- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-24
- Bylos Nr.
- e2YT-8172-1050/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Greičiūtė-Petrauskienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. V. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės admininistracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020-09-30 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės admininistracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę iš „V.“ į „W.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su (duomenys neskelbtini) S. J. W. Lietuvoje santuoka buvo įtraukta į apskaitą Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Registruojant santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje pareiškėjai buvo išaiškinta, jog jai nebus suteikta sutuoktinio pavardė „W.“, nes to nenumato Lietuvoje galiojančios civilinės metrikacijos taisyklės. Buvo pasiūlytas sulietuvintas pavardės variantas „V.“. Toks pasiūlymas netenkino pareiškėjos, sutuoktinis tam prieštaravo, jam tai buvo nesuprantama. Todėl pareiškėja nutarė pasilikti iki santuokos turėtą pavardę „V.“. Vėliau ji sužinojo, kad Lietuvoje plėtojama pavardžių su nelietuviškais rašmenimis suteikimo praktika. 2020 m. rugsėjo mėnesį ji kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių, prašydama pakeisti jos pavardę į „W.“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – Vilniaus CMS) pateikė išvadą, kuria nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo pakeisti pavardę į „W.“. Pareiškėja mano, kad ši išvada pažeidžia jos teisę pasirinkti vienodą su sutuoktiniu pavardę. Pažymėtina, kad gyvendama (duomenys neskelbtini) pareiškėja naudoja sutuoktinio pavardę. Pareiškėja norėtų, kad ir Lietuvoje jai būtų suteikta galimybė naudoti sutuoktinio pavardę, nes šiuo metu ji jaučiasi lyg turėtų dvi asmenybes – (duomenys neskelbtini) ji pripažįstama kaip „W.“, o Lietuvos Respublikoje kaip „V.“.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus CMS pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais neturėjo teisinių galimybių patenkinti pareiškėjos prašymą. Vilniaus CMS Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes su raidėmis „w“, „q“ ar „x“ į civilinės būklės akto įrašus įrašo tik vykdydamas šiuo klausimu priimtus teismo sprendimus.
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę „W.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „v“. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena tokių išimčių – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis.
Teismas, atsižvelgęs į nepalankią epideminę COVID-19 (koronaviruso infekcijos) situaciją, į bylos pobūdį, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens prašymus, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja E. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu S. J. W. (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, pareiškėjos pavardė po santuokos nurodoma „V.“, kuri neatitinka vyro pavardės – „W.“. Esant nurodytam, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus CMS, prašydama santuokos sudarymo įraše pakeisti jos pavardę iš „V.“ į „W.“. Bylos duomenimis, Vilniaus CMS 2020-09-30 išvada dėl pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą. Tokį sprendimą Vilniaus CMS motyvavo tuo, kad pagal galiojančius teisės aktus raidė „W“ sulietuvinta forma rašoma „V“.
Pažymėtina, kad Vilniaus CMS atsisakymas patenkinti pareiškėjos prašymą atitinka formaliuosius galiojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnį ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 23 punktą civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Kadangi lietuvių kalboje nėra raidės „W“, Vilniaus CMS pagrįstai skundžiamoje išvadoje pažymėjo, kad nurodyta raidė, perrašant pareiškėjos pavardę, turi būti keičiama raide „V“. Vis dėlto, teismo vertinimu, toks Vilniaus CMS sprendimas pažeidžia pareiškėjos teisę turėti savo pavardę, taip pat nepagrįstai riboja jos teisę į šeimos privatų gyvenimą ir ją diskriminuoja.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Konvencijos 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie vis dėlto susiję su jo privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo priemonė ir rodo šeiminius ryšius. Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-931/09, 66 ir 76 punktai).
Kaip galima spręsti iš pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėja E. V. su sutuoktiniu gyvena (duomenys neskelbtini), kurioje prisistato pavarde „W.“, be kita ko, tokia pareiškėjos pavardė nurodyta ir jai išduotame vairuotojo pažymėjime. Pareiškėja siekia, kad ir Lietuvos Respublikoje jai būtų suteikta galimybė naudoti sutuoktinio pavardę, jos nesulietuvinant, to paties norėtų ir pareiškėjos sutuoktinis. Pareiškėjos teigimu, esama situacija verčia ją jaustis taip, lyg ji turėtų dvi asmenybes. Teismo vertinimu, šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą pripažinti, kad skundžiamas Vilniaus CMS sprendimas gali sukelti pareiškėjai asmeninių ir kitokio pobūdžio nepatogumų, kurie atitinka nurodytus Teisingumo Teismo praktikoje išskirtus požymius.
Be to, į bylą yra pateikti duomenys iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, iš kurių matyti, kad 2019-06-10 buvo 111 Lietuvos Respublikos piliečių, kuriems išduotuose ir galiojančiuose Lietuvos Respublikos pasuose įrašytos pavardės su raide „W“. Taigi atsisakymas patenkinti pareiškėjos prašymą, be kita ko, lemtų jos nepagrįstą diskriminavimą.
Tiek Vilniaus CMS, tiek išvadą teikianti institucija neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui. Be kita ko, Valstybinė lietuvių kalbos komisija pažymi, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės.
Apibendrinant nurodytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja faktinis pagrindas patenkinti pareiškėjos E. V. pareiškimą. Todėl pareiškėjos skundžiama išvada panaikinama ir Vilniaus CMS įpareigojamas pakeisti pareiškėjos E. V. pavardę iš „V.“ į „W.“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos E. V. pareiškimą.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020-09-30 išvadą dėl pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „V.“ į „W.“ ir išduoti pareiškėjai naują santuokos sudarymo įrašą liudijantį išrašą.
Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.