- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-08
- Bylos Nr.
- e2-1012-752/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20348-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- T. P.
- Kategorijos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui T. P. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovo 21,68 Eur žalą.
Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka – procesinius dokumentus pristatančiam asmeniui pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palikus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikant, kad procesinis dokumentas įteiktas praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, 2020 m. kovo 21 d.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį neapteikė (CPK 142 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad prašo priimti sprendimą už akių, jeigu byloje atsakovė per nustatytą terminą nepateiktų atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba kitų parengiamųjų dokumentų. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – gydymo paslaugų apskaitos išrašo, draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro išrašo, raginimo dėl žalos atlyginimo – vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad jis sumokėjo ieškovei, daroma išvada, jog pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (ieškinio dok. reg. Nr. CBP-26565 priedai).
Nustatyta, kad atsakovas draustas privalomuoju sveikatos draudimu buvo iki 2018-11-30, tačiau 2018-12-27 jam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Už paslaugas buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų.
Privalomasis sveikatos draudimas Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 5 d.). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 1 d.). Asmuo, kuriam buvo suteiktos iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgijęs apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, padaro žalą PSDF biudžetui.
Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246 straipsniu, deliktinė civilinė atsakomybė - turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) bei tuo pačiu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių - žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Atsakovas, neįvykdęs pareigos laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlyginęs PSDF biudžeto išlaidų dėl jam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, atliko neteisėtus veiksmus bei nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovas, neturintis apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, gavo iš PSDF biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas (gauta nauda). Už medicinos paslaugas kompensuota iš PSDF biudžeto suma – 21,68 Eur - sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (medicinos paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu (neteisėtais veiksmais) bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neįvykdymu. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti. Ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl 89,82 Eur žala priteistina iš atsakovo ieškovei (CK 6.38 straipsnis, CK 6.249 straipsnis, Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos).
Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 15,00 Eur žyminis mokestis, nes ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš proceso dalyvio į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra 5 Eur., teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783981, 21,68 Eur (dvidešimt vieno euro 68 ct) žalą, pinigus sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000.
Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.