Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. T. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų, kurioje suinteresuotas asmuo - išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė J. Ž. 2018-03-09 patvarkymu atsisakė patenkinti skundą ir persiuntė jį Kauno apylinkės teismui kartu su vykdomąja byla.

Patvarkyme nurodė, kad išieškojimas skundžiamais veiksmais yra nukreiptas ne į pareiškėjai priklausantį turtą, o į skolininkui K. T. priklausantį turtą, esantį bendra nuosavybe su kitais asmenimis. Nėra svarbi aplinkybė, kada prievolė atsirado – iki santuokos sudarymo ar po jos sudarymo, nes skola yra išieškoma iš šiuo metu esančio skolininkui priklausančio turto. Pareiškėja vadovaujasi sena CPK 668 straipsnio redakcija, o antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vadovavosi nauja nurodyto straipsnio redakcija. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad jos atžvilgiu vykdomi vykdymo veiksmai be vykdomojo dokumento, kadangi antstolė nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, esantį bendra nuosavybe su kitais asmenimis, o pagrindas išieškoti iš skolininko yra pateiktas vykdomasis dokumentas (b.l. 9-11).

Byla dėl antstolio veiksmų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis), (b. l. 14). Iš suinteresuoto asmens atsiliepimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje vykdomas 4855,45 Eur skolos išieškojimas iš skolininko K. T. išieškotojos UAB “Legal Balance” naudai, Kauno apylinkės teismo 2017-12-05 išduoto vykdomojo rašto Nr. E2-26537-1052/2017 pagrindu (v.b.l. 3-4). Skolininkas K. T. 2016-09-07 yra sudaręs santuoką su pareiškėja K. T. (b.l. 6).

Pareiškėja skunde nurodo, kad jos sutuoktinio skola, kurios išieškojimą vykdo antstolė, susidarė dar iki santuokos sudarymo ir yra asmeninė skolininko prievolė, todėl jis pats atsakingas už savo asmenines skolas.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (LAT 2008-10-13 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (LAT 2010-05-20 nutartis civ. b. Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis, LAT 2010-05-20 nutarimas civ. B. Nr. 3K-P-186/2010).

Pažymėtina, kad klausimai dėl prievolės pobūdžio nėra sprendžiami vykdymo procese. Todėl antstolė tokio klausimo ir nesprendė. Priėmusi vykdyti vykdomąjį raštą dėl teismo priteistos skolos iš solidaraus skolininko K. T. išieškojimo, antstolė nukreipė išieškojimą ne į bendrą sutuoktinių turtą ar skolininko sutuoktinės K. T. asmeninį turtą, o į skolininkui priklausantį turtą. Nustačius, kad skolininkas asmeninio turto neturi, VSDFV duomenimis, nedirba, sąskaitoje piniginių lėšų neturi, antstolė pagrįstai ėmėsi veiksmų, kad būtų nustatyta skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalis. Kadangi skolininko sutuoktinė dirba ir gauna darbo užmokestį, antstolė pagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus, siekdama nustatyti skolininkui priklausančią sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti. Pažymėtina, kad yra preziumuojama, kad tiek pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, tiek ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 3 p. ). Todėl pripažintina, kad antstolė, siekdama nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine nuosavybėje, laikėsi nurodyto teisinio reglamentavimo.

Pareiškėja skunde taip pat teigė, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, pažeidė CPK 667 straipsnio nuostatas.

Teismas su tokiu pareiškėjos argumentu negali sutikti ir pažymi, kad pareiškėja skunde vadovaujasi nebegaliojančia CPK 667 straipsnio redakcija (keista 2016-11-08 įstatymu Nr. XII-2751). Nuo 2017-07-01 įsigaliojusi CPK 667 straipsnio redakcija numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 1, 2 dalys). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė prieš priimdama skundžiamą patvarkymą patikrino Vedybų sutarčių registrą ir nustatė, jog sutuoktiniai nėra sudarę vedybų (povedybinės) sutarties (v.b.l. 35). Užklausė registrus ir nustatė, kad skolininkas niekur nedirba, pajamų negauna, santaupų ir turto neturi (v.b.l. 21, 23-25, 27-30), tačiau yra vedęs (v.b.l. 26), skolininko sutuoktinė – pareiškėja gauna pajamas (v.b.l. 37). Antstolė, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio nuostatomis, vykdomojoje byloje 2018-02-23 skolininkui pateikė sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. S18-8883 (v.b.l. 40-41).

CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Jeigu išieškotojas nenurodo, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsnių nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (CPK 662 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasi šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, antstolė pagrįstai priėmė 2018-02-23 patvarkymą Nr. S18-8881 „Dėl turto arešto“. Kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti neteisėtus antstolės veiksmus ir priimtą patvarkymą bei K. T. atžvilgiu taikytą areštą panaikinti, byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas ir teismo įvertintas aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad išieškojimas iš jos lėšų vykdomas be vykdomojo dokumento. Kaip jau minėta, antstolė išieškojimą nukreipė ne į pareiškėjos, kaip skolininkės, lėšas, o į skolininkui, pareiškėjos sutuoktiniui, priklausantį turtą, esantį bendra nuosavybe su kitais asmenimis. Išieškojimo pagrindas – antstolei pateiktas vykdymui Kauno apylinkės teismo 2017-12-05 išduotas vykdomasis raštas. Ginčijamu patvarkymu nėra vykdomas išieškojimas iš pareiškėjos. Šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš pareiškėjos turto (piniginių lėšų), kuris yra laikytinas jos asmenine nuosavybe, o iš turto (piniginių lėšų), kuris laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas taip pat pažymi, jog turto areštas yra tik teisės disponuoti areštuotu turtu suvaržymas, o ne išieškojimo vykdymas. Šiuo atveju antstolė apribojo pareiškėjos teisę disponuoti areštuotomis piniginėmis lėšomis, tačiau nurodymo pervesti šias lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą nebuvo. T.y. priėmus skundžiamą patvarkymą dar nėra vykdomas išieškojimas pagal K. T. prievoles. Išieškojimas iš šio turto bus atliekamas tik nustačius skolininko K. T. turto dalį areštuotame turte CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad nei civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolė būtų gavusi išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje vykdymo stadijoje jokios K. T. sąskaitose esančios ar jai priklausančios lėšos nėra nurašomos, tad nėra pagrindo tenkinti jos prašymo dėl išieškotų sumų grąžinimo.

Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolė laikėsi CPK 667 str. nustatytos tvarkos, teisėtai areštavo bendrąjį turtą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 str., 513 str.,

nutaria:

atmesti pareiškėjos K. T. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini).

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.