Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-09-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-4579-540/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-25
Bylos Nr.
A2.6.-4579-540/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03916-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
K. J.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4579-540/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03916-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.7.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugsėjo 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirb. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d.,127 str. 3 d., 130² str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gegužės 26 d. apie 0.27 val. Kaune, Islandijos plente, kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 100, 30-ame kilometre, K. J. vairavo transporto priemonę Opel Signum, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,15 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 3 d. numatytus pažeidimus. Nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio atitvarą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis. Be to, vairuojamai transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, vairuotojas nepateikė vairuotojų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo, automobilio registracijos dokumento. Tokiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 9; 14; 16; 238; 133 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. J. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2014 m. gegužės 26d. jis važiavo kartu su draugais. Automobilį vairavo ne jis. Jis sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Automobilyje pasibaigus kurui, draugai nuvažiavo jo atvežti, o jis kadangi buvo labai girtas, pasiliko automobilyje miegoti. Kaip jis atsirado vairuotojo pusėje, nežino. Kaip automobilis pariedėjo atbulas ir atsitrenkė į atitvarą, nežino. Automobilyje, kuriame K. J. sėdėjo, tą pačią dieną remontui buvo atvaręs T. V.. K. J. dirba servise, o po darbo dar papildomai paremontuoja automobilius.

Liudytojas T. V. parodė, kad automobilį Opel Signum buvo paėmęs lizingu, kad jo dėdė galėtų T. V. pavežioti į mankštas. Kadangi automobilį reikėjo šiek tiek paremontuoti, todėl automobilį paliko servise Kauno m. Automobilio dokumentus turėjo T. V.. Automobiliu naudotis neleido. Buvo sutarta, kad jis automobilį atvažiuos pasiimti panašiai po savaitės.

Liudytojas J. A. parodė, kad buvo gautas pranešimas iš med. pagalbos automobilio, kad Islandijos pl. pastebėtas eismo įvykis. Atvažiavus į vietą, pamatė automobilį, kuris buvo atsitrenkęs į kelio atitvarą, o už jo vairo miegojo neblaivus vyriškis. Automobilio užvedimo raktelis buvo užvedimo spynelėje ir greitosios pagalbos automobilio vairuotojas jį ištraukė. Su vairuotoju dėl jo girtumo bendrauti nepavyko. Jį pristačius į policijos komisariatą, jis neneigė, jog vairavo automobilį.

Liudytoja G. B. parodė, kad 2014 m. gegužės 26d. ji kartu su vairuotoju greitosios med. pagalbos automobiliu važiavo į Šakius iš Kauno Klinikų. Važiuojant Islandijos pl. juos sustabdė vienas vairuotojas ir pasakė, jog yra įvykęs eismo įvykis. Privažiavus prie nurodytos vietos, pamatė automobilį, kuris buvo galu atsitrenkęs į kelio atitvarą. Kiek prisimena, automobilio variklis buvo išjungtas, degė automobilio šviesos, vairuotojo durelės buvo atidarytos. Automobilyje labai garsiai grojo muzika, o prie vairo miegojo vairuotojas, nuo kurio sklido alkoholio kvapas. G. B. bandė vairuotoją pažadinti, tačiau jis nepabudo. Buvo iškviesta policija. G. B. iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė užvedimo raktelį.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti šie rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens paaiškinimu, kuriame nurodyta, jog gailisi dėl pažeidimų (b. l. 1), tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2014 m. gegužės 26 d. nuvykus į eismo įvykio vietą, buvo rastas automobilis Opel Signum, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsirėmęs į atitvarą, o jo viduje miegojo neblaivus pilietis (b. l. 3), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad K. J. 2014 m. gegužės 26d. 01.40 val. buvo nustatytas 2,15 promilių girtumas (b. l. 4), alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 5), fotonuotraukos, iš kurių matyti įvykio vieta, atsitrenkęs į atitvarą automobilis bei už jo vairo miegantis asmuo (b. l. 6-7), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8), eismo įvykio vietos schema (b. l. 10), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 11), pažyma apie asmens baustumą (b. l. 12-36), lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis ( b. l. 48-56).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. J., savo kaltę neigdamas, iškėlė versiją, kad jis automobilio nevairavo, o tik kažkokiu būdu atsirado vairuotojo vietoje, kai draugai jį miegantį paliko automobilyje ir nuvažiavo atsivežti kuro. Jo iškelta versija paneigiama surinktais įrodymais. Iš K. J. ir liudytojo T. V. parodymų matyti, kad automobilis Opel Signum, v. n. (duomenys neskelbtini) pažeidimų padarymo dieną K. J. buvo paliktas suremontavimui. Liudytoja G. B. parodė, kad jiems sustojus prie automobilio, kuris buvo atsitrenkęs į atitvarą, pamatė, jog degė automobilio šviesos, vairuotojo durelės buvo atidarytos, automobilyje labai garsiai grojo muzika, užvedimo raktelis buvo užvedimo spynelėje, o prie vairo miegojo vairuotojas, nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Tiek iš liudytojos G. B., tiek iš liudytojo J. A. parodymų matyti, kad prie vairo sėdintis ir miegantis asmuo buvo stipriai neblaivus, dėl ko su juo vietoje nepavyko pažadinti ir bendrauti. Nors K. J. buvo įsipareigojęs į teismo posėdžius atsivesti kartu su juo važiavusius asmenis su tikslu, kad jie posėdžio metu būtų apklausti liudytojai, tačiau K. J. neužtikrino jų dalyvavimo teismo posėdžiuose bei nenurodė jų adresų, ko pasekoje būtų buvusi galimybė juos iškviesti į teismo posėdžius. Įvertinus visus byloje sutrinktus ir aptartus įrodymus, į K. J. nustatyto girtumo laipsnį, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog automobilį Opel Signum, v. n. (duomenys neskelbtini) pažeidimų padarymo metu vairavo K. J., o jo kaltės neigimas yra tik bandymas išvengti administracinė atsakomybės.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus asmens.

Byloje duomenų, kad K. J. apgadino kelio dangą, šlaitą ar kelio atitvarą, nėra. Eismo įvykio vietos schema (b. l. 10) patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadinta automobilio Opel Signum, v. n. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis. Minėtas automobilis priklauso UAB „Mogo LT“, kuri automobilį perdavusi valdyti T. V., kuris automobilį paliko remontuoti K. J.. Taigi, darytina išvada, kad 2014 m. gegužės 26 d. K. J. buvo automobilio Opel Signum, v. n. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir eismo įvykio metu žala padaryta tik K. J. vairuotam automobiliui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. nekyla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. N62-7988/2010). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Toks Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę ar kitokį turtą.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad eismo įvykio metu K. J. apgadino tik paties vairuotą automobilį. Byloje jokių duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu būtų apgadintas kitas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, nėra. Tai įvertinus jo sukeltas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. nurodyto pažeidimo padarymo nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p. pagrindu – nesant K. J. veikoje minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. J. vairavo transporto priemonę Opel Signum, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriam nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Taip pat K. J. nepateikė policijos pareigūnams vairuotojų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bei minėto automobilio registracijos dokumento. Tokios jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d.

Byloje nustatyta, jog K. J. 2014 m. gegužės 26 d. 0.27 val. automobilį Opel Signum, v. n. (duomenys neskelbtini) vairavo, būdamas neblaivus.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., būtina nustatyti, kad anksčiau padarytas pažeidimas patenka į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. minimų pažeidimų sąrašą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.); už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str. įtvirtintas terminas; naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-7275/2009, 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-6791/2010, 2011 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2588/2011).

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, jog K. J. 2011-09-20 nutarimu buvo paskirta nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 3 d. numatytų pažeidimų padarymą, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 32); 2014-02-28 nutarimu buvo paskirta nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 34); 2014-05-08 nutarimu buvo paskirta nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. numatytų pažeidimų padarymą, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 35). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str. įtvirtintas terminas, numatantis, jog jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Minėtos paskirtos nuobaudos yra galiojančios, todėl padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad K. J. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d., 130² str., todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

K. J. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į tai, jam skirtinos nuobaudos-baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. sankcijų ribose. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. J. ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, nesumokėjo už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų. Šios aplinkybės rodo jo neatsakingumą, nustatytų elgesio normų ignoravimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad už ankstesnius pažeidimus paskirtomis nuobaudomis nebuvo pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, jam skirtina administracinė nuobauda – areštas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. sankcijoje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. sankcijoje transporto priemonės konfiskavimo nuobauda numatyta kaip privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat minėtame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso.

Transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, tokiu atveju, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011). Galima daryti išvadą, kad tam tikrais atvejais, kaip abejonių nekeliančiais duomenimis nustatoma, jog transporto priemonės valdymo teisė savininko netenkama nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, teismas motyvuotai gali transporto priemonės nekonfiskuoti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. gegužės 26d., t.y. pažeidimų padarymo dieną T. V. lizingo sutarties su UAB „Mogo Lt“ pagrindu įsigytą automobilį Opel Signum, v. n. (duomenys neskelbtini) paliko remontui servise, kuriame dirba K. J.. Iš liudytojo T. V. parodymų matyti, kad jis gyvena Rokiškyje ir automobilio remontui meistrą K. J. nurodė T. V. brolis. Iki to laiko K. J. nepažinojo. Iš liudytojo T. V. parodymų matyti, kad jis K. J. nepaliko automobilio dokumentų, neleido juo naudotis bei buvo sutarę, jog panašiai po savaitės laiko pats atvyks ir pasiims automobilį. K. J. patvirtino, jog jis dirba autoservise ir po darbo paremontuoja asmeniškai prisiimtus automobilius, todėl priėmė T. V. automobilį remontui. T. V. iki to laiko nepažinojo. Minėti įrodymai patvirtina, jog K. J. naudojosi automobiliu be T. V. leidimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: transporto priemonės Opel Signum, v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo (b. l. 46), lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 48-56), UAB „Mogo Lt“ rašytinių paaiškinimų ( b. l. 37-38) VĮ „Regitra“ duomenų (b. l. 9) matyti, kad transporto priemonės Opel Signum, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „Mogo Lt“, kuris 2014-05-05 lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pardavė minėtą automobilį T. V., tačiau ir toliau liko automobilio savininku bei nedavė jokio įgaliojimo suteikiančio T. V. teisę perduoti minėtu automobiliu naudotis tretiesiems asmenims bei nebuvo žinoma apie su automobiliu padarytus pažeidimus.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje yra nustatyta išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl pagal Konstitucinio Teismo doktrinoje (2012-09-25 nutarimas ir kt.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuostatas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. pagrindu transporto priemonės konfiskavimas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. pažeidimą netaikomas.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 29 str., 30 str., 30² str., 286 – 288 str., 250 str. 1d. 1p.

nutaria:

K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) , pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d., 130² str., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. – 40 Lt (keturiasdešimties litų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. – 30 (trisdešimties) parų administracinį areštą be transporto priemonės Opel Signum, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „Mogo LT“, į. k. 302943102, konfiskavimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 30 (trisdešimties) parų administracinį areštą be transporto priemonės Opel Signum, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „Mogo LT“, į. k. 302943102, konfiskavimo.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., bylos teiseną K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti, nesant pažeidimo sudėties.

Arešto pradžią laikyti nuo sulaikymo momento.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė