 Eur. Remdamiesi anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, prašo tenkinti ieškinio reikalavimus visa apimtimi.

25.Atsakovas pateikė tripliką. Dėl ieškovės argumentų. Dubliko 5 punkte ieškovė nurodo, kad nesutiko su pasiūlymo atmetimu viešajame pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) „Religinės paskirties pastatų - (duomenys neskelbtini) ir mokslo paskirties pastato - muzikos mokyklos, (duomenys neskelbtini)“ ( pirkimas Nr. 1), tačiau pasiūlymo atmetimo neskundė, nes buvo pakviesta dalyvauti neskelbiamoje apklausoje. Taigi ieškovė patvirtina, kad jai buvo žinomi atsakovo reikalavimai pasiūlymo parengimui, tačiau dėl pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų pasiūlymo turiniui ieškovė pretenzijų nepateikė bei nepaaiškino, dėl kokių objektyvių pagrįstų priežasčių to nepadarė.

26. Nėra suprantama, kodėl ieškovė teigia, kad pirkimo sutarties sudarymas užkirto kelią jai kreiptis į teismą dėl pasiūlymo atmetimo, tačiau teisės aktuose nėra nustatyta, jog tiekėjas negali kreiptis į teismą, jeigu sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Priešingai, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 105 str. nustatytais pagrindais. Pažymėtina, kad ieškovės nurodyta priežastis, kodėl ji nesikreipė į teismą dėl pasiūlymo atmetimo, niekur neišnyko, t. y. aplinkybė, kad viešojo pirkimo sutartis sudaryta, vis dar egzistuoja. Ieškovė nepateikia jokių objektyvių priežasčių, kodėl ji savo pažeistų teisių negynė iš karto, kai manė, kad jos teisės buvo pažeistos, ir kokios aplinkybės pasikeitė nuo to laiko iki ieškinio pateikimo. Tikėtina, kad ieškovė netgi nesiekė viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o tikisi užsidirbti neatlikdama jokių darbų.

Žemesnės instancijos teismas

27. Ieškovė teigia (dubliko 7 punktas), kad neva nebūtų buvusi pakviesta dalyvauti neskelbiamame pirkime. Kaip jau nurodyta atsiliepime į ieškinį, neskelbiamas pirkimas buvo vykdomas tik tuo pagrindu, kad neįvyko skelbiamas pirkimas Nr. 1. Teismui pripažinus sutartį negaliojančia atsakovas būtų turėjęs vykdyti skelbiamą pirkimą, nes neskelbiamo pirkimo vykdymui nebebūtų teisinio pagrindo, todėl ieškovės spekuliacijos apie galimą jos nepakvietimą į neskelbiamą pirkimą yra absoliučiai neatitinkančios tikrovės.

28. Ieškovė pateikė savo darbuotojos pasirašytą lokalinę sąmatą, parengtą programine įranga, sukurta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo vertinimu, tokie patirtų nuostolių atlyginimui pagrįsti skirti dokumentai yra netinkami dėl šių priežasčių.

29. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. 20 d. nustatyta, kad eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Ieškovės darbuotoja G. Š. nėra atestuota atlikti statybos skaičiuojamosios kainos dalį statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, todėl jos parengtais skaičiavimais negalima remtis atliekant potencialių nuostolių vertinimą. Pažymėtina, kad statiniai, kuriuose turėjo būti atlikti darbai, yra kultūros paveldo apsaugos teritorijoje:

30. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta sąmatų rengimo programa nėra atestuota, patvirtinta oficialių institucijų, todėl jos duomenimis remtis būtų ydinga. Pažymėtina, kad VĮ Statybos produktų sertifikavimo centras (toliau – SPSC) registruoja ir skelbia juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtas rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo. SPSC patikrina prieš skelbiant rekomendacijas patikrina jų atitiktį STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ ir kitiems teisės aktams, todėl tokios rekomendacijos yra patikimos ir patvirtintos nepriklausomos trečiosios šalies. Šiuo atveju Ieškovas siūlo remtis neatestuota, nepatikrinta programine įranga, kuri neaišku kaip apskaičiuoja planuojamą darbų kainą.

Atsižvelgdami į tai, mano, kad Ieškovo argumentai dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo ir nuostolių dydžio įrodymo yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl Ieškinys atmestinas.

31. Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo. Pažymi, kad tiekėjas, besikreipiantis dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti, jog jis neteko galimybės sudaryti sutartį (VPĮ 106 str. 3 d.). Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, ieškovė neįrodė, kad neteko galimybės sudaryti pirkimo sutartį. Pirkimo sąlygų 4 priedo lentelės 1 eilutėje nustatyta (ieškinio 8 priedas): „ Vidutinė metinė statybos darbų apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) ne mažesnė kaip 60 000,00 EUR be PVM. Pateikiama: Pateikiama:1.laisvos formos įvykdytų sutarčių sąrašas, kuriame nurodomas darbų užsakovas, darbų pradžios ir pabaigos datos mėnesių tikslumu, darbų objektas, užsakovo kontaktinis asmuo, atliktų tvarkomųjų statybos darbų vertė;2.užsakovų patvirtinimai, kad darbai buvo atlikti pagal sutarties sąlygas.“

32.Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 37 d. nustatyta, kad „37. Tvarkomieji statybos darbai - statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.“

33. Ieškovė ieškinio 8 priede nurodė atliktus darbus, kurie neva atitinka Pirkimo sąlygų 4 priedo lentelės 1 eilutės kvalifikacijos reikalavimą, tačiau atkreipia dėmesį, kad nė vienas nurodytas statybos objektas nepateko į kultūros paveldo objektą, jo teritoriją ar apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, todėl negali būti laikomi tvarkomaisiais statybos darbais, kaip tai nurodyta kvalifikacijos reikalavime.

34. Pažymi, kad vandentiekio trasa ieškovės nurodytame projekte tęsėsi iki (duomenys neskelbtini) iki pasiekė kultūros paveldo apsaugos zoną prie (duomenys neskelbtini) namų. Prideda ištrauką iš techninio darbo projekto:

35. Taigi, atsižvelgiant į paties ieškovės pateiktą informaciją, ieškovė neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų, todėl negalėjo būti pripažinta pirkimo laimėtoja bei sudaryti sutarties. Dėl šios priežasties laikytina, kad ieškovė neįrodė savo suinteresuotumo šia civiline byla, todėl ieškovės ieškinys atmestinas. Prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą; priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas konstatuoja:

36. Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Atsakovas CVP IS priemonėmis paskelbė mažos vertės viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Religinės paskirties pastatų - (duomenys neskelbtini) ir mokslo paskirties pastato - muzikos mokyklos, (duomenys neskelbtini), remonto darbų pirkimas“ (pirkimas Nr. 1). Pirkime Nr. 1 taip pat dalyvavo ieškovė. Įvertinus visus pasiūlymus pirkime Nr. 1, visi pasiūlymai buvo atmesti, iš jų ir ieškovės pasiūlymas. Ieškovė pirkime Nr. 1 pretenzijos dėl pasiūlymo atmetimo nepareiškė.

37. Atmetus visus pasiūlymus pirkime Nr. 1, atsakovas priėmė sprendimą vykdyti neskelbiamą apklausą Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97, 21.2.2. p. Šio pirkimo CVP IS numeris (duomenys neskelbtini) (pirkimas Nr. 2). Pirkime Nr. 2 buvo pakviesta dalyvauti ir ieškovė. Tiek pirkimo Nr. 1 metu, tiek pirkimo Nr. 2 metu ieškovės pasiūlymas buvo atmestas tuo pačiu pagrindu – dėl katilų gamintojo techninių specifikacijų nepateikimo.

37. Atsakovas teigia, kad reikalavimas pateikti katilų gamintojo technines specifikacijas dalyvaujant pirkime Nr. 2 ieškovei buvo gerai žinomas, tačiau vis tiek nepateikė katilų gamintojo techninių specifikacijų pirkime Nr. 2 ir dėl to pasiūlymas buvo atmestas.

38. Dėl ieškovo motyvo, kad VPĮ komentare sakoma, jog dvipakopės žalos atlyginimo procedūros netaikomos tais atvejais, kai tiekėjas įrodo, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš anksto nuginčyti neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo.

39. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

40. Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (įskaitant Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šios pozicijos nuosekliai laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, aktualų aiškinant ir taikant atitinkamas VPĮ normas (žr. plačiau minėtą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, kuri buvo iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyva 2007/66 (toliau – Direktyva 89/665), 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės gali nustatyti, jog jei reikalaujama atlyginti nuostolius remiantis tuo, kad sprendimas buvo priimtas neteisėtai, tai tokį ginčijamą sprendimą pirmiausia turi panaikinti reikiamus įgaliojimus turinti institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartis Nr. e3K-7-359-469-2018).

42. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartis Nr.e3K-7-359-469-2018) išdėstytais argumentais, atsižvelgdama į iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką šioje srityje ir į dėl to kylantį poreikį ją tikslinti, nacionalinį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir jo tikslus, pristatytus šios nutarties 43 punkte, Direktyvos 89/665 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tiekėjų teisės gynybos priemonių derinimą bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokias teisės aiškinimo taisykles: 1) tiekėjui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas iš perkančiosios organizacijos reikalauti atlyginti patirtą žalą (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jei šis reikalavimas bus grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo bus pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio jis nebuvo pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju, yra neteisėtas; 2) vis dėlto tiekėjo teisė tame pačiame procese prisiteisti negautas pajamas iš perkančiosios organizacijos dėl šios neteisėtų veiksmų turi būti pripažįstama, jei civilinės atsakomybės byloje tiekėjas įrodo, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš anksto nuginčyti neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo.

43.Kasacinis teismas pažymėjo, kad šios nutarties 54.1 punkte pristatytas tiekėjų teisių gynybos priemonių naudojimas suponuoja ir tai, kad ginčo šalys perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės procese negali remtis naujomis aplinkybėmis, a fortiori (ypač) dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais objektu.

44. Kasacinis teismas jau yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija turi teisę paneigti priežastinio ryšio egzistavimą (kai dėl jos veiksmų neteisėtumo nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, turinčio prejudicinę galią šalių ginčui), ji, atsižvelgdama į perkančiųjų organizacijų galimybės persvarstyti pirkimo metu priimtus sprendimus išimtinį pobūdį, byloje dėl žalos atlyginimo, be kita ko, privalo įtikinamai ir patikimai įrodyti, jog ieškovo pasiūlymas buvo nepagrįstai įvertintas kaip tinkamas (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013).

45. Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Europos Sąjungos teisei, kiek tai susiję su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, neprieštarauja toks nacionalinis reguliavimas, pagal kurį procese dėl perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės ieškovui neleidžiama kelti naujų pagrindų, kurie nebuvo pateikti peržiūros institucijai sprendžiant dėl atsakovo sprendimų teisėtumo (žr. pirmiau nurodyto Teisingumo Teismo sprendimo byloje Hochtief, C-300/17, 58 punktą).

46. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, ieškovė VPĮ 102 str. 1 d. 1 p. nustatytais terminais neginčijo atsakovo sprendimo palikti pretenziją nenagrinėtą, nesikreipė į teismą su prašymu sustabdyti viešojo pirkimo sutarties vykdymą, o atsakovo sprendimą atmesti pasiūlymą ginčija praėjus daugiau nei 3 mėnesiams.

47. Ieškovė nurodė, kad ieškovė negalėjo nuginčyti atsakovo sprendimo, kadangi atsakovas, priėmęs sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, tą pačią dieną sudarė pirkimo sutartį. Pagal VPĮ 103 str. 1 d., perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovui sudarius viešojo pirkimo sutartį, ieškovei kelti bylą teisme dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra neracionalu, kadangi buvo vykdytas mažos vertės pirkimas. Tokiu atveju, ieškovei laimėjus bylą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir teismui įpareigojus atsakovą nutraukti pirkimo sutartį ar pritaikius alternatyvias sankcijas, tikėtina, kad ieškovė nebūtų kviečiamas teikti pasiūlymo, kadangi pirkimas buvo vykdomas neskelbiamos apklausos būdu, vadovaujantis Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97, 21.2.2 punktu.

48. Atsakovas CVP IS priemonėmis paskelbė mažos vertės viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Religinės paskirties pastatų - (duomenys neskelbtini) ir mokslo paskirties pastato - muzikos mokyklos, (duomenys neskelbtini), remonto darbų pirkimas“. Pirkime Nr. 1 taip pat dalyvavo ieškovė. Įvertinus visus pasiūlymus pirkime Nr. 1, visi pasiūlymai buvo atmesti, iš jų ir ieškovės pasiūlymas. Ieškovė pirkime Nr. 1 pretenzijos dėl pasiūlymo atmetimo nepareiškė. Atmetus visus pasiūlymus pirkime Nr. 1, buvo priimtas sprendimas vykdyti neskelbiamą apklausą Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97, 21.2.2. p. Šio pirkimo CVP IS numeris (duomenys neskelbtini). Pirkime Nr. 2 buvo pakviestas dalyvauti ir ieškovė. Tiek pirkimo Nr. 1 metu, tiek pirkimo Nr. 2 metu ieškovės pasiūlymas buvo atmestas tuo pačiu pagrindu – dėl katilų gamintojo techninių specifikacijų nepateikimo.

49.Šie faktiniai duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovei buvo žinoma, kad pasiūlymas pirkime Nr. 1 buvo atmestas tuo pagrindu, jog ieškovė nepateikė katilų gamintojo techninės specifikacijos. Taigi reikalavimas pateikti katilų gamintojo technines specifikacijas dalyvaujant pirkime Nr. 2 ieškovei turėjo būti suprantamas. Ieškovė neginčijo pirkimo Nr. 1 atmetimo pagrindo. Dalyvaudama pirkime Nr. 2 ieškovė vis tiek nepateikė katilų gamintojo techninių specifikacijų.

50. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 45 str. 3 d. nustatyta, kad tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina.

51. VPĮ 102 str. 1 d. 1 p. numato, jog tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus): 1) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos.

52. VPĮ 107 str. 3 d. nustatyta, kad teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta ir buvo laikomasi šio įstatymo 50 straipsnio 5 dalies, 55 straipsnio 8 dalies, 58 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 1 ir 8 dalių, 102 straipsnio, 103 straipsnio 2 dalies, 104 straipsnio 2 dalies, 105 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 106 straipsnio nuostatų. Tiekėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, gali reikalauti atlyginti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl to, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų. Kai tiekėjas reikalauja atlyginti žalą, kuri apima ir tiesioginius, ir netiesioginius nuostolius, teismas tenkina didesnės vertės reikalavimą.

53. Vertindamas teismų praktiką dėl žalos atlyginimo, teismas pirmiausia turi nustatyti, ar yra neteisėti veiksmai, ginčo byloje nėra nuginčytas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo, teismas šiuo turi įvertinti, ar dėl objektyvių priežasčių ieškovė neginčijo perkančiosios organizacijos sprendimo, atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė, kad buvo objektyvios priežastys, dėl ko nebuvo nuginčytas ieškovės pasiūlymo atmetimas.

54. Nelaikytina objektyvia priežastimi nesikreipti į teismą ieškovės nuomonė, kad pirkimo sutarties sudarymas užkirto kelią kreiptis į teismą dėl pasiūlymo atmetimo. Teisės aktuose nėra nustatyta, jog tiekėjas negali kreiptis į teismą, jeigu sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 105 str. nustatytais pagrindais. Ieškovės nurodyta priežastis, kodėl ji nesikreipė į teismą dėl pasiūlymo atmetimo, kadangi yra sudaryta viešojo pirkimo sutartis, egzistuoja ir bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė nepateikė objektyvių priežasčių, kodėl ji savo pažeistų teisių negynė iš karto, kai manė, kad jos teisės buvo pažeistos, ir kokios aplinkybės pasikeitė nuo to laiko iki ieškinio pateikimo. Ieškovė teigia, kad nebūtų buvusi pakviesta dalyvauti neskelbiamame pirkime. Teismui pripažinus sutartį negaliojančia atsakovas būtų turėjęs vykdyti skelbiamą pirkimą, nes neskelbiamo pirkimo vykdymui nebebūtų teisinio pagrindo.

55. Ieškovės manymas, kad buvo neracionalu kreiptis į teismą, nėra objektyvi priežastis. Atsižvelgiant į LAT suformuotą praktiką, ieškovės ieškinys atmestinas tuo pagrindu, kad nėra priimtas prejudicinis sprendimas dėl atsakovo sprendimų teisėtumo, atsižvelgiant į ieškinio pateikimo datą (2021 m. kovo 5 d.) prejudicinis sprendimas dėl atsakovo veiksmų teisėtumo nebegali būti priimtas. Dėl senaties termino ginčyti atsakovo sprendinius. VPĮ nustatytas 5 darbo dienų terminas ginčyti perkančiųjų organizacijų veiksmus. Šiuo atveju ieškovei pirkime Nr. 2 į pretenziją buvo atsakyta 2020 m. lapkričio 30 d., taigi ieškovė ieškinį teismui dėl pasiūlymo atmetimo privalėjo pateikti ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 7 d. Ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl ieškinio, kuriuo ginčytų atsakovo priimtą sprendimą atmesti pasiūlymą, nepateikė per VPĮ nustatytą terminą.

56. Remdamasis kasacinio teismo praktika, kuri įtvirtina dviejų pakopų procedūrą, siekiant VPĮ 107 straipsnyje nustatyta tvarka reikalauti iš perkančiosios organizacijos tiekėjo patirtos žalos atlyginimo, kasacinis teismas nustatė, kad reikalauti nuostolių atlyginimo iš perkančiųjų organizacijų tiekėjai gali tik tada, kai jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo konstatuoti perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai, kuriais pažeistos tiekėjo teisės, ir labiausiai tikėtina, kad jis būtų laimėjęs viešąjį pirkimą bei sudaręs viešojo pirkimo sutartį, tai reiškia, kad, siekiant reikalauti žalos atlyginimo iš perkančiųjų organizacijų, būtina inicijuoti du savarankiškus teisminius procesus (bylą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ginčijimo ir bylą dėl žalos atlyginimo), reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti pareikštas kartu su reikalavimais, atsirandančiais iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kadangi ieškovė nesilaikė tinkamo savo teisių gynimo būdo bei neįrodė, kad buvo objektyvios priežastys, kliudžiusios ar apribojusios jos teisę pareikšti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ginčijimo, ir nesant konstatuotų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, ieškovės ieškinys šiuo pagrindu kaip neįrodytas atmestinas (LR CPK 178 str.).

57. Dėl pirkimo sąlygų aiškumo. Pirkimo Nr. 2 sąlygų 5.12 punkte buvo nurodyta, kad tiekėjas su pasiūlymu privalo pateikti katilų gamintojo technines specifikacijas. Ši pirkimo sąlyga ieškovei turėjo būti žinoma, nes ieškovės pasiūlymas jau buvo atmestas dėl to paties dokumento nepateikimo pirkime Nr.1. Ieškovė buvo atsakinga už susipažinimą su pirkimo sąlygomis ir jų išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktą informaciją, ieškovė neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų, todėl negalėjo būti pripažinta pirkimo laimėtoja ir sudaryti sutarties. Ir dėl šios priežasties laikytina, kad ieškovė neįrodė savo suinteresuotumo šia civiline byla, todėl ieškovės ieškinys ir šiuo pagrindu atmestinas.

58.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui iš esmės laimėjus šią bylą, ieškovė turi atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovas pateikė PVM sąskaitas faktūras, kad patyrė 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apibendrinant tai, kas paminėta, iš ieškovės atsakovui iš viso priteistini 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo už perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus viešajame pirkime atmesti.

Priteisti atsakovui (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Giedrė Seselskytė