Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, anksčiau teistas, paskutinius kartus:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 30 parų arešto bausme;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį 12 parų arešto bausme;

3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės – nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamosios vietos ir probacijos tarnybai nurodytu adresu, jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, taip pat įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2025 m. sausio 22 d., apie 19.00 val., svečiuodamasis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė kumščiais ne mažiau penkis kartus sėdinčiam I. R. į veidą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. V. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad dėl neblaivumo ne viską prisimena. Atsimena, jog vartojo alkoholį, kartu buvo ir nukentėjusysis, su kuriuo susipyko, apsistumdė ir sudavė jam kelis smūgius į veidą. Dėl savo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį gailisi, jo atsiprašė. Šiuo metu atlikinėja bausmę, jam paskirta intensyvi priežiūra; nusikalstamos veikos padarymo metu apykojės dar nenešiojo. Šiuo metu alkoholio nebevartoja, bet pripažįsta, kad vieną kartą probacijos tarnyba aptiko jį neblaivų.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Iš 2025 m. sausio 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei nukentėjusiojo I. R. apklausos nustatyta, kad I. R. kreipėsi pareiškimu nurodydamas, kad 2025 m. sausio 22 d., apie 19.00 val., pas V. J. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), pas kurį jis buvo apsistojęs, atėjo kaimynas M., gyvenantis (duomenys neskelbtini) antrame aukšte. V. J. su M. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėręs alkoholio M. ėmė prie jo priekabiauti žodžiais, elgtis agresyviai, provokavo konfliktą. Jis, kad išvengtų konflikto, nieko jam nesakė, tačiau M. neatstojo ir priėjęs prie jo abiem kumščiais sudavė 4-5 smūgius jam į veidą ir galvą, po to ne mažiau tris kartus kumščiu smogė į kairį šoną, dėl ko viršugalvyje ir lūpos srityje pajuto stiprų skausmą, iš lūpos bėgo kraujas. Pamatęs, kad pradėjo kraujuoti lūpa, M. atsitraukė ir padavė popieriaus nusivalyti. Viską matė V. J., tačiau į konfliktą nesikišo. Po sumušimo pagalbos iš karto jis nesikvietė, nes neturėjo telefono, išeiti mėgino, t. y. jau avėsi batus, bet tiek M. V., tiek V. J. abu tapo labai malonūs ir paslaugūs, ėmė jam siūlyti parūkyti, išgerti, prašė niekur neiti, nes galimai suprato, jog išėjęs jis iškvies policiją. Kadangi tuo metu neturėjo kur gyventi, todėl labai ir nesiveržė į gatvę. Tą vakarą M. V. jo neprašė nesikreipti į policiją, o jis pats neužsiminė, kad kreipsis, bet planavo tai padaryti tik atsiradus galimybei. Iš V. J. namų išėjo kitos dienos ryte ir važiavo į ligoninę, kad susiūtų prakirstą lūpą; pas medicinos ekspertus nenuvyko, nes po sumušimo blogai jautėsi, kadangi serga epilepsija. Su M. panašūs konfliktai vyksta nuolatos, nes išgėręs alkoholio jis tampa konfliktiškas (b. l. 1-10, 21-26).

Iš 2025 m. sausio 23 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusysis I. R., ant kurio veido, ties kairės pusės lūpos kampu, yra vertikalus, apie 1 cm, ilgio įdrėskimas, ties dešinės akies paakiu yra kraujosruva, kairės rankos rodomajame piršte yra apie 4,5 cm įdrėskimas (b. l. 38-45).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad I. R. pažįsta apie mėnesį, jį aptiko apsvaigusį ir gulintį (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Klaipėdoje, ir pagailėjęs parsivedė pas save į butą (duomenys neskelbtini), laikinai pagyventi. Gyveno jis apie dvi savaites iki konflikto su M. V., o po to kitą dieną išėjo. 2025 m. sausio 22 d., apie 19.30 val., jam grįžus iš darbo, atėjo kaimynas M. V., atsinešė vieną butelį 1 l talpos alaus, tokį pat vieną butelį alaus turėjo jis; iš viso visi trys išgėrė tuos du butelius alaus. Ar M. V. jau buvo išgėręs kai atėjo, nežino. Geriant alų matėsi, kad I. R. yra apsvaigęs nuo narkotikų ir apie tai jam M. V. pasakė, tačiau I. R. ėmė gintis, neigti, kad vartoja narkotikus; tarp jų išsivystė žodinis konfliktas, kurio metu sėdinčiam M. V. I. R. delnu du kartus pliaukštelėjo į kairį skruostą; kad būtų sudavęs daugiau smūgių ar, kad būtų bėgęs kraujas, jis nematė. Po šių M. V. veiksmų jis pasakė jam išeiti ir jis išėjo. I. R. jokių pretenzijų ar priekaištų nereiškė, atsigulė miegoti. Ryte atsikėlęs jis ėmė sakyti, kad pas jį daugiau nemiegos, sakė pažiūrėti kaip jį M. V. sumušė, prakirto lūpą; jis matė, kad jo viršutinė lūpa buvo patinusi ir prakirsta. (b. l. 52-55).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis M. V., smurtaudamas prieš nukentėjusįjį – I. R., sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. V. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, taip pasikėsindamas į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – asmens sveikatą. Kaltinamasis anksčiau teistas, taip pat ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, šiuo metu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, jam paskirta intensyvi priežiūra, jo teistumas neišnykęs; per pastaruosius 3 metus jis baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio; akivaizdu, kad tai turėjo esminės reikšmės šių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro, arešto bausmės, ir netgi realios, už tokias pat nusikalstamas veikas M. V. jau buvo paskirtos ir yra jo atliktos, tačiau, kaip matyti, tai nesulaikė kaltinamojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Įvertinęs visas šias aplinkybes ir bausmės kaip valstybinio poveikio priemonės tikslus bei paskirtį, teismas nusprendžia skirti kaltinamajam M. V. paskirti BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis), jos dydį nustatant didesnį nei apskaičiuotas bausmės vidurkis.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta galutinė bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su 2025 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4, dalimi, 9 dalimi, subendrinti šiuo nuosprendžiu M. V. paskirtą galutinę bausmę su 2025 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskiriant I. R. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės – nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamosios vietos ir probacijos tarnybai nurodytu adresu, jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, taip pat įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio,

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.