- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-12-71/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Vytautas Kursevičius, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- J. T.
- Trečiasis asmuo
- E. M.
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja V. Žostautienė Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00620-2011-2
NUTARTIS
2012 m. sausio 26 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui E. M. dėl nuompinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. T. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 3450 Lt nuompinigių už naudojimąsi jai priklausančiu 3,45 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2006-03-05 iki 2011-03-05, bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (1-3 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 3,4500 ha žemės sklypas, kuriame stovi karvidės, nuosavybės teise priklausančios E. M.. Šių pastatų naudotojas yra atsakovas A. M., kuris yra įsteigęs individualią įmonę. Tarp ieškovės ir atsakovo 1999-03-05 buvo pasirašytas susitarimas dėl žemės nuomos ir nuompinigių, t.y. buvo sutarta, jog atsakovas A. M. mokės po 200Lt už 1 ha per metus nuompinigius už servituto teise nustatytam 3,4500 ha žemės sklypui po pastatais bei esančią vandenvietės teritoriją (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas vengia mokėti nuomos mokestį už žemę, nors pastatais naudojasi.
Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (17-19 b. l.). Nurodė, kad jis iki 2006 m. sausio mėn. nieko nežinojo apie tarp jo ir ieškovės sudarytą žemės numos sutartį. Tai, kad yra 1999-06-08 sudaryta sutartis jis sužinojo tik 2006 m., iškėlus ieškovei civilinę bylą dėl nuompinigių priteisimo. Neigia pasirašęs sutartį su J. T., tačiau pripažįsta jog jis naudojosi jo motinai E. M. priklausančiais pastatais iki 2005m. gruodžio mėn. Šiuo metu, nors jo individuali įmonė ir nėra išregistruota, pastatais nesinaudoja. Kadangi jokios žemės nuomos sutarties su J. T. nėra pasirašęs, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis asmuo E. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko (23-25 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Priteisė iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 3450 Lt žemės nuomos mokesčio, bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-04-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo A. M. 105,50 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei J. T.. Priteisė iš atsakovo A. M. 9,40 Lt pašto išlaidų valstybei (80-81 b. l.).
Teismas nurodė, kad 2006-11-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patenkintas analogiškas ieškovės J. T. ieškinys atsakovui A. M., trečiajam asmeniui E. M. dėl nuompinigių priteisimo, ir iš atsakovo ieškovei buvo priteista 4830 Lt žemės nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 1999-03-05 iki 2006-03-05. Šiaulių apygardos teismas 2007-02-12 nutartimi Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimą paliko galioti. Atsakovas 2007-03-07 kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo toje pačioje byloje, tačiau nušalinus Šiaulių rajono apylinkės teismą, Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008-01-04 nutartimi atmetė atsakovo A. M. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-03 nutartimi paliko nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį. Atsakovas A. M. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, kuris 2008-09-29 priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, palikdamas nepakeistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-01-04 nutartį ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-03 nutartį. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas yra visiškai įvykdytas, t.y. visa skola pagal minėtą teismo sprendimą yra išieškota ir pervesta į J. T. sąskaitą. Teismas padarė išvadą, jog šioje civilinėje byloje faktinės bylos aplinkybės nesikeičia, jos yra įrodytos ir nustatytos ankstesniais teismo sprendimais, todėl jų įrodinėti iš naujo nereikia ir, priimant sprendimą, taikytina faktų prejudicijos taisyklė. Teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta, jog tarp ieškovės J. T. ir atsakovo A. M. 1999-03-05 buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, kuri atitinka LR CK 6.550 str. reikalavimus, pagal kurią atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti ieškovei J. T. po 200 Lt nuomos mokestį kiekvienais metais už 1 ha nuomojamos žemės. Teismas pažymėjo, kad sutartis nepanaikinta, galiojanti, atsakovo A. M. individuali įmonė nėra išregistruota. Kadangi atsakovas A. M. nevykdo sutarties sąlygų ir žemės nuomos mokesčio žemės savininkei nemoka, todėl teismas susidariusią skolą nuo 2006-03-05 iki 2011-03-05 priteisė iš atsakovo. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-04-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš atsakovo A. M. ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, bei valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (87-89 b. l.).
Šalies argumentai
1. Apeliantas teigia, kad ieškovė J. T. su ieškiniu pateikė tariamai atsakovo pasirašytą 1999-03-05 susitarimą, kuris neatitinka jam keliamų reikalavimų numatytų LR CK 6.546 str., LR CK 6.550 str. 1 d. 3 p., LR Žemės Reformos įstatymo 12 str. 1 d., LR Žemės Įstatymo 13 str., 14 str., 15 str., LR Žemės Nuomos įstatymo 6 str. 1 d. 3 p., 9 str. Todėl laiko, kad 1999-03-05 susitarimas yra neteisėtas;
2. Apeliantas nurodo, kad tariamas 1999-03-05 susitarimas neteisėtas, nes notariškai registruotas Kužių seniūnijoje seniūno P. G. vienai iš šalių, t.y. atsakovui nedalyvaujant ir nėra A. M. asmens duomenų;
3. Ieškovė su ieškiniu nėra pateikusi 1999 m. sausio 20 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto, iš kurio matyt, kad E. M. tuo metu priklausantiems pastatams nėra nustatytas servitutas, pastatų savininkė E. M. nebuvo kviesta ir nedalyvavo nustatant servitutus, o nustatant ribas J. T. sklypui, nebuvo kviesti gretimų sklypų savininkai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. T. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą (118-119 b. l). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: teismo sprendime išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šioje civilinėje byloje faktinės bylos aplinkybės nesikeičia, jos yra įrodytos ir nustatytos ankstesniais teismo sprendimais ir jų įrodinėti iš naujo nereikia, todėl pagrįstai teismas taikė faktų prejudicijos taisyklę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei J. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 3,4500 ha žemės sklypas, kuriame stovi karvidės, nuosavybės teise priklausančios E. M.. Šių pastatų naudotojas yra atsakovas A. M., kuris yra įsteigęs individualią įmonę. 1999-03-05 tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašyta susitarimas dėl žemės nuomos ir nuompinigių, t.y. buvo sutarta, jog atsakovas A. M. mokės nuompinigius - po 200 Lt už 1 ha per metus už servituto teise nustatytam 3,4500 ha žemės sklypui po pastatais bei esančią vandenvietės teritoriją (duomenys neskelbtini). Atsakovas vengia mokėti nuomos mokestį už žemę, nors pastatais naudojasi. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 3450 Lt nuompinigių už naudojimąsi jai priklausančiu 3,45 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2006-03-05 iki 2011-03-05, bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
Prejudicinę galia turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje P. S. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2009).
Ieškovė J. T. 2006 metais kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių rajono apylinkės teismą ir prašė iš atsakovo A. M. priteisti nuompinigių už laikotarpį nuo 1999-03-05 iki 2006-03-05. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-11-08 sprendimu buvo patenkintas ieškovės J. T. ieškinys ir iš atsakovo buvo priteisti nuompinigiai už laikotarpį nuo 1999-03-05 iki 2006-03-05. Šiaulių apygardos teismas, paliko galioti 2006-11-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimą. Sprendimas yra įvykdytas, skola išieškota ir pervesta į J. T. sąskaitą.
Teisėjų kolegija remdamasi ankstesnių teismų priimtais sprendimais nurodo, kad ieškovė J. T. su ieškiniu kreipėsi į teismą pateikdama įrodymus kurie buvo jau ankstesnių teismo sprendimų pripažinti ir įrodyti, prašydama priteisti nuompinigius, kurių atsakovas A. M. nemoka pagal susitarimą, tik kitu laiko tarpu tai yra nuo 2006-03-05 iki 2011-03-05, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šioje civilinėje byloje faktinės bylos aplinkybės nesikeičia, jos yra įrodytos ir nustatytos ankstesniais teismo sprendimais, todėl jų įrodinėti iš naujo nereikia ir, priimant sprendimą, taikytina faktų prejudicijos taisyklė.
Apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl pasirašyto su ieškove 1999-03-05 susitarimo dėl žemės nuomos neteisėtumo, dėl 1999 m. sausio 20 d. žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akto yra nepagrįsti, atmestini, nes šios faktinės aplinkybės visiškai įrodytos ir nustatytos ankstesniais teismo sprendimais.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnyje įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, pagal kurį, bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis LR CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo, ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Atsakovas A. M. nesikreipė į teismą dėl 1999-03-05 žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliantas nėra pateikęs naujų įrodymų ir argumentų paneigiančių ieškovės reikalavimą, todėl remiantis išdėstytais argumentais, kolegija daro išvadą, kad 1999-03-05 sudarytos žemės nuomos sutarties sąlygos yra aiškios, bylos aplinkybės yra nustatytos, materialinės teisės normos, reguliuojančios šių sutarčių vykdymą, pritaikytos tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nuomininko pareigos nevykdymą ir teisėtai priteisė sutartyje šalių sulygtą žemės nuomos mokestį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.