Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2008-07-11 · Civilinė byla Nr. 2A-576-112/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-07-11
Bylos Nr.
2A-576-112/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė, Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
N. S.
Atsakovas
O. S.
Advokatai
Jurijus Stepanovas, Liucija Bagačiovienė
Kategorijos
  • 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-576-112/2008Teisėja S. Barvidytė Procesinio sprendimo kategorija77.6; 121.21. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. liepos 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovei N. S., ieškovės atstovei advokatei Liucijai Bagačiovienei, atsakovui O. S., atsakovo atstovui advokatui Jurijui Stepanovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo O. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui O. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė neterminuotai apriboti atsakovo O. S. tėvo valdžią jo dukrai M. S., apribojant tėvo teisę matytis su vaiku. Nurodė, kad dėl atsakovo žiauraus elgesio, piktnaudžiavimo tėvo valdžia dukra patyrė didelę dvasinę traumą ir neturtinę žalą. Pažymi, jog atsakovas nebesirūpina dukra, vengia ją išlaikyti, dėl jo netinkamo auklėjimo būdo, piktnaudžiavimo alkoholiu ir agresyvumo dukra negali tinkamai vystytis. Teigia, jog negalima tikėtis, jog atsakovo elgesys pasikeis, todėl yra pagrindas tėvo valdžią apriboti neterminuotai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-04-01 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovui O. S. terminuotai iki 2010-04-01 apribojo tėvo valdžią į M. S. Pažymėjo, kad šeimoje dėl šalių skyrybų yra susiklosčiusi sudėtinga situacija. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė, jog M. S. buvo tvirkinama, tačiau pažymėjo, kad atsakovas netinkamu elgesiu darė jai žalingą įtaką. Pažymėjo, kad siekiant apginti nepilnametės interesus yra pagrindas terminuotai apriboti tėvo valdžią.

Šalies argumentai

Atsakovas O. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008-04-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo padarytos išvados dėl atsakovo elgesio su nepilnamete dukra neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog M. S. 6 metus gyveno pas atsakovo motiną, ieškovė dukra nesirūpino ir toks jos elgesys mergaitei sukėlė stresą ir nestabilią būseną. Teigia, kad beveik 2 metus nemato dukters, todėl yra apribotos jo teisės matytis ir auklėti dukrą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o 2008-04-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad teismo sprendimas atitinka nepilnametės M. S. interesus, mergaitės psichologinė būsena gerėja. Pažymi, kad apeliacinis skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, nenurodytas apeliacinio skundo pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė N. S. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė neterminuotai apriboti atsakovo O. S. tėvo valdžią nepilnametei dukrai M. S. (b. l. 3-4). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir terminuotai iki 2010-04-01 apribojo O. S. tėvo valdžią M. S. (b.l. 89-90).

LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Šią konstitucinę nuostatą sukonkretina CK 3.155 straipsnis, kuriame apibrėžtas tėvų valdžios turinys. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo valdžios turinį sudaro ne tik tėvų teisės – auklėti ir prižiūrėti vaikus, bendrauti su vaikais, bet ir pareigos – išlaikyti vaikus, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir darniai vaikų raidai. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir kartu negyvendami tėvai privalo susitarti dėl abiejų tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko išlaikymą, auklėjimą ir deramos raidos sąlygų sudarymą bei neigiamus tėvų valdžios įgyvendinimo padarinius.

LR CK trečiosios knygos XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę ? tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas, esant tėvų kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms. CK 3.180 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Ši teisės norma leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nekonstatavo nė vienos aplinkybės.

Civilinio kodekso trečiosios knygos normose, reglamentuojančiose tėvų valdžios apribojimą, yra nustatyti galimi tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinas ir neterminuotas ribojimas. Minėti ribojimai nėra tolygūs, nes skiriasi jų sukeliami padariniai. Teismas turi vertinti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar apskritai yra sąlygos riboti tėvų valdžią, o jas nustačius, būtina išanalizuoti ir konkrečias aplinkybes, iš kurių turi būti sprendžiama, ar tėvas/motina savo veiksmais daro vaikui ypatingą žalą ir juo visiškai nesirūpina ir ar yra duomenų, kad padėtis ateityje gali pasikeisti. Sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios ribojimo, būtina išnagrinėti ir įvertinti visas aplinkybes bei atsižvelgti ne vien į tėvų, bet pirmiausia į vaiko interesus. CK 3.183 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžios ribojimas yra lemiamas netinkamo ir kalto pačių tėvų elgesio, kurį turi įrodyti ieškovas, o atsakovas turi teisę pateikti priešingus argumentus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad priimdamas šį sprendimą pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Nustatyta, kad pagal ieškovės pareiškimą Klaipėdos miesto 3-ajame policijos komisariate 2006-12-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovui dėl nepilnametės M. S. tvirkinimo. 2007-04-18 Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. O. S. kaltės dėl tvirkinimo veiksmų neįrodė ir nepilnametei atlikti medicininiai tyrimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnametei M. S. teiktos psichologinės pagalbos metu taip pat nebuvo vienareikšmiškai nustatyta, jog atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia. Dėl šių priežasčių nėra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog daugiau įrodymų yra apie tai, kad O. S. netinkamai elgėsi su M. S. ir jai daro žalingą įtaką savo elgesiu. Pažymėtina, jog teismas nenustatė kaltės atsakovo veiksmuose, o visais nurodytais atvejais tėvų kaltė turi būti konstatuota.

Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad vertinant nepilnametės M. S. psichoemocinę būseną, nustatytas padidėjęs nerimas, baimingumas, vengimo reakcijos, netinkamas auklėjimo stilius šeimoje (b. l. 59). Pažymėtina, kad šiuo metu vyksta ieškovės ir atsakovo skyrybų procesas, dėl pašlijusių santykių sutuoktiniai gyvena skyrium, be to, net 6 metus gyvenusi pas atsakovo motiną, nuo 2006 m. pabaigos nepilnametė M. S. gyvena su ieškove, kuri 2006-09-07 pagimdė dukrą nuo kito vyro, todėl manytina, kad šios aplinkybės turėjo įtakos nepilnametės M. S. psichoemocinei būsenai. Svarbu tai, kad jokių įrodymų apie blogą atsakovo elgesį su dukra iki santuokos nutraukimo bylos pradžios nėra. Atsakovas pateikė įrodymus, jog teikia išlaikymą savo dukrai M. S., todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad O. S. dukrą išlaikyti vengia. Atsakovas pripažįsta, jog M. S. pradėjus gyventi su ieškove yra apribotos jo teisės matytis ir auklėti dukrą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovas sąmoningai to vengia. Pažymėtina, kad dėl M. S. gyvenamosios vietos bei bendravimo su ja tvarkos sprendžiama šalių santuokos nutraukimo byloje, kuri šiuo metu sustabdyta, nes sprendimas joje priklausys nuo sprendimo šioje byloje. Ieškovė pareikšdama ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo siekė apriboti tėvo teisę matytis su vaiku, tačiau pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino, nenustatęs, jog tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Net ir apribojus tėvų valdžią, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, jiems išlieka teisė matytis su vaiku. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog tėvo valdžios apribojimu nebus įgyvendintas ieškovės siekiamas rezultatas ? tėvas turės teisę matytis su dukra, taigi atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šiuo aspektu tėvo valdžios ribojimas nėra tikslingas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovė daro įtaką formuojant dukros nuomonę bei elgesį atsakovo atžvilgiu. Įvertinus M. S. rašytą priedą prie atsakymo į apeliacinį skundą (b. l. 109-110) galima teigti, jog dokumento rašymo stilius, pavartoti terminai bei minčių formulavimas neadekvatus 10 metų vaiko mąstysenai ir psichologinei brandai. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija turi pagrindą manyti, jog mergaitei daro įtaką ieškovė. Nagrinėjamu bylos atveju nepilnametė M. S. yra pakankamo amžiaus, kad galėtų teisingai suprasti savo teises bei tinkamai išreikšti savo nuomonę sprendžiamu klausimu, tačiau dėl įvardytų priežasčių jos parodymai byloje vertintini kritiškai.

Remdamasi išdėstytų aplinkybių visuma ir kitais byloje surinktais bei išanalizuotais duomenimis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo aplinkybes ir nepagrįstai taikė CK 3.180 straipsnyje numatytą vaikų teisių ir interesų gynimo priemonę ? terminuotą tėvo valdžios apribojimą, kadangi nebuvo įrodyta, jog atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti nepilnametę dukrą, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su ja, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina nepilnamete. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms, t.y. pasikeitus atsakovo elgesiui bei pateikusi įrodymų, jog jis negali tinkamai auklėti savo vaiko ir kad žiauriai elgiasi su vaiku, ieškovė galėtų pakartotinai prašyti teismo apriboti tėvo valdžią (LR CPK 180 str. 1 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne­tin­ka­mai aiš­ki­no ir tai­kė materialinės teisės nor­mas, to­dėl priimtas teis­mo sprendimas naikintinas, klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ? ieškinį atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėAlmantas Padvelskis