Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centro įgaliotoms atstovėms - gydytojai psichiatrei R. K., socialinei darbuotojai V. E.,

asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, I. K. gynėjai advokatei A. Z.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo ir gydymo taikymo I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teikimo nagrinėjimo metu, teisme gautas kitas Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos psichikos sveikatos centras teikimas, kuriame nurodoma, kad su pacientu bendrauja telefonu reguliariai, kartą per mėnesį. Rekomenduoja pratęsti priverčiamąją medicininę priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdyje Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centro įgaliotas asmuo - gydytoja psichiatrė R. K. prašė esant galimybei nutraukti priverstinį gydymą, o jei nėra galimybės, jį pratęsti. Nurodė, kad I. K. serga priepuoline šizofrenija ir kas gali jam priepuolį iššaukti, sunku pasakyti, dažniausiai tai būna nuo neišsimiegojimo, streso. Šiuo metu I. K. yra ligos dalinė remisija ir kol jis ramiai gyvens, nebus įtampos, priepuoliai nepasikartos. Nuo 2018 metų to nepasitaikė. Vaistų dozės jam mažinamos. Be prievartinės priežiūros I. K. gali pats savimi sąmoningai rūpintis, jis supranta, kad jam reikia gydytis. Šiuo metu jis išvykęs į Vokietiją ir su juo kontaktuoja nuotoliniu būdu. Vaistus jis išsivežė, o kai jie pasibaigs, jis arba pats grįš jų išsirašyti, arba vaistus jam perduos kažkuri iš seserų. Vokietijoje jis gyvena legaliai, yra draustas, yra prisiregistravęs ir medicinos sistemoje. Dėl šizofrenijos gydymo į Vokietijos medikus jis kol kas nesikreipė, bet planuoja tai padaryti.

Teismo posėdyje nukentėjusioji V. K. paaiškino, kad su I. K. kartu nebegyvena. Jie bendrauja, bendrauja vaikai, I. K. ateina, padeda ūkyje. Paskutinį kartą bendravo su juo telefonu, vakar. Kartu jie pragyveno 25 metus ir I. K. priepuoliai pasireikšdavo tik nakties metu, o dieną niekada, todėl ir buvo priimtas sprendimas gyventi atskirai. I. K. šiuo metu išvykęs, gyvena vienas. Jis labai sąmoningas. Anksčiau jam leisdavo ilgalaikius vaistus, tačiau jis sakydavo, kad per didelė dozė labai slopina organizmą, o kai per maža, prasiveržia priepuoliai. Po to daugelį metų vartojo tabletes. Tabletes vartojo ir tada, kai įvyko įvykis, tačiau tuo metu jis pats buvo nutraukęs jų vartojimą. Jei I. K. pajaučia, kad kažkas negerai, jis iškart išgerdavo vaistus. Jis gyveno pas sesę namelyje, o vėliau gyveno Palangoje, nuomojosi butą. Dukra kas vakarą važiuodavo pas jį, jie eidavo pasivaikščioti, žiūrėdavo filmus. Jis ją parveždavo namo, paimdavo iš mokyklos. Jie nuolat jį stebėjo. Jis turi vartoti vaistus nuolat, nes tokios ligos neišgyja. Po įvykio ir iki jo niekada jokių pykčio, smurto priepuolių iš vyro pusės nebuvo, nes jis nuolat gydėsi.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. K. sesuo D. M. paaiškino, kad nori atstovauti brolį, nes fiziškai teisme jis dalyvauti negali. Mano, kad nebereikalinga tęsti broliui priverstinio gydymo, nereikėtų trukdyti jam kurti gyvenimą. Su broliu gyveno kartu nuo tada, kai jį iš namų išvijo žmona ir gyveno iki 2023 metų balandžio mėnesio, kol jis išvyko į Vokietiją. Iki išvykimo buvo įvairių jo ligos periodų. Buvo ir ligos paūmėjimas, ir remisija, bet jokios grėsmės aplink jį supantiems žmonėms nebuvo. 2022 m. vasario mėnesį, po tėvelio mirties metinių, jis blogai jautėsi. Pastebėjo, kad jis kitaip kalba, kitaip mąsto (tuo metu kalbėjo neadekvačiai). Pablogėjimas prasidėjo, nes tuo metu jis buvo nutraukęs vaistų vartojimą. Ji negali jo kasdien kontroliuoti, ar jis išgeria vaistus. Po šio pykčio priepuolio jis pats buvo išsigandęs, kad liga paūmėjo. Jis supranta, kad negali nutraukti vaistų vartojimo. Apie tai jie kalbasi nuolat. Dabar telefonu jis praneša kaip jaučiasi, sako, kad vaistus vartoja. Paūmėjimai gali įvykti, jei jis neišsimiegotų, jei pajustų didžiulį stresą. Po 2022 m. vasario mėnesio paūmėjimų nebuvo. Dabar jis planuoja grįžti į Lietuvą Kalėdoms. Jis dirba vairuotoju, turi neterminuotą darbo sutartį, laisvai kalba vokiškai. Sesuo jam siunčia vaistus. Ji neklausė, ar jis darbdaviui apie savo ligą pranešė. Jis pats gali nuspėti ligos paūmėjimą, jis tai jaučia. Dabartinis jo darbas įtampos jam nekelia.

Teismo posėdyje prokurorė D. R. pareiškė, kad įvertinus visą medžiagą, apklausus specialistus ir šeimos narius, mano, jog priverstinė priežiūra I. K. turi būti tęstina, nes visiškos ligos remisijos nėra ir nėra galimybės spręsti, jog I. K. nėra pavojingas.

Teismo posėdyje I. K. gynėja advokatė A. Z. prašė tenkinti teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės nutraukimo, nes yra visi BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyti pagrindai. Asmuo niekada nepasveiks, sirgdamas tokia liga, tačiau iš bylos medžiagos ir išgirstų pasisakymų akivaizdu, jog jo psichikos sveikatos būklė yra pagerėjusi ir jo pavojingumas yra išnykęs. Jei nuo 2018 metų įvyko tik vienas incidentas ir po to nebuvo jokio agresyvaus elgesio, I. K. dirbo atsakingą darbą, neturėjo jokių eismo įvykių, akivaizdu, kad jis suvokia atsakomybę. I. K. kritiškai vertina savo elgesį, bendrauja su gydytoja, vartoja vaistus.

Motyvuojamoji dalis

2023 m. liepos 12 d. teikimas tenkintinas, priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingos veikos taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. BPK 405 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius, gavęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 11 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi I. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymo ir taikyta priverčiamoji medicinos priemonė –ambulatorinis stebėjimas ir gydymas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 19 d. ir perduota vykdymui Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centrui.

2018 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. sausio 31 d., 2019 m. rugpjūčio 14 d., 2020 m. kovo 6 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d., 2021 m. vasario 10 d., 2021 m. liepos 29 d., 2022 m. sausio 20 d., 2022 m. liepos 20 d., 2023 m. sausio 13 d. Plungės apylinkės teismo nutartimis priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymas I. K. pratęstas.

I. K. serga ir gydosi dėl psichikos ligos – paranoidinės šizofrenijos, kuri, anot medikų, yra nepagydoma liga. I. K. visą priverstinio gydymo laikotarpį, nuo 2018 m. sausio 19 d., t.y. daugiau nei penkerius metus reguliariai lankėsi VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centre, vartojo vaistus. Anot jį gydančios gydytojos R. K., per visą laikotarpį ligos paūmėjimų, agresijos atvejų I. K. nebuvo. Tačiau teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja I. K. sesuo D. M. parodė, kad toks atvejis buvo 2022 m. vasario mėn., kai I. K. pats nusprendė nevartoti vaistų. Kiti asmenys tuo metu nuo I. K. veiksmų nenukentėjo.

Iš I. K. gydytojos ir artimųjų paaiškinimų matyti, kad I. K. ligos paūmėjimas yra galimas, jei jis nustoja gerti vaistus, kas ir buvo 2022 m. vasario mėn. ir tai tik patvirtina, kad tik reguliariu vaistų vartojimu galima kontroliuoti I. K. ligą ir tokiu būdu išvengti jo agresijos bei baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų pakartotinumo. Tuo tikslu būtina paties I. K. valia ir geranoriškas suvokimas, kad jis turi vartoti vaistus reguliariai, negali nutraukti jų vartojimo arba specialistų priežiūra ir kontrolė.

I. K. paskutinį kartą VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centre lankėsi 2023 m. balandžio 4 d.. Šiuo metu jo gydymas kontroliuojamas nuotoliniu būdu, nes jis yra išvykęs į Vokietiją, kur gyvena ir dirba.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad I. K. serga nepagydoma lėtine psichikos liga ir tik tinkamas gydymas (reguliarus ir tinkamas vaistų vartojimas) užtikrina jo psichinės būklės stabilumą, o I. K. vis tik yra linkęs kartais pats nuspręsti dėl vaistų nevartojimo, po ko įvyksta neprognozuojami agresijos aktai, teismas daro išvadą, kad I. K. psichinė sveikatos būklė nėra pagerėjusi tiek, kad būtų galima nutraukti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, nes pavojingumas visuomenei, o tuo pačiu ir galimybė pakartotinai padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką išlieka. Siekiant įsitikinti, kad I. K. gali pats laisva valia kontroliuoti savo ligą be prievartinės medikų priežiūros, t.y. kad jis suvokia, jog turi pastoviai vartoti vaistus ir negali jų nutraukti, yra susikūręs sąlygas tai daryti ir toliau, tikslinga esamoje situacijoje dar pratęsti I. K. priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo žinomą gyvenamąją vietą taikymą.

Teismas sutinka, kad asmens, kuriam teismo taikoma priverstinė medicinos priemonė, išvykimas į kitą šalį apsunkina jo gydymą ir kontrolę, tačiau pažymi, kad tai nėra pagrindas nutraukti tokio pobūdžio priemonės taikymą. Teismo skirtą priemonę privalanti kontroliuoti įstaiga -Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centras turi imtis visų jai įmanomų priemonių teismo nutarties vykdymui, ir tik esant medicininiam pagrindui (asmens būklės įvertinimui, o ne jo buvimo vietos pasikeitimui), teikti išvadą dėl šios priemonės taikymo nutraukimo, panaikinimo ar pakeitimo griežtesne. Asmens gyvenamosios vietos pakeitimas, ne laikinas išvykimas, gali būti pagrindas perduoti šios priemonės vykdymą kitai analogiško pobūdžio įstaigai. Kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti Lietuvos Respublikos teismų priimti nuosprendžiai (nutartys), kuriais (kuriomis) paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutarties dėl ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis vykdymo perdavimo šis įstatymas nenumato.

Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centras įpareigotinas ir toliau vykdyti I. K. stebėjimą ir gydymą, ir ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 19 d. pateikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamojo medicininio poveikio priemonės taikymo tikslingumo, kad teismas turėtų pakankamai laiko suorganizuoti bylos nagrinėjimą ir savalaikiai išspręsti klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 -7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405, 440 straipsniais, teismas

nutaria:

Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centro 2023 m. liepos 12 d. teikimą tenkinti.

Pratęsti I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymą, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 19 d.

Įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centrą toliau vykdyti I. K. stebėjimą ir gydymą ir ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 19 d. pateikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams išvadą apie I. K. sveikatos būklę.

Teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.