- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- e2-438-464/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- J. K., V. P.
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Valbusta“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. K. ir V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-6165-275/2015 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Valbusta“ ieškinį atsakovams J. K. ir V. P. dėl įsiskolinimo pritiesimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė MB „Valbusta“ 2015-10-09 su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės J. K. ieškovės naudai 150 284,94 Eur įsiskolinimo ir 5 proc. dydžio (10 860 Eur) metinių palūkanų už neįvykdytą prievolę, solidariai iš atsakovų J. K. ir V. P. priteisti 4 635,41 Eur ir 5 proc. dydžio (310,23 Eur) metinių palūkanų už neįvykdytą prievolę, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti 161 144,94 Eur vertės atsakovės J. K. nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei; areštuoti 4 945,64 Eur vertės atsakovų J. K. ir V. P. nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams; uždrausti atsakovei J. K. ir jos įgaliojimo pagrindu veikiančiam atsakovui V. P. balsuoti ieškovės narių susirinkimuose priimant nutarimus: keisti mažosios bendrijos nuostatus; keisti mažosios bendrijos buveinę; nustatyti informaciją, kuri laikoma mažosios bendrijos komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija; priimti sprendimą dėl naujų mažosios bendrijos narių priėmimo; priimti sprendimą dėl nepiniginio įnašo vertės, jo įnešimo sąlygų ir terminų ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015-10-22 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas areštavo atsakovei J. K. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, neviršijant 161 144,94 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o nesant turto ar esant jo nepakankamai, teismas nutarė areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove, taip pat leidžiant naudoti lėšas būtiniausiems poreikiams tenkinti. Teismas taip pat nutarė areštuoti solidariems atsakovams J. K. ir V. P. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, neviršijant 4 945,64 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o nesant šio turto ar jo esant nepakankamai, teismas trūkstamai sumai nutarė areštuoti pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias solidariems atsakovams J. K. ir V. P., ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove, taip pat leidžiant naudoti lėšas būtiniausiems poreikiams tenkinti.
Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas. Taip pat teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, o ieškovės reikalavimų suma (166 090,58 Eur) laikytina pakankamai didele fiziniam asmeniui ir padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai bus pajėgūs įvykdyti galintį būti ieškovei palankų teismo sprendimą, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai jiems priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims. Dėl to teismas sprendė, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui. Teismas atmetė ieškovės prašymą uždrausti atsakovams balsuoti ieškovės narių susirinkimuose, nes ieškovė byloje reiškia tik turtinį reikalavimą, jokių neturtinių reikalavimų nereiškia, dėl to šis ieškovės prašymas nėra susijęs su nagrinėjama byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai J. K. ir V. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-10-22 nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspęsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė reikalavimą dėl nesumokėtų įmokų ir delspinigių grindžia ieškovės pasirašyta paskolos sutartimi, tačiau pagal šią sutartį įsipareigojimus vykdo asmeniškai S. K., o ne ieškovė. Atsakovė neturi pareigos mokėti pagal paskolos sutartį. Be to, nepagrįstas reikalavimas dėl atsakovės nemokamų socialinių draudimo įmokų, nes iš ieškinio matyti, kad įmokas už atsakovę moka S. K., o ne pati ieškovė. Taigi antras ir trečias ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, nes jie reiškiami netinkamo ieškovo. Atsakovas V. P. nepagrįstai įtrauktas solidariu atsakovu. Iš ieškinio neaišku, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atlikto šis atsakovas.
Atsiliepimas
Ieškovė MB „Valbusta“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015-10-22 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Skunde nepagrįstai teigiama, kad mokėti už paimtą paskolą pareiga tenka tik ieškovės vadovui S. K.. Pagal Mažųjų bendrijų įstatymo nustatytą reglamentavimą, taip pat pagal CK 6.38 str. 1 d., 3 d. atsakovė J. K., kaip viena iš ieškovės steigėjų, solidariai atsakinga už prievoles pagal paskolos sutartį.Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju yra abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinys tikėtinai pagrįstas, o didelė ieškinio suma padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal tuos faktinius bei teisinius argumentus, kuriuos savo skunde įvardija apeliantai, išskyrus atvejus, kai nustatomi absoliutūs skundžiamo procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindai ir / ar viešas interesas skundo ribų peržengimui. Tą lemia Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis bei CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae) nėra skirtas ginčo ar kurio nors atskiro procesinio klausimo pakartotiniam išnagrinėjimui, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas aptaria vienintelį atskirojo skundo aspektą, kurį savo skunde nurodo apeliantai - ieškinio tikėtiną nepagrįstumą.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, nustatęs, kad: 1) šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) šių priemonių netaikymas gali sudaryti prielaidas neįvykdyti teismo sprendimo (CPK 144 str. 1 d.). Taigi minėtoje CPK normoje iš esmės nustatytos dvi būtinosios sąlygos, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, t. y. ieškinio preliminarus pagrįstumas bei grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o ieškovės pareikšto didelio reikalavimo suma padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir nurodo, kad didžioji dalis ieškinio reikalavimų nepagrįsti, būtent dėl šios priežasties, jų vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti pritaikytos. Argumentai, susiję su apeliantams pareikštų reikalavimų faktiniu bei teisiniu pagrįstumu, paprastai priskiriami argumentams dėl bylos esmės ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra aktualūs. Spręsdamas dėl poreikio taikyti atsakovu nurodomo asmens atžvilgiu laikinus apribojimus bei draudimus, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo (skolos priteisimo) klausimo, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių aspektų ar reikalavimus patvirtinančių įrodymų. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio / priešieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio / priešieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-05-28 nutartis c. b. Nr. 2-757-236/2015).Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio / priešieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar bylą išnagrinėjus iš esmės galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas materialinį reikalavimą pareiškusiai šaliai. Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir / ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti ieškinio argumentus bei įrodymus ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vadinasi, dėl atskirajame skunde dėstomų argumentų, susijusių su ieškinio (ne)pagrįstumu ir jo (ne)tenkinimu, teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas dėl šalių kilusio teisminio ginčo galutinį sprendimą.
Kadangi šioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinis klausimas, vertinamas išimtinai ieškinio preliminarus pagrįstumas, turi būti patikrinta tik tai, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami parteikiamais su ieškiniu įrodymais. Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nurodė aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo ieškinio reikalavimą, pridėjo įrodymus šiems reikalavimams pagrįsti. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reiškiamas materialinis reikalavimas atsakovams yra galimas, o ar tenkintinas šis reikalavimas, ar ne, bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių visumą. Tokiu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Aptarti apeliantų atskirojo skundo argumentai, susiję tik su jiems pareikšto ieškinio nepagrįstumu, nesuponuoja kitokio laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išnagrinėjimo, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas. Dėl to skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.